Lietuvoje

2019.08.12 21:39

Narkevičius – apie strateginius sektoriaus projektus, automobilių apmokestinimą ir nulio promilių įstatymą

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.08.12 21:39

Kitą savaitę planuojama neeilinė Seimo sesija dėl naujų įgaliojimų Vyriausybei. Ministras pirmininkas turi pristatyti 3 naujus Vyriausybės narius. Vienas jų – paskirtasis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius – „Dienos temoje“.

– Beje, kaip jūs pats norėtumėte, kad vadintume: Narkevič ar Narkevičius?

J. Narkevič: Pagal originalą – Narkevič.

– Rimvydas Valatka, Nepriklausomybės Akto signataras, sako, kad visai Lenkų rinkimų akcijai originali lenkiškų pavardžių rašyba rūpi mažiau negu saujelei lietuvių intelektualų, nes, jeigu būtų įteisinta originali rašyba, tuomet kai kurie žmonės nebegalėtų Varšuvoje vaidinti lietuviškojo nacionalizmo aukų. Kokia jūsų pozicija dėl originalios rašybos?

J. Narkevič: Mes žiūrime realistiškai. Pirma, pasisakome už tai, kad būtų originalia kalba ir kalbama, ir rašoma, manome, kad niekam tai netrukdytų. Antra, vertiname nuotaikas ir teisės akto pakeitimo sudėtingumą.

– O kas sudėtingo tiesiog pakeisti?

J. Narkevič: Jeigu tai būtų nesudėtinga, matomai tai būtų pakeista.

– Bet esate valdančiojoje daugumoje.

J. Narkevič: Vienas dalykas yra politinė nuostata, kitas dalykas, kad kai kurie tvirtina, jog reikėtų ir Konstituciją keisti dėl tam tikrų raidžių į lietuvių abėcėlę įtraukimo. Čia kalbame ne tik apie dvigubą v ir diakritinius ženklus. Jeigu būtų originali kalba, tai turbūt turėtų būti visapusiška ir pilna, jeigu iš dalies – tai klausimo nesprendžia.

– Esate paskirtas ministru, atsiradote tarp kandidatų į Vyriausybę kaip žmogus, kurį minėjo kaip būsimą arba galimą vidaus reikalų ministrą, o esate paskirtas susisiekimo. Manote, kad vienodai gerai galėtumėte vadovauti abiem ministerijoms? Nes Seime dirbote Europos reikalų ir švietimo komitetuose.

J. Narkevič: Ne tik, dar dirbau komisijose, bet mano darbo patirtis gana plati ir per tą gyvenimo įgijimo patirtį. O mes esame atsakingi, kad būtent tose srityse dirbtume.

– Kai dar buvote kandidatas į Trakų r. merus, per praėjusius savivaldos rinkimus kalbėjote, kad prie Dalios Grybauskaitės ministru negalėtumėte būti, nes nemokate anglų kalbos, o dabar jau galite?

J. Narkevič: Tai viena iš tokių sąlygų, kuri buvo išsakyta viešai.

– Bet per šią jums jau antrą kadenciją Seime į komandiruotes važiavote tik į Lenkijos Respubliką, ar tai yra kažkaip susiję su antra arba pirma užsienio kalba?

J. Narkevič: Ne, absoliučiai ne, tiesiog išvykstu į komandiruotes, retai kada važiavau...

– 11 kartų.

J. Narkevič: Nemanau, kad tai dažnai. Jūs paminėjote tam tikrų šalių geografiją, yra siaura...

– Tai yra viena šalis.

J. Narkevič: Viena šalis. Tai priklauso ir nuo to, kad esu dar Tarpparlamentinių ryšių su Lenkija grupės narys ir Lietuvos Seimo ir Lenkijos Seimo bei Senato Asamblėjos narys. Taigi buvo tokie vizitai.

– Jums būnant ministru, rudenį vyks tikrai aštrios derybos dėl ES mobilumo paketo. Kieno poziciją dėl to paketo jūs palaikote: Europos Parlamento ar ES Tarybos?

J. Narkevič: Matote, čia sudėtingesnis klausimas, palaikau ir, be abejo, palaikysime suformuotą Lietuvos poziciją, kad vežėjai mūsų nenukentėtų, nes ten yra 6 direktyvų, 6 tokių kompaktinių punktų keitimas, ir dėl jų reikėtų galbūt atskirai kada pakalbėti, bet esmė yra ta, kad mūsų vežėjai turi turėti teisę judėti ne tiktai tarp dviejų šalių ir tada įgytų sąlygas kaip Lietuvos apmokestinimo komandiravimo sistema, bet turėtų galimybę judėti, kaip ir dabar daugiausiai juda tarp ES valstybių, čia esminis dalykas.

– Bet niekas neatima tos galimybės. Pagrindinis ginčas yra dėl to, ar turėtų sunkvežimiai grįžti į vežėjo šalį.

J. Narkevič: Taip, čia yra viena iš tų sąlygų, bet esminis dalykas, būtent tas grįžimas, susijęs su tuo...

– Bet ar palaikytumėte tą poziciją , kad turi grįžti į šalį, ar ne?

J. Narkevič: ...susijęs su tuo, kad yra ES palaikomas tarpvalstybinio vežimo režimas, o vidiniame – mūsų vežėjai daugiau dirba tarp ES vidaus rinkų, ir grįžimas būtų nuostolingas.

– Ar jūs, kaip ministras, palaikytumėte tą grįžimą, ar ne, nes taryba nenori grįžimo, o parlamentas nori?

J. Narkevič: Ne, grįžimas būtų nenaudingas Lietuvai, bet ten yra dar papildomos sąlygos, dėl kurių irgi priklausytų nauda mūsų vežėjams.

– Dar vienas svarbus jūsų ministerijos klausimas yra „Rail Baltica“. Kam, jūsų nuomone, turėtų priklausyti jos infrastruktūros valdymas – ar valstybės įmonei, ar privačioms struktūroms?

J. Narkevič: Manau, valstybinei įmonei, tačiau šitas projektas yra strateginio pobūdžio, taigi čia reikės padirbėti, daug jau yra padaryta, bet laukia iššūkiai.

– Jeigu kalbėsime apie svarbius ne išorės, bet jau labiau vidaus projektus, tai vienas iš tokių svarbesnių bus magistralė „Via Baltica“. Ar palaikote prie jos esančių degalinių savininkų interesą, kad įvažiavimą į tas degalines vestų tiesiai iš magistralės, o ne jungiamaisiais keliais?

J. Narkevič: Negalėčiau dabar atsakyti, nes yra ir daugiau tokių niuansinių klausimų, dėl kurių sprendimą reikėtų priimti jau išanalizavus juos su specialistais. Dabar tikrai nenorėčiau eiti į konkretumus, tuo labiau išsakyti savo pozicijos.

– Bet tas ginčas yra, nes turbūt ne man jums aiškinti, kad smarkiai kristų greitis toje magistralėje ir tai keltų ir eismo saugumo problemų, ir kitokių.

J. Narkevič: Viskas priklauso nuo infrastruktūros. Dėl tų ginčų reikės padirbėti, būtent išanalizuoti vieną ir kitą poziciją ir tada paskelbti nuomonę. Čia būtų ne tik Susisiekimo ministerijos apimtis, bet ir kiti faktoriai galėtų lemti sprendimą.

– Jūs minite, kad reikėtų ir specialistų ekspertizės. Ką planuojate daryti? Ar ketinate keisti daug žmonių ministerijoje ir atsivesti komandą? Natūralu kiekvienam darbą pradėjusiam žmogui ateiti su savo komanda. Ar vis dėlto remtis tuo branduoliu, kuris yra dabar, ir per likusią kadenciją nedaryti didelių pokyčių?

J. Narkevič: Gal iš kitos pusės pažvelgčiau. Mes prisijungėme prie valdančiosios koalicijos ne kaip kažkokia opozicinė jėga arba ne su kažkokiomis kitomis nuostatomis. Mes iš karto pasakėme, kad Vyriausybės programa nėra iš principo keistina, palaikėme tą Vyriausybės programą dėl daugelio priežasčių, taigi tąsa tų gerų darbų ir pagal Vyriausybės programą numatytų veikų turėtų būti tęsiama. Be abejo, stengsimės, kad dirbtų kuo daugiau specialistų, bet dabar dar vyksta pamąstymai, būtent pasiruošiamasis darbas dėl to, ko jūs klausėte.

– Kalbant apie Vyriausybės programą, vienas iš dalykų, kuris yra Vyriausybės programoje ir kas buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų pažadų programoje, tarkime, nulio promilių įvedimas. Tiesa, jeigu rinkimų programoje buvo įvesti nulį promilių, tai Vyriausybės programoje jau liko tiktai siekis išanalizuoti galimybes įvesti nulį promilių. O kokia jūsų pozicija? Ar palaikote?

J. Narkevič: Būtent Vyriausybės programoje konkrečių skaičių, dydžio promilių nėra nurodyta, yra...

– Dydis yra, tik sako ne „įvesti“, o „išanalizuoti“.

J. Narkevič: Būtent išanalizuoti. Yra skirtingų praktikų skirtingose šalyse, ir prie nulio promilių reikėtų pamąstyti. Bet jūs dabar norite, kad konkrečiai atsakyčiau. Čia reikėtų įvertinti daug faktorių, kuriuos ir vertinsime.

– Noriu, nes jūs esate paskirtas susisiekimo ministru ir jūs būsite tas žmogus, kuris po priesaikos dirbs su ta ministerija ir spręs tuos klausimus.

J. Narkevič: Taip, bet esmė yra, kad tokie sprendimai yra priimami išanalizavus visus neigiamus ir teigiamus faktorius. Taigi tas procesas ir bus organizuojamas ir analizuojamas.

– Kitaip tariant, ar gerai suprantu, kad bet kokia nuomonė, kokią jūs pats beturėtumėte, nebus lemianti, nes jūs ketinate tartis su specialistais?

J. Narkevič: Taip, be abejo. Norėčiau pasakyti aiškiai, kad galutinė nuomonė ten, kur bus ministro sfera, bus priimta išeinant iš ministrų pozicijos, bet ji bus suformuota atsižvelgus į visą spektrą ir specialistų, ir socialinių partnerių.

– Bet kas jums trukdo pasakyti savo poziciją, jeigu ji nebūtinai bus lemianti. Tiesiog jūs turite tokią nuomonę, o paskui jus įtikina argumentais, kad ją galbūt reikia keisti?

J. Narkevič: Manau, sumažinti reikėtų, bet ar iki nulio, nebūčiau absoliučiai tikras.

– Taršiųjų automobilių apmokestinimas – irgi dar vienas dalykas, su kuriuo reikės susidurti jums Vyriausybėje po priesaikos. Kokia čia yra jūsų pozicija? Ar reikia tą daryti dabar? Jeigu reikia, ką tiksliai reikia apmokestinti ir kiek?

J. Narkevič: Mes atsiliekame čia, nes dabartiniu metu taršos mokestis yra ne pagal atstumą nuvažiuotą, o pagal laikmetį (red. past. senumą). Kadangi Lietuva vis tiek yra ir tranzitinė šalis, tai įvedus mokestį pagal nuvažiuota atstumą mūsų vežėjai nenukentėtų, o nauda valstybei būtų. Taigi ta kryptimi dirbsime intensyviai, tuo labiau, kad yra įstatymo projektas, pateiktas Seime. Reikėtų čia padirbėti, kad kuo greičiau, jau nekalbant apie techninius dalykus, būtent ta linkme reikalas pajudėtų.

– O dėl asmeninių automobilių apmokestinimo?

J. Narkevič: Dėl taršos jūs kalbate?

– Ar jūs pritartumėte siūlymui, kad reikia apmokestinti priklausomai nuo jų taršumo?

J. Narkevič: Jeigu dėl to paketo, kuris anksčiau...

– Ne, ne dėl paketo, klausiu apie asmeninius žmonių automobilius.

J. Narkevič: Reikia siekti, ir Vyriausybės programoje yra numatytas tas dalykas, ekologiškumo ir ekologiškumo gerinimo iki elektromobilių naudojimo platesnių galimybių, taigi čia palaipsniui, pereinant į automobilių atnaujinimą, to reikėtų siekti.

– Čia iki rinkimų ar po?

J. Narkevič: Čia vėlgi toks esminis klausimas, nes vis dėlto suvokiame, kad iki rinkimų liko netgi ne 15 mėnesių, o mažiau. Taigi reikės koncentruotis jau į tuos darbus, kuriuos dar galima būtų padaryti ir, be abejo, numatyti eilę kitų – nuo strateginio planavimo vizijos ir t. t.

Dienos tema. Jaroslavas Narkevičius: pavardžių rašybos originalo kalba klausimas – tai ir politinė nuostata
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.