Lietuvoje

2019.08.14 12:20

Sukritikavo Nausėdos idėją dėl atminimo lentelių: taip elgiasi Rytų kaimynai

Laura Adomavičienė, LRT.lt2019.08.14 12:20

Išskirtiniame interviu LRT prezidentas Gitanas Nausėda užsiminė apie siekį atminimo lentas ir paminklus istorinėms asmenybėms vertinti ne savivaldos, bet nacionaliniu lygmeniu. Toks užmojis sukėlė pasipiktinimo bangą: esą tokia sistema artimesnė Rusijai ir Baltarusijai.

Interviu metu G. Nausėda išsakė nuomonę, kad turi būti nustatytos bendros gairės istorinių asmenybių atminimo lentelėms ir paminklams. Tokį sprendimą esą diktuoja kilęs ažiotažas, kai Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu buvo nukabinta atminimo lenta prieštaringai vertinamam Jonui Noreikai, žinomam dar generolo Vėtros vardu, o Kazio Škirpos alėja buvo pervadinta į Trispalvės.

„Nesielgčiau taip, kaip elgiasi R. Šimašius, nes įsivaizduokime, kad yra kiti merai – pavadinkime juos Jonaičiu, Petraičiu ir Antanaičiu – kitose Lietuvos vietovėse, kurie turi dar visiškai kitokį požiūrį į K. Škirpą, Generolą Vėtrą ir kitus mūsų istorinius asmenis. Tai ką dabar reiškia? Vienoje vietoje mes keiksnosime, nukabinsime lentas, kitose vietose tas lentas turėsime.

Mūsų pasiūlymas yra nustatyti ne rekomendacijas kiekvienai istorinei lentelei, o bendrąsias gaires, kas iš tikrųjų yra vertintina ir kas smerktina, kalbant apie istorinius Lietuvos asmenis. Nes šitaip mes galime nusifantazuoti ir iki to, kad pradėsime kvestionuoti Vinco Kudirkos veiklą ir kai kuriuos jo rašinius“, – sakė G. Nausėda.

Į šią prezidento mintį netruko sureaguoti politikos apžvalgininkas, žurnalistas Rimvydas Valatka. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje prezidento užmojus jis prilygino sovietiniams valdžios darbo metodams.

„Prezidento požiūris į nepriklausomą savivaldą – daugiau nei keistas. Lietuvoje savivalda ir taip po centrinės valdžios padu. Tai dabar, pagal Nausėdą, iš miestų dar reikia atimti ir gatvių pavadinimų suteikimą bei paminklų statymą ar nuėmimą, nes, matot, žmonių išrinkta miestų valdžia neraukia tokių „aukštų“ politikos temų.

Sveiki atvykę į Putino Rusiją, Prezidente. Jei taip įvyktų, tai perspjautume ir sovietinių vykdomųjų komitetų „nepriklausomumą“. Belieka tikėtis, kad tai tik dar vienas popsinės politikos padiktuotas nusišnekėjimas“, – rašo R. Valatka.

Dialogas – demokratijos pagrindas

Tuo tarpu istorikas Alvydas Nikžentaitis sako, kad vienareikšmio vertinimo būti negali. Tačiau, jo aiškinimu, nacionalinės ir vietos valdžių dialogas sprendžiant istorinius, kultūros srities klausimus gali duoti ir teigiamų rezultatų.

„Galėčiau parodyti kitų šalių pavyzdžius ir kokios iš to išplaukia pasekmės. Pavyzdžiui, vienintelė man žinoma valstybė iš mūsų kaimynų, kur tokie klausimai sprendžiami nacionaliniu lygmeniu, yra Baltarusija. Labai dažnai mūsų žiniasklaidoje linksniuojami Rusijos atvejai, bet čia reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Putino idea fix yra panaši, kad viskas, kas susiję su praeitimi, būtų reguliuojama nacionaliniu lygmeniu. Nepaisant to, kad tai yra autoritarinė valstybė, ši idėja nesirealizuoja, nes valstybė yra didelė ir egzistuoja dideli regioniniai skirtumai. Tai yra pavyzdys, su kokiais sunkumais susiduria netgi tokios valstybės, kaip Rusija.

Lygiai tokius pačius norus, bandymus nacionaliniu lygmeniu reglamentuoti, kaip turėtų vadintis, pavyzdžiui, gatvės, turime Lenkijoje. Šiuo metu vyksta įvairūs teisiniai dalykai dėl Kaczynskio gatvės. Nacionaliniu lygmeniu buvo nuspręsta, kad šita gatvė turi būti vienoje vietoje, bet savivaldybė šituos sprendimus užprotestavo ir dabar vyksta įvairūs ginčai tarp savivaldos ir centrinės valdžios.

Mano galva, jeigu mes pasijungiame Lenkijos ir kitų šalių pavyzdžius, tokios diskusijos nėra blogis. Mes Lietuvoje galvojame ir vis plačiau kalbame, kad reikia plėtoti regionus, bet regionų plėtra vyksta ne tik ekonominiais aspektais, bet ir idėjiniais. Bandymas niveliuoti viską iš viršaus būtų kalbėjimas prieš regionų plėtrą. Lietuvoje yra pakankamai niveliuota ir turime tik vieną gana išskirtinį pavyzdį – Klaipėdą ir jos regioną. Jeigu Lietuvoje dominuoja nepriklausomybės naratyvas, klaipėdiškiai nėra priešingai tam nusiteikę, bet Klaipėdos miesto atminties kultūra yra paremta pasakojimu apie Mažąją Lietuvą. Mano galvą, šitas Klaipėdos pavyzdys rodo, kad tai nėra visiškai blogai.

Bet dar kartą pabrėžiu: kai dvi skirtingos valdžios turi spręsti tuos pačius klausimus, tai iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti įspūdis, kad tai yra blogai. Bet kartu tai yra tam tikras pretekstas kalbėtis lokalinėms valdžioms su centrine valdžia. Tai yra tam tikras pagrindas dialogui. O dialogas yra bet kokios demokratijos pagrindas“, – pabrėžė A. Nikžentaitis.

LRT.lt primena, kad liepos pabaigoje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos Generolo Vėtros atminimo lenta nuimta Vilniaus mero R. Šimašiaus sprendimu.

Diskusijos visuomenėje dėl generolo Vėtros lentos vyko ne vienus metus. Kritikai teigė, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.

Gynėjai pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.

Vilniaus savivaldybės taryba liepos pabaigoje taip pat nusprendė pervadinti ir diplomato bei karininko K. Škirpos alėją Trispalvės vardu. Sprendimas priimtas dėl karininko viešai ne kartą deklaruotų antisemitinių pažiūrų. Tai sukėlė dalies oponentų, vertinančių K. Škirpos indėlį į nepriklausomybės kovas, pasipiktinimą.