Lietuvoje

2019.08.25 07:00

Onkologijos ligoninėse mato kitą Lietuvos pusę: kartais pinigų neužtenka ir vaiko kelionei iki medikų

Ineta Nedveckė, LRT.lt2019.08.25 07:00

„Mamų unijos“ prezidentė Eglė Mėlinauskienė mačiusi daug. Jos darbas – teikti pagalbą šeimoms, susidūrusioms su vaiko onkologine liga. Tačiau situacija, kurią ji neseniai išvydo, sukėlė tokius jausmus, kad negalėjo jais nepasidalyti viešai.

Ne visada labiausiai reikia garsiausiai šaukiančiam

Taip feisbuke atsirado įrašas, kuriame pasakojama apie vieną šeimą: ligoninėje – 2 metų sunkiai serganti mergytė su mama, namuose – vyras su kita dukra. Vyras prieš porą savaičių prarado darbą, šeima liko be pagrindinio pragyvenimo šaltinio. E. Mėlinauskienė tądien mergaitę su mama sutiko po operacijos, grįžtančias iš reanimacijos į skyrių.

„Kaskart lankydama vaikus, jas sutikdavau visuomet viskuo patenkintas – gydytojų dėmesiu, slauga, ligoninės maistu. Šiandien turbūt ilgai kaupė drąsą, nes prašyti nėra lengva. Prašyti kelių eurų, kad galėtų nupirkti sulčių ar kitokio maisto po sunkios operacijos sveikstančiai savo dukrelei, nes kelios savaitės kaip tėtis prarado darbą. Jos kišenėje tik keli eurai, už kuriuos ji nieko, išskyrus mažą buteliuką vandens, negali nupirkti savo sunkiai sergančiai dukrai. O, Dieve, kaip baisu...“ – savo feisbuko paskyroje rašė „Mamų unijos“ steigėja.

Vėliau istoriją komentuodama LRT.lt ji patikslina, kad mama nė neprašė pinigų, – tiesiog papasakojo rūpesčius, kuriais dabar gyvena. E. Mėlinauskienė sako, kad kartais tenka dirbti ir savotiška sekle, – būdama ligoninėse ji stengiasi kuo daugiau sužinoti apie šeimas, kurioms reikia pagalbos.

„Ne visada tam, kuris šaukia garsiausiai, labiausiai reikia. Kartais tos tylios šeimos labai kenčia. Kaip ir su šia mama – prabuvau ten pusę dienos ir tik man išeinant ji prasitarė. Bet ji tikrai nieko neprašė – ji tiesiog prasitarė“, – sako ji.

Vėžys suryja visas santaupas. O kai jų nėra?

„Mamų unija“ šeimoms padeda ne tik nupirkdama vaistų ar slaugos priemonių, bet ir dvasiškai, psichologiškai. „Nesvarbu, kaip šeima gyvena, ar materialiai aprūpinta, – tokioms šeimoms visada reikia palaikymo“, – pabrėžia ji.

Bet šis atvejis nebuvo standartinis, kai pagalba galėjo būti teikiama bendra tvarka, – tam reikia mažiausiai savaitės, kol „suvaikščios dokumentai“. „Supratau, kad tai situacija „šiandien ir dabar“, padėti reikia tuoj pat“, – pasakoja E. Mėlinauskienė, tądien tiesiog atvėrusi piniginę ir atidavusi tai, ką ten turėjo.

Tokių tylaus skurdo apraiškų ji sako matanti gana dažnai. Pavyzdžiui, kartą tikroji šeimos padėtis paaiškėjo, kai gydytojai pranešė, jog šeima nepasirodė pas medikus sutartu laiku. O gydymo plano reikia laikytis nuosekliai.

„Staiga sužinome, kad šeima neatvyko dėl to, kad neturėjo, už ką atvažiuoti. Tokie atvejai itin skaudūs. Tokios Lietuvos yra labai daug: kol viskas gerai, tol šeimos dar kažkaip kapstosi, bet kai ištinka tokia bėda, viskas labai iškyla į paviršių“, – aiškina „Mamų unijos“ vadovė.

Feisbuke istoriją ji aprašė labiau norėdama pasidalyti jausmu ir norėdama atverti akis, kaip gyvena dalis visuomenės. Tačiau tai turėjo ir malonų šalutinį poveikį – atsirado geranoriškų žmonių, norinčių šeimą paremti asmeniškai. Šeimai, žinoma, tai – laimė, bet sistemiškai problema nėra sprendžiama.

E. Mėlinauskienė pabrėžia: „Vėžys valgo ne tik žmogų – jis suryja visas šeimos santaupas.“

Ko galima tikėtis iš valstybės

LRT.lt Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pasiteiravo, kokios paramos su tokiais gyvenimo iššūkiais susidurianti šeima gali tikėtis iš valstybės.

Ministerija išskyrė tokius variantus: būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos (įvertinus turimą turtą ir pajamas) bei socialinė pašalpa.

Pastarąją turi teisę gauti asmenys, kurių pajamos per mėnesį yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas (122 Eur vienam asmeniui, 2 šeimos nariams – 244 Eur). Jei žmogaus pajamos per mėnesį, pavyzdžiui, siekia 100 eurų, jam skiriama socialinė pašalpa siekia 22 eurus – kad bendrai pajamos būtų 122 eurai. Tiesa, į šią pašalpą išimties tvarka pretenduoti gali ir tie, kurie per mėnesį gauna 61 euru daugiau.

Taip pat SADM praneša, kad net ir jeigu parama pagal teisinį reguliavimą nepriklauso, savivaldybės turi teisę skirti socialinę paramą nenumatytais atvejais: vienkartinę, tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpą ir kt.

Dėl paramos kreiptis reikia į savivaldybės, kurioje šeima gyvena, administraciją.

Žemiau absoliutaus skurdo ribos (245 eurų per mėnesį) 2018 metais gyveno kas dešimtas Lietuvos gyventojas, kas ketvirtas – žemiau santykinio skurdo ribos (345 eurų per mėnesį).