Iki Seimo rinkimų likus truputį daugiau nei metams, LRT.lt kalbinti politologai sutaria, kad aršiausia politinė kova tiek dabar, tiek, panašu, ir per rinkimus vyks tarp konservatorių, „valstiečių“ ir pastaruoju metu aktyviai atsigaunančių socialdemokratų (LSDP). Pašnekovai neatmeta, kad socdemai turi potencialą tapti galingiausia politine jėga, tad jų konkurentams veikiausiai tektų pasitelkti populiarius nepartinius veikėjus, tačiau tiek konservatoriai, tiek ir „valstiečiai“ šiose paieškose gali susidurti su rimtomis problemomis.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kampanijos „Baltijos tyrimai“ liepos 15–29 dienomis atlikta apklausa parodė, kad „valstiečių“ turimam visuomenės palaikymui, lyginant su analogiška apklausa prieš mėnesį, šiek tiek smuktelėjus, antrojoje reitingų lentelės vietoje atsidūrė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Balsą už šią partiją, jei artimiausiu metu vyktų Seimo rinkimai, tvirtina atiduosią 12,8 proc. rinkėjų (birželio mėn. tokių buvo 12,6 proc.). Socdemai taip pat yra vienintelė partija, kuri visuomenėje vertinama labiau palankiai – 48 proc., nei nepalankiai – 38 proc., parodė apklausa.
Į trečiąją reitingų lentelės vietą, nors ir paklaidos (3 proc.) ribose su antrąja vieta, tačiau vis dėlto žemyn nukritusiems „valstiečiams“ paramą deklaruoja 12,1 proc. piliečių (birželį tokių buvo 13,4 proc.). Juos nepalankiai vertina daugiau nei pusė – 58 proc. apklaustųjų, o teigiamai – 36 proc. respondentų.
Nežymiai svyruojantys Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) išlieka pirmoje vietoje. Šiai partijai paramą rinkimuose šiuo metu būtų linkę deklaruoti 14 proc. šalies gyventojų (birželio mėn. palaikymas siekė 14,9 proc.). Konservatoriams nepalankumą jaučia 57 proc. apklaustųjų, o labiau palankiai partiją vertina 32 proc. respondentų.
Panašias tendencijas parodė ir visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa liepos 17–26 dienomis, užsakyta naujienų portalo DELFI. Tyrimo, kurio paklaida yra 3,1 proc., duomenimis, partijų reitingų lydere lieka TS-LKD partija, už kurią liepą rinkimuose į Seimą būtų balsavę 18,2 proc., o birželį 20,2 procento respondentų.
Už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) liepą, apklausos duomenimis, būtų balsavę 11,5 proc., o birželį – 13,7 proc., už socialdemokratus – atitinkamai 9,5 proc. ir 10,5 proc. apklaustųjų. Socdemai, šio tyrimo duomenimis, nors ir paklaidos ribose, bet atsilieka nuo „valstiečių“ ir užima trečią vietą partijų reitinge.
Rinkimai Žirmūnuose – lakmuso popierėlis LSDP
LRT.lt kalbintas Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas teigė manantis, kad LSDP populiarumo augimas reiškia tai, kad partija tiesiog atsiima savo rinkėjus, kuriuos per 2016 m. parlamento rinkimus buvo nuvilioję „valstiečiai“.
Jo manymu, šią tendenciją turėtų sustiprinti ir eurokomisaro kadenciją baigiančio socdemo Vytenio Povilo Andriukaičio grįžimas į aktyviąją politiką, apie ką pats politikas jau buvo užsiminęs. Politologo įsitikinimu, V. P. Andriukaičio parama ypač reikalinga dabartiniam LSDP lyderiui Gintautui Paluckui, kuriam, pašnekovo manymu, trūksta charizmos.
„Jau ir be V. P. Andriukaičio matome teigiamas tendencijas, o V. P. Andriukaitis, manau, sustiprintų socdemų atsigavimo tendenciją. [...] Jei šis tandemas – G. Paluckas ir V. Andriukaitis – bus, jie papildys vienas kitą. V. Andriukaitis padės savo energija ir patirtimi. [...] G. Paluckas šia prasme atrodo blankiai, bet socdemai pirmininko nesiruošia keisti. Matyt, nėra kitų kandidatų į pirmininkus, tad partija ir jos lyderis turėtų remtis V. P. Andriukaičio energija ir patirtimi“, – komentavo V. Dumbliauskas.
LRT.lt kalbinta Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) lektorė, politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė perspėjo, kad, nors LSDP reitingai ir kyla, partijos lyderio laukia išbandymas – Seimo rinkimai vienmandatėje Žirmūnų apygardoje rugsėjį. Šie rinkimai, pasak jos, parodys ne tik G. Palucko, bet iš dalies ir partijos tikrąjį populiarumą.
„Kalbant apie G. Palucką, tai reikia pripažinti, kad jam socdemus pavyko atgaivinti. Priešprieša su partijos vilkais, partijos skilimas – visa tai G. Paluckas ištvėrė, jis išlaikė pasitikėjimą partijos kolegų gretose. Tad galima sakyti, kad partijos viduje jis vertinamas kaip lyderis ir tai, kad partija sąlyginai sėkmingai žingsniuoja, yra G. Palucko nuopelnas. Klausimas, kiek jis yra populiarus visuomenėje.
Galbūt rinkimai Žirmūnuose parodys, kiek G. Paluckas, kaip partijos lyderis, turi populiarumo visuomenėje. Tai yra svarbus akcentas, nes partija sąlyginai neblogai atrodo, bet, kai ateina rinkimai, partijos pasirodymas būna neblogas, bet triuškinančios pergalės nematome“, – dėstė politologė.
Mato galimybę aplenkti lyderius
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Šarūnas Liekis, kaip ir V. Dumbliauskas, LRT.lt tvirtino, kad socdemai iš LVŽS susigrąžina savo rinkėjus ir dėl tam tikro ideologinio šoko, kai rinkėjai pamatė, kad „valstiečiai“, žadėję būti centro kairieji, valdžioje ėmė elgtis kaip centro dešinieji ar konservatoriai.
Profesorius neatmetė, kad dėl tokių „valstiečių“ veiksmų kai kurie LVŽS lyderiai gali net perbėgti į LSDP pusę.
„Gali būti, kad prieš rinkimus tokie žmonės, kaip, pavyzdžiui, T. Tomilinas, pereis pas socdemus“, – pažymėjo pašnekovas.
Politologas V. Dumbliauskas akcentavo, kad LSDP populiarumo augimo priežastys yra susijusios ir su tuo, jog kairiųjų elektoratas nėra lojalūs rinkėjai.
„Kairiųjų elektoratas pas mus nėra toks lojalus, toks ištikimas kaip, tarkime, Tėvynės sąjungos elektoratas. Kairiųjų rinkėjai blaškosi. Rado R. Karbauskį, bet jiems jis jau nepatinka. Manau, kad kairieji rinkėjai grįš pas socialdemokratus“, – aiškino MRU docentas.
Jo teigimu, reikėtų atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje kairiųjų pažiūrų rinkėjų yra daugiau. Tai suteikia šansą LSDP į savo pusę prisivilioti dar daugiau rinkėjų ir tapti lyderiais.
„Kairiojo elektorato tiesiog yra daugiau. Tiesa, jeigu V. Uspaskichas padės savo partijai 2020 m. Seimo rinkimuose, tai Darbo partija dalį kairiojo elektorato pasiims. [...] Tada socdemams mažiau liks, bet jie turėtų turėti nemažą palaikymą. Ar jie aplenktų Tėvynės sąjungą? Lieka klaustukas. Bet vien dėl to, kad kairiojo elektorato fiziškai yra daugiau, socdemai turi šansą būti pirmi“, – svarstė politologas.
Sunkus pasirinkimas – nenuspėjamas S. Skvernelis ar nepopuliarus R. Karbauskis
Politologė I. Petronytė-Urbonavičienė, kalbėdama apie mažėjantį LVŽS populiarumą, tvirtino, kad tokias tendencijas lėmė tai, kad ši partija yra valdantieji, tad natūraliai ne visais jų sprendimais visuomenė yra patenkinta.
Anot pašnekovės, „valstiečių“ reitingas sumenko ir dėl jų agresyvaus elgesio kitų partijų atžvilgiu, o, be to, pasak I. Petronytės-Urbonavičienės, panašu, kad rinkėjus galėjo suerzinti užsitęsęs ministrų kabineto performavimo procesas, kuriame LVŽS šalia populiaraus prezidento Gitano Nausėdos galėjo atrodyti silpnai.
Kas padėtų LVŽS atsigauti? „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis yra teigęs, kad premjeras Saulius Skvernelis galėtų partijos sąrašą vesti ir 2020 m. Seimo rinkimuose, tačiau neatmetė, kad šios užduoties imtųsi ir pats.
LRT.lt kalbinti politologai vieningai tvirtino, kad pačiam R. Karbauskiui tapti LVŽS sąrašo lyderiu nevertėtų vien dėl to, kad jis yra vienas nepopuliariausių politikų Lietuvoje.
„Kadangi mūsų rinkiminis peizažas yra toks, kad renkamasi mažiausią blogybę, o ne balsuojama už identitetą turinčią partiją, tai gebėjimas neatstumti žmonių yra labai reikšmingas. R. Karbauskiui, kuris turi nemažą neigiamą bagažą, būtų sudėtinga išpildyti tą neatstūmimo faktorių“, – tvirtino politologė I. Petronytė-Urbonavičienė.
„R. Karbauskio reputacija, kaip patikimo politikos veikėjo, yra smarkiai susilpnėjusi. Tą pasitikėjimą, kurį turėjo pradžioje, jis išmėtė savo pažadais, tokiais pasakymais, kaip „jeigu S. Skvernelis neišeis į antrą prezidento turą, nebus premjeru, „valstiečiai“ išeis iš koalicijos“. Tad akivaizdu, kad R. Karbauskio patikimumas rinkėjų akyse yra susvyravęs“, – antrino VDU profesorius Š. Liekis.
Š. Liekis ir I. Petronytė-Urbonavičienė tikino abejojantys, ar LVŽS išgelbėtų 2016 m. Seimo rinkimuose taikytas manevras, tai yra S. Skvernelio delegavimas į pirmą kandidatų sąrašo vietą.
„R. Karbauskis ir S. Skvernelis žaidė tą „gero ir blogo policininko“ žaidimą, jie buvo tandeme, o dabar ir R. Karbaukio, ir S. Skvernelio patikimumas yra labai žemas. Tas pats S. Skvernelis, kaip ir R. Karbauskis, ko tik nebuvo prižadėjęs. Jeigu esi viešas asmuo, tu atsakai už savo žodžius. Susigrąžinti žmonių pasitikėjimą bus gana sunku. Arba žmonės turi užmiršti tuos pažadus.
„Valstiečiams“ reikia veikėjo, kuris auga, kurio populiarumas auga. S. Skvernelio kaip garvežio jau nebepastatysi“, – komentavo politologas Š. Liekis.
„Lietuvos žmonėms, man atrodo, truputį apkarto tas balsavimas vien už lyderius, nematant stipresnės partijos narių bazės. Dabar turime Seime daug naujokų, girdime visuomenėje sklandančius juokelius, kad „dirba tik A. Širinskienė, o visi kiti žaidžia“. Jeigu neatsiras labai stipri, vedanti asmenybė „valstiečių“ gretose, tai bus sunku važiuoti su dabartiniu partiniu komplektu“, – atkreipė dėmesį I. Petronytė-Urbonavičienė.
Politologas V. Dumbliauskas taip pat tvirtino manantis, kad S. Skvernelis 2020 m. jau gali nebebūti tokia „geidžiama nuotaka, kokia buvo 2016 m. Seimo rinkimuose“. Vis dėlto, pašnekovo manymu, LVŽS turėtų nepaleisti S. Skvernelio ir siekti, kad jis, o ne partijos pirmininkas, ir kituose Seimo rinkimuose būtų sąrašo vedlys.
„Vis dėlto S. Skvernelis yra vienas iš balionų, kuris kelia „valstiečių“ reitingus ir „valstiečiai“ be S. Skvernelio nusiristų daug žemiau. R. Karbauskis tegul pasižiūri į savo reitingus – jis yra vienas nepopuliariausių politikų Lietuvoje, besirungiantis su V. Tomaševskiu dėl nepopuliariausio politiko vardo. R. Karbauskis turėtų nusiraminti. [...] Manau, kad „valstiečiai“ be S. Skvernelio galėtų net 5 procentų barjero neperžengti“, – kalbėjo V. Dumbliauskas.
Lubas pramuštų naujas veidas
VDU politologas Š. Liekis, paklaustas, ar TS-LKD galėtų išsaugoti lyderio poziciją iki pat 2020 m. Seimo rinkimų ir galbūt juos laimėti, priminė konservatorių dilemą – populiarumo lubas.
„Konservatoriai turi populiarumo lubas, dėl kurių jie negali gauti daugiau balsų, negu kad gauna. Dabar viskas vyksta tose jų populiarumo ribose. Jeigu daugiau rinkėjų ateis į rinkimus, tai jų populiarumas gali tapti niekinis“, – aiškino pašnekovas.
Politologas atkreipė dėmesį ir į tai, kad TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis toli gražu nėra populiarus politikas Lietuvoje. Tačiau, Š. Liekio manymu, rinkėjų simpatijas siekiantiems išsaugoti konservatoriams verčiau reikėtų susimąstyti apie partijos viduje kylančias prieštaras. Ideologinės diskusijos, anot pašnekovo, gali lemti ir dabartinio pirmininko likimą partijos lyderio pozicijoje.
„Viskas priklausys nuo to, ar jie liks liberali partija, kokia iki šiol buvo, ar jie taps konservatoriais. Jų gretose pagrindinis susiskaldymas yra tarp tų, kurie nori būti tikrais konservatoriais, ir tų, kurie išlieka liberalais ir konkuruoja toje pačioje erdvėje su liberaliomis partijomis. [...] Akivaizdu, kad jei jie taps konservatyvi partija, Landsbergių šeimos jie nepamatys“, – aiškino Š. Liekis.
Politologė I. Petronytė-Urbonavičienė neslėpė mananti, kad 2020 m. Seimo rinkimuose TS-LKD nešta partijos atsinaujinimo vėliava – su G. Landsbergiu priešakyje – gali nepasiteisinti.
„2016 m. rinkimuose partija turėjo naują partijos lyderį, naują jauną veidą ir rinkėjams tai buvo patrauklu, bet, panašu, kad tai po truputį išsisemia ir G. Landsbergio asmenybės naujumas mažai ką ir duos. Klausimas, ar jis pats parodys daugiau tvirtumo, savybių, reikalingų mūsų politiniam laukui, ar jis sugebės visą partiją sustiprinti, užkurti“, – svarstė VU TSPMI lektorė.
Siūlo išeitį konservatoriams – I. Šimonytės koaliciją
Šių metų gegužę TS-LKD pirmininkas G. Landsbergis partijos remiamai kandidatei į prezidentus I. Šimonytei po to, kai ji pateko į antrąjį prezidento rinkimų turą, tačiau jame nusileido G. Nausėdai, viešai pasiūlė 2020 m. Seimo rinkimuose vesti konservatorių partijos sąrašą. Tiesa, pati I. Šimonytė šiuo pasiūlymu nebuvo sužavėta.
Politologė I. Petronytė-Urbonavičienė neslėpė mananti, kad I. Šimonytė padėtų TS-LKD praplėsti savo simpatijų ratą, tačiau, anot jos, dar neaišku, ar ją į savo gretas priimtų patys TS-LKD.
„Konservatoriai gana kritiškai vertino rinkimų komitetų bumą. Nepartinių įjungimas į partijos gretas ne prezidento, o konkrečiai Seimo rinkimuose konservatoriams reikštų susitaikymą arba prisitaikymą prie naujausių politinio lauko tendencijų. [...]
Logika diktuoja, kad turėti nepartinį lyderį partijos gretose būtų geriau, bet kyla abejonės, ar konservatoriams jų įsitikinimai leis taip padaryti. Aišku, tai priklausytų nuo nepartinio žmogaus asmenybės. I. Šimonytė galėtų partijai suteikti daugiau šansų laimėti rinkimuose. [...] Bet kyla didžiulis klausimas, ar partijos pirmininkas sutiktų į rinkimus eiti antru ar trečiu numeriu“, – komentavo pašnekovė.
Tuo metu MRU docentas V. Dumbliauskas tikino manantis, kad I. Šimonytė neturėtų įsilieti į TS-LKD gretas, tai yra tapti partijos nare, mat jos populiarumas dėl jau minėtų konservatorių populiarumo lubų sumažėtų. Politologo manymu, konservatoriai turėtų I. Šimonytės populiarumu pasinaudoti daug racionaliau ir efektyviau.
„I. Šimonytei reikėtų būti ne konservatorių partijos nare, o tapti vėliava, po kuria į rinkimus galėtų eiti ir Tėvynės sąjunga, ir Liberalų sąjūdis. Tokiu būdu I. Šimonytė sulauktų didesnio rinkėjų palaikymo. Jeigu ji taptų konservatorių partijos pirmininke, jos elektoratas iš karto susiaurėtų. Supraskite, daug kairiojo elektorato žmonių Tėvynės sąjungos nemėgsta. Jeigu I. Šimonytė užsidės Tėvynės sąjungos etiketę ir jei dar svajos apie kitus prezidento rinkimus, jos gerbėjų gretos labai sumažėtų.
Seimo rinkimuose ji galėtų būti sąrašo vedlė, bet nebūtų konservatorių narė. Galėtų būti I. Šimonytės koalicija. [...] Jeigu I. Šimonytė savo koalicijoje patrauktų liberalus ir Tėvynės sąjungą, tokia koalicija galėtų surinkti 400 tūkstančių balsų ir parlamente turėtų turėti didelę daugumą, tokią net perteklinę daugumą. Manau, kad yra šansų tokią koaliciją sukurti“, – svarstė V. Dumbliauskas.
