Pirmadienį sueina mėnuo, kai prezidentas Gitanas Nausėda prisiekė tautai ir pradėjo eiti šalies vadovo pareigas. Valdantieji naująjį prezidentą gyrė, tačiau opozicija turėjo ir kritikos, nes G. Nausėda pasidavė koalicijos formavimo intrigoms.
G. Nausėda Seime priesaikos žodžius ištarė liepos 12-ąją. Nuo to laiko naujai išrinktam prezidentui jau teko patvirtinti naujai suformuotą Vyriausybę, vetuoti keturis parlamento priimtus įstatymus, keliauti į užsienio vizitus.
„Valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis sakė besidžiaugiantis pirmuoju šalies vadovo darbo mėnesiu. Jis teigė, kad tokio dialogo, koks šiuo metu vyksta tarp Seimo, prezidentūros ir Vyriausybės su kadenciją baigusia prezidente Dalia Grybauskaite nebuvo. O esą jei būtų buvę, būtų priimta daugiau sprendimų.
„Labai džiaugiuosi dėl bendradarbiavimo su prezidentūra, prezidentu. Iš tikro, tokio dialogo, koks yra dabar tarp Seimo, prezidentūros ir Vyriausybės, pastaruosius dvejus su puse metų nebuvo. Jei būtų buvę tuos dvejus su puse metų, šiandien turėtume daugiau rezultatų, naudingų Lietuvai, jos žmonėms.
Prezidentas tikrai girdi, diskutuoja, dialogas yra labai atviras. Sakyčiau, mums labai neįprastas iš prezidentūros pusės“, – komentavo R. Karbauskis.
Buvo įmestas į politines intrigas
Tačiau opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas sakė manantis, kad prezidentas nespėjo parodyti turimų žinių ir sugebėjimų, nes tik pradėjęs eiti pareigas buvo įsuktas į politinių intrigų verpetą.
„Žinome, kad G. Nausėda yra aukštos klasės ekonomistas, bet per pirmąjį mėnesį nelabai pavyko jam to pademonstruoti. Jį užpuolė koalicijos formavimas, tai yra, politiniai žaidimai ir politinės intrigos, kur, mano manymu, ponas Nausėda nėra pats stipriausias“, – kalbėjo E. Gentvilas, pridurdamas, kad šioje situacijoje prezidentas nepasirodė itin stipriai.
Anot liberalo, buvo sukurta valdančioji koalicija, suformuota Vyriausybė ir G. Nausėda praktiškai tam pakluso. E. Gentvilas priminė, kad šalies vadovas kėlė klausimą, kodėl pareigų toliau negali eiti susisiekimo ministras Rokas Masiulis ir nesulaukęs daugiau priežasčių, jis pasitenkino atsakymu, kad R. Masiulis neturi palaikymo Seime.
„Toks silpnokas motyvavimas, kodėl R. Masiulis, geriausiai vertinamas ministras, negalėtų dirbti. Ir atsisveikino su R. Masiuliu, paskyrė Jaroslavą Narkevičių, kuris, mano manymu, nebūtinai prilygs R. Masiuliui. Kitaip sakant, valdantieji nėra seni patyrę politikos vilkai, bet prezidentas arba nesugebėjo, arba nenorėjo veltis į intrigas, kurios galėtų atvesti iki pirmalaikių rinkimų su silpna valdančiąja koalicija ir pratęsė jos agoniją dar metams“ – svarstė liberalų lyderis.
Tačiau E. Gentvilas taip pat kalbėjo, kad pirmieji prezidento užsienio vizitai parodė, kad jis gali dalykiškai, be skandalų veikti. Be to, jis teigė, kad G. Nausėda dar tikrai turės galimybių pasireikšti kaip ekonominio gyvenimo vienas iš lyderių.
„Jam skirta 60 mėnesių, 5 metus vadovauti šaliai, tai po vieno mėnesio sudėtinga daryti kokius nors apibendrinimus“, – teigė politikas.
Seimas pritarė trims iš keturių G. Nausėdos veto, nes ketvirtas dar nebuvo pateiktas Seimo salėje. Apie tai paklaustas E. Gentvilas svarstė, kad valdantieji negalėjo nepritarti prezidento veto, nes pastarasis buvo palankus formuojant Vyriausybę.
„Valdantieji tiesiog laukė, kad prezidentas palaimintų Vyriausybę. Tai pradėti muštis dėl kokio nors vetuoto įstatymo tik Karbauskis galėtų, bet net ir jis šiuo atveju suprato, kad nereikia pradėti kariauti, kai laukia Vyriausybės formavimas“, – sakė E. Gentvilas, pridurdamas, kad visi prezidento veto turėjo pagrindą.
Svarbu gerai atrodyti?
Politologas Virgis Valentinavičius sako, kad G. Nausėda išsiskyrė dideliu dėmesiu viešiesiems ryšiams, nuolaidumu valdantiesiems ir ganėtinai griežtais veiksmais korupcija įtariamų teisėjų atžvilgiu.
„Matome perdėtą dėmesį viešiesiems ryšiams iš komandos sudėties – prezidentui svarbiau gerai atrodyti, nei formuoti kažkokią politiką. Komunikacijos skyriuje dirba 10 žmonių, o vidaus politikoje – vienas. Nuolaidumas valdantiesiems parodė, kad G. Nausėda nenori eiti į konfliktus su dauguma ir Ramūnu Karbauskiu. Pastarasis pasiekė viską, ko norėjo: pašalino Roką Masiulį, prastūmė Virginijų Sinkevičių“, – LRT TELEVIZIJAI teigia politologas.
Jam antrina ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas – ir prezidentas, ir jo komanda itin didelį dėmesį skiria viešiesiems ryšiams: „Nemažai daliai rinkėjų patinka toks bendravimo stilius ir tas aukštas palaikymas visuomenės nuomonių apklausose tai įrodo.“
Pasak R. Vilpišausko, geriausiai G. Nausėda per šį mėnesį pasirodė spręsdamas rutininius teisėkūros ir užsienio politikos klausimus.
„Šiose srityse komanda buvo suformuota operatyviai, buvo žmonės, kurie pradėjo dirbti jau nuo kadencijos pradžios, čia ir matomas sklandus prezidento darbas.
Vidaus politikoje, nepaisant prezidento pažado ir išsakyto noro aktyviai dalyvauti formuojant ministrų kabinetą, šis pažadas nebuvo įvykdytas ar buvo įvykdytas tik nedidele dalimi. Iš pokalbių su kandidatais ar su buvusiais ministrais nebuvo aiškūs G. Nausėdos prioritetai. Net ir išsakydamas tam tikrą kritiką kai kurių ministrų atžvilgiu, jis sutinka su tolimesniu jų darbu bei su naujų ministrų paskyrimu“, – aiškina VU TSPMI direktorius.
Paklaustas, kodėl prezidentas iki šiol nesuformavo pilnos savo komandos prezidentūroje, R. Vilpišauskas kaip vieną pagrindinių priežasčių išskiria G. Nausėdos prioritetų neaiškumą.
„Neaiškūs jo prioritetai, ko jis tikisi iš kitų pagrindinių šalies institucijų, o nuo jo prioritetų ir priklausytų, kaip atrodytų jo formuojama komanda“, – LRT TELEVIZIJAI sako jis.
