Valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis žada nacionalinį partijų susitarimą dėl švietimo. Jo teigimu, pasiūlymai dėl susitarimo galėtų būti teikiami rudens sesijos metu.
Valdančiųjų lyderis R. Karbauskis pirmadienį susitiko su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovais: viceministru Valdemaru Razumu, Ekonomikos departamento direktore Egle Radėniene bei Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento vadovu Aidu Aldakausku.
Susitikimo metu aptarta mažų mokyklų problema. Kaip sakė viceministras V. Razumas, Lietuva jau ne vienerius metus girdi Europos Komisijos priekaištus dėl itin išsiplėtusio mokyklų tinklo. Tiesa, jis minėjo, kad kasmet duris užveria apie 20 mažų mokyklų, bet tai vyksta ne ministerijos, o bendruomenių ir savivaldybių iniciatyva.
Portalas LRT.lt jau anksčiau rašė, kad kai kuriose mažose regionų mokyklose ūkio ir ugdymo išlaidos yra kone vienodos, o kartais ūkio išlaidos net ir viršija ugdymui skiriamas išlaidas. Tuomet LRT.lt kalbintas ŠMSM atstovas teigė, kad tokiose mokyklose mokytojams nesusidaro darbo krūviai, o gana didelę dalį ugdymo kaštų sudaro mokyklos valdymas.
Taip pat skaitykite
Be to, tokiose mokyklose neretai veikia jungtinės klasės, t.y. klasės, kuriose vienu metu mokosi skirtingų klasių, pavyzdžiui, penktų ir šeštų, klasių mokiniai. Ekspertai anksčiau komentavo, kad toks klasių modelis neigiamai atsiliepia mokinių pasiekimams.
Taip pat skaitykite
Pasak viceministro V. Razumo, siekiama, kad daugiau atsakomybės dėl mokyklų tinklo prisiimtų savivaldybės. Vyriausybė sieks, kad prie mažai mokinių turinčių klasių išlaikymo prisidėtų ir savivaldybės.
„Žinome, kad Europos Komisija metų metais priekaištauja Lietuvai dėl pernelyg išplėtoto mokyklų tinklo. Siekis, kad prie neskaitlingų klasių išlaikymo finansiškai prisidėtų pačios savivaldybės. Diskutavome su Seimo nariais, kokios turėtų būti proporcijos tarp savivaldybės ir valstybės skiriamų lėšų“, – žurnalistams pirmadienį sakė V. Razumas.
Jo teigimu, suprantamas ir nedidelių kaimo bendruomenių susirūpinimas dėl mokyklų išsaugojimo, nes tai yra socialiai jautrus klausimas. Viceministras kalbėjo, kad uždarius mokyklas socialinė situacija mažose bendruomenėse prastėja.
„Tinklas vienaip ar kitaip kasmet traukiasi. Tos nerentabilios mokyklos užsidarinėja, kiekvienais metais vidutiniškai po 20-30 mokyklų skaičius sumažėja“, – teigė V. Razumas.
Viceministras kalbėjo, kad ir šiuo metu yra savivaldybių, kurios savo lėšomis remia ant uždarymo ribos stovinčias mokyklas. Konkrečių savivaldybių jis neįvardijo, bet minėjo, kad yra atvejų, kur prie mokyklos išlaikymo savivaldybė prisideda 20 tūkst. eurų.
Ar mokykla turi būti uždaryta, kaip steigėja, turėtų spręsti savivaldybė. Tiesa, viceministras minėjo Estijos pavyzdį, kur visas mokyklas į savo rankas „perėmė“ valstybė ir politiniais sprendimais buvo tinklas optimizuotas. Tačiau Lietuvoje tokio sprendimo priimti neketinama.
Be to, V. Razumas teigė, kad ministerija palaikys pagrįstus savivaldybių sprendimus uždaryti mažai mokinių turinčias mokyklas.
Tačiau R. Karbauskis teigė, kad vykdant regionų politiką, mokyklos būtų prieinamos ir sakė, kad šiuo metu esantis mokyklų tinklas yra optimalus.
„Mokykla užsidaro tada, kai tėvai, bendruomenė ir pati mokykla priima sprendimą, kad ta mokykla nebetenkina bendruomenės. Mes neturėtume daryti kažkokių žingsnių, kad mokyklos užsidarytų, nes valstybė priima kažkokį sprendimą dėl finansavimo ar pan.“, – sakė R. Karbauskis, pridurdamas, kad svarbiausia užtikrinti ugdymo kokybę.
Be to, „valstiečių“ lyderis dėstė, kad dabar uždarius tokias mokyklas ateityje gali kilti problema, nes gali neužtekti vietų grįžtančių emigrantų vaikams.
Sieks pasirašyti nacionalinį susitarimą
„Valstiečių“ lyderis kalbėjo, kad sieks su kitomis politinėmis partijomis pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Jame būtų numatoma ne tik kaip spręsti mažų mokyklų klausimus ar problemas, kylančias dėl bendrojo ugdymo finansavimo, o ir aukštojo mokslo klausimus.
„Mes artimiausiu metu išeisime su pasiūlymu dėl nacionalinio susitarimo švietimo klausimais – ir dėl aukštojo mokslo finansavimo, nemokamo aukštojo mokslo ir t.t. Taip būtų užfiksuota keletas pagrindinių dalykų, kurie keičiantis valdžioms nesikeistų“, – sakė R. Karbauskis.
Pasiūlymus partijoms ketinama rudens sesijos pradžioje.
Jungtinės klasės – tik bendrųjų dalykų pamokose
Opia mažų mokyklų problema įvardijamos jungtinės klasės. Viceministras teigė, kad jungtinės pamokos galėtų vykti tik dėstant tokius dalykus, kaip dailė, muzika, kūno kultūra. Nors šiuo metu yra mokyklų, kuriose jungtinėse klasėse dėstoma ir, pavyzdžiui, matematika ar lietuvių kalba, V. Razumo teigimu, to turėtų nelikti.
„Specialybiniai dalykai turėtų būti dėstomi pagal atitinkamą moksleivių pasirengimo lygį“, – sakė V. Razumas.
Dėl mokslo vasarą turi spręsti bendruomenės
Birželį didelis triukšmas kilo dėl to, kad prailginus mokslo metus vaikai turėjo mokytis karščiausiomis metų dienomis – klasėse tvyrojo itin aukšta temperatūra, trūko oro. Tačiau tiek švietimo viceministras, tiek R. Karbauskis teigė, kad mokyklos neprivalėjo pamokų rengti vasarą, o galėjo, tarkime, sutrumpinti žiemos atostogas ar rengti daugiau pamokų.
Viceministras pabrėžė, kad mokslo metų trumpinti neketinama, tačiau jų trukmė priklauso nuo bendruomenių sprendimo.
„Galbūt iš ministerijos nebuvo aiškiai iškomunikuota, kad tai yra bendruomenių reikalas. Ministerija jokiu teisės aktu nėra nustačiusi, kokią dieną turi baigtis mokslo metais. Viskas atsiremia į tai, kad ugdymo planas turi būti įgyvendintas, o kaip – pačių mokyklų, tėvų, mokyklų tarybų rankose. Bandysime dar kartą iškomunikuoti, kad nėra jokio teisės akto, kuris nustatytų konkrečią atostogų pradžią“, – teigė viceministras.
Tačiau mokslo valandų skaičiaus mažinti neketinama. Kaip sakė V. Razumas, Lietuva ir taip gerokai atsilieka šiuo skaičiumi.
