Lietuvoje

2019.08.08 21:41

Andriukaitis: diskusija dėl naudingo eurokomisaro posto – įrodymas, kad visiškai nesusigaudome situacijoje

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.08.08 21:41

Kandidatas į Europos komisarus, 28 metų ekonomikos ir inovacijų ministras bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vicepirmininkas Virginijus Sinkevičius sako, kad sunkiausias etapas kelyje į šį postą bus prisistatymas komisarus tvirtinančiame Europos Parlamente. Kandidatą dar turi patvirtinti ir Lietuvos parlamentas. LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad jame V. Sinkevičiaus kandidatūra sulauks absoliutaus palaikymo.

LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – dabartinis Europos komisaras nuo Lietuvos, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Povilas Andriukaitis.

– Kaip jūs vertinate savo galimo įpėdinio V. Sinkevičiaus perspektyvas gauti Europos Parlamento paramą? Jis pats tikisi žaliųjų paramos, bet čia turbūt reikėtų prisiminti, kad ši frakcija nepalaikė pačios Europos Komisijos pirmininkės kandidatūros.

– Visų pirma, aš linkiu jaunajam kolegai kuo didžiausios sėkmės. Noriu, kad jis būtų vienas geriausių komisarų, geresnis už mus visus tris, kurie jau buvo. Visiškai nuoširdžiai. Jaunystės sparnai. Reikia suteikti jam optimizmo. Jis teisus, kad jo lauks labai rimtas egzaminas. Jis teisus, kad Europos Parlamente bus labai daug klausimų. Žinoma, priklausys nuo to, kokioje pozicijoje jį matys naujoji paskirtoji Europos Komisijos pirmininkė. Mes dabar dar nieko nežinome. Nuo to priklausys, ir kokie komitetai jį egzaminuos.

Man teko susitikti su trimis komitetais, kadangi mano atsakomybės sritys dengia ir aplinkosaugos, ir socialinius, ir sveikatos, ir žemės ūkio, ir pesticidus... Labai labai platus laukas. Jam taip pat, priklausomai nuo to, kokia pozicija bus paskirta, teks susitikti (su komitetais – LRT.lt). Kokios ten, komitetuose, bus išsidėsčiusios politinės jėgos, taip pat bus didelis klausimas, bet neabejotina, kad egzaminas bus rimtas.

– O dėl tos paramos. Kiek V. Sinkevičius gali tikėtis Europos žaliųjų paramos? Kiek bendro turi Lietuvos žalieji su Europos žaliaisiais?

– Tiesą pasakius, šitą klausimą turėtų nagrinėti Lietuvos politologai, kurie nagrinėja žaliųjų partijų programas, bet jeigu mes nagrinėsime Vyriausybės veiksmus, šios esą žaliosios Vyriausybės veiksmus, tai, aišku, pradėkime nuo aplinkosauginių taršos mokesčių, pradėkime nuo lyčių lygybės dalykų ir Lietuvos Vyriausybėje.

O Europos žalieji yra turbūt labiausiai kovojantys už tai, kad būtų lyčių lygybės balansas visur. Tai, žinoma, pamatysite, kad skirtumai yra didžiuliai. Ir man teko su Broniu Rope diskutuoti ne kartą ten mūsų susitikimuose. Žinoma, jis puikiai supranta, kad ir Europos žaliųjų požiūris į reprodukcinę sveikatą, ir požiūris į teisę į dirbtinį apvaisinimą, į žmogaus teises yra kur kas artimesnis socialistams ir pažangiesiems nei Lietuvos „valstiečių“. Čia kaip dukart du. Čia nereikia nedidelio tyrimo. Tai kaip jaustis, kokia bus parama, kokia bus situacija politine prasme...

Naujoji pirmininkė, žinodama, kad ją palaikė labai nedidelė dauguma, tik devyni balsai, tai... Nebent ji tikisi, kad tai bus pirmas atvejis, kada atseit žaliųjų Vyriausybės atstovas yra komisijoje. Nors mūsų komisijoje Johannesas Hahnas irgi save priskyrė prie žaliųjų. Tai tikrai nebūtų pirmas atvejis.

– Kokios srities portfelis, jūsų manymu, būtų tinkamas Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministrui, turint galvoje jo kompetencijas? Kur jį matytumėte?

– Visų pirma noriu labai aiškiai pasakyti – man keista diskusija Lietuvoje, kad reikia Lietuvai naudingo portfelio. Tai iš karto parodo, kad Lietuvoje visiškai nesusigaudoma, jog Europos Komisija neatstovauja nė vienai Vyriausybei. Jai draudžiama tai. Toks klausimas naujam paskirtajam kandidatui bus – kaip jis užtikrins savo nepriklausomumą nuo Lietuvos Vyriausybės? Man buvo toks klausimas.

Antras dalykas, kompetencijos yra bendrijų kompetencijos. Kokie portfeliai? Tai yra grynai paskirtosios pirmininkės rankose, ji gali perskirstyti portfelius. Priklausomai nuo to, kokią turės kompoziciją. Dabar, pavyzdžiui, yra žuvininkystė ir aplinkosauga. Gali būti, kad tas portfelis suskils. Gali būti, kad mano portfelis suskils, kaip jau įvyko – vartotojų teisės buvo perduotos kitam komisarui.

Kokios atsakomybės sritys teks jam, priklausys ir nuo to, kaip naujoji pirmininkė matys visą sąrašą kandidatų pretendentų ir kaip ji pamėgins performuoti ar palikti portfelius. Jei paliks, manau, jis, ko gero, pagal kompetenciją galėtų pretenduoti į mokslinių tyrimų, galbūt į rinkos ir paramos smulkiajam ir vidutiniam verslui. Bet nesu tikras, ar taip gali įvykti.

– Kalbant apie tai, kiek iš tiesų Europos komisaras gali dirbti konkrečiai šaliai, kiek iš tikrųjų negali, nes, kaip minėjote, turi dirbti visai bendrijai, galima prisiminti pavyzdį, kai buvęs premjeras Gediminas Vagnorius pasakė, kad reikia atšaukti tuometę komisarę Dalią Grybauskaitę, nes ji pasakė, kad ji būsianti ne Lietuvos, bet visos Europos Sąjungos žmonių komisarė.

Kaip pretendentas, kandidatas į Europos komisarus šiuo metu dalyvauja tame galimo skyrimo procese, žiūrint jūsų akimis, nes naujoji Komisijos pirmininkė yra deklaravusi skaidrumą visame kame? Na, turbūt įskaitant ir naujųjų komisarų pasirinkimą. Kaip jūs vertinate tą jo darbiniu pavadintą susitikimą Briuselyje?

– Tiesą pasakius, aš norėčiau susilaikyti, nes einu pareigas ir kaip Komisija negalime daryti įtakos ar komentuoti naujos Komisijos skyrimo proceso. Bet bendra taisyklė yra visiškai aiški.

Skaidrumo direktyva ir skaidrumo reikalavimas yra absoliutus. Žinoma, tai turi būti iš anksto paskelbta, tai turi būti nominuota. Na, nežinau, ar Lietuvoje buvo praėjęs visas procedūras. Mano galva, ne. Nežinau, ar tai buvo oficialus vizitas. Skaidrumo prasme klausimų daug. Žinoma, tai palieka laisvę įvairiausioms interpretacijoms, kurių dabar gali būti labai daug. Bet kadangi ji pati garantavo, kad jos visas darbas bus itin skaidrus, linkėčiau jai pildyti šitą pažadą jau dabar.

– Kiek svarbu dirbant Europos Komisijoje politinė patirtis, o ne tik pasiekimai kurioje nors konkrečioje srityje?

– Labai svarbu. Ko gero, tai yra svarbiausia. Ar žinojote, kad Jeanas-Claude`as Junckeris paskelbė, jog ši Komisija bus politinė komisija? Jis pavedė mums politines užduotis. Mes turėjome aplankyti visas Europos Sąjungos šalis. Aš aplankiau visas 28 šalis, Vyriausybes, parlamentus, savo atsakomybės srityje susitikau su visais dalyviais. Ir, tarkim, kada reikia priimti sprendimą, kur tau reikia rasti balansą tarp kvalifikuotos daugumos ir išspręsti taip, kad nebūtų blokuojančios mažumos...

Politinės patirties reikia neišpasakytai daug. Tekdavo valandų valandas praleisti diskusijose su ministrais, ieškant įtakos. Diskusijose su Europos Parlamentu, kaip jie prisidėtų prie sprendimo. Gal girdėjote tokią istoriją apie glifosatą, kur mes viešai pareiškėme, kad mes, Komisija, netvirtinsime sprendimo, jeigu nebus kvalifikuotos balsų daugumos. Man teko daug pastangų (įdėti – LRT.lt), kad ta kvalifikuota balsų dauguma paskutinę minutę atsirastų. Politine prasme tai yra labai svarus darbas, ir čia tai vaidina svarbų vaidmenį visuose portfeliuose iki vieno.

– Kaip vertinate opozicinių konservatorių siūlymą, kad galbūt reikėjo nominuoti kandidate prezidentės kadenciją baigusią D. Grybauskaitę, nors nei ji pati tokių geidavimų buvo išsakiusi, nei Europos Komisijoje dirba buvę valstybių vadovai? Kitaip tariant, ar galėtų Vyriausybė, parlamentas su prezidentu susitarti ir siūlyti ne valdančiosios daugumos, bet opozicijos atstovus?

– Europos Sąjungos kontekste tokio prezidento dar nebuvo, nes, kaip žinote, siūlomi premjerai, ministrai, Europos Parlamento nariai, komitetų pirmininkai, žodžiu, tie, kurie yra vykdomosios valdžios sferoje. Europos Komisija yra vykdomosios valdžios institucija. Nėra buvę tokio atvejo, kad prezidentai staiga būtų nominuoti, nes po to jie atsidurs tokioje kritikos ugnyje. Nebent čia konservatoriams priminčiau prezidentą M. Saakašvilį, atsidūrusį Odesos gubernatoriaus vaidmenyje, bet ar tai pats geriausias pavyzdys? Aš linkęs labai abejoti. Manau, čia konservatoriai smarkiai prašovė.

– Pradėjus dirbti naujajai Komisijai, pats grįšite į Lietuvą. Kokie jūsų paties politiniai planai?

– Pirmiausia tikrai grįžti į Lietuvą. Mano tikslas yra aktyviai dalyvauti Lietuvos visuomeniniame gyvenime, labai aktyviai.

– Kandidatuosite galbūt į partijos pirmininkus?

– Nemanau, kad tai pagrindinis klausimas. Pasakysiu tiesiai šviesiai – manau, kad reikia suvienyti kairiąją Lietuvos pusę. Labai plačiai. Bet tą progresyviąją, kuri iš tiesų supranta apie kairiąsias vertybes.

– O ką matote kaip tą progresyviąją kairę, kuri supranta vertybes?

– Dabar kaip tik laikas būtų labai plačioms diskusijoms apie tai, kaip iš tiesų būtų galima spręsti tokius klausimus, koks galėtų būti platus koalicinis sąrašas, kas turėtų būti daroma ir kaip mes galėtume reformuoti situaciją. Kada aš pateikiau prezidentinę programą „Lietuva gali“, ta programa yra man gera proga pradėti plačius debatus su tais, kurie norėtų rimtų, gilių, esminių pertvarkų.

Prezidentas Gitanas Nausėda deklaravo gerovės valstybę. Noriu ir jam padėti tai realizuoti, bet taip, kaip priklauso. Todėl skirsiu metus laiko tam, kad padirbėtume taip plačiai, kad mes galėtume matyti Lietuvos naują platformą, naują programą, labai stiprią ir įgalinančia patraukti didelę dalį visuomenės į mūsų pusę.

– Ar turite galvoje, kad dirbsite kartu kaip patarėjas ar bendrąja prasme?

– Ne, ne, manau, kad esu laisvas, ir man dabar daug svarbiau važinėti, diskutuoti, įtikinti, provokuoti diskusijas, sekti diskusijas, kurios vyksta JAV dabar tarp demokratų arba kairiųjų visam pasauly. Ir taip padaryti, kad mes galėtume sujungti ir šitas gaires, kurios yra naujosios pirmininkės, ir Lietuvos programą, ir gaires, kurios patvirtintos Europos Vadovų Taryboje, ir pateikti kairiojo požiūrio fundamentalius darbus taip, kad jie būtų priimtini žmonėms. Ir kad mes pasiektume pažangą.

Dienos tema. Vytenis Andriukaitis: man keista diskusija mūsų visuomenėje, kad Lietuvai reikia naudingo portfelio