Daugiau nei 9 tūkstančiai asmenų Lietuvoje yra išreiškę norą neįleisti juos į lošimų namus. Šiuo metu žmonės, norintys gydytis priklausomybę azartiniams žaidimams, susiduria su problema – negauna jokių ligos išmokų.
Azartiniai žaidimai greitai gali tapti liga. Tuomet kazino žybsinčias lemputes tenka iškeisti į pilkas priklausomybės ligų centro sienas. Atvykusiems 28 dienas taikoma „Minesotos“ programa.
Tačiau besigydantiems situaciją apsunkina tai, kad jie negauna jokių ligos išmokų.
„Paprastai šie žmonės susiduria su stigma tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. Kai jau tu pasiruošęs gydytis, turi galvoti, kaip išlaviruoti, nes programa, kaip išmokti kovoti, adaptuotis. Tada tu susiduri su sunkumais - man riekia išeiti iš darbo? Naudoti atostogas, imti kažkur kitur biuletenį, kad galėčiau čia atvykti? Taigi prisideda daug klausimų, kurie apsunkina tą sprendimą“, – sako Priklausomybės ligų centro psichiatrė Jolanta Ugnė Vilkaitytė.
Vilniuje per metus „Minesotos“ programa taikoma vidutiniškai daugiau nei 300 įvairią priklausomybę turinčių asmenų. Maždaug dešimt iš jų – lošėjai. Kur kas daugiau asmenų su savo priklausomybe bando kovoti savarankiškai, prašydami jų neįleisti į lošimo namus.
Jei kalbėtume apie laikotarpį nuo 2017 metų, kai atsirado pataisa įstatymo, tai parašyta 9150 prašymų. Vidutiniškai per dieną gauname iki 11 prašymų. Preliminariai galima pasakyti, kad atsiimama apie 20 procentų, bet iš to skaičiaus apie 80 proc. grįžta ir kartoja vėl prašymus. Dažniausiai tokie asmenys išbūna pusę metų, nes minimalus laikas yra pusė metų. Po pusės metų ateina su visokiais pasiteisinimais – aš jau galiu, gal man nėra taip blogai . Gal ir verta save taip pasitikrinti, bet mūsų praktika rodo, jei problema tęsiasi metų metus, tai paprastai ji nedingsta“, – teigia Lošimų priežiūros tarnybos specialistas Olegas Mackevič.
Daugiausia prašymų neįleisti į lošimo namus sulaukiama pavasarį ir rudenį. Bandantiems atsikratyti priklausomybių valdžia meta gelbėjimosi ratą - nuo kitų metų, jei pritars Seimas, besigydantiems nuo svaigalų ligos išmoką bus ilginama nuo 14 iki 28 dienų ir į išmokų gavėjų sąrašą bus įtraukiami ir lošėjai.
„Neteisinga, kad vienos priklausomybės finansuojamos, kitos ne. Sprendžiant šią neteisingumo problemą įtraukti lošėjai, kurių per metus gydosi apie 600. Lėšų papildomai, numatant ir kitus pakeitimus, iš viso reikės apie 700 tūkst. iš „Sodros“ biudžeto“, – tikina Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Specialistai pastebi, kad kovoti su lošimo priklausomybe reiktų ne tik skiriant ligos išmokas, bet ir vykdant prevenciją dar mokyklose.
„Ypač mažesniuose miesteliuose, kai užimtumas mažas, tai ta problema girdisi labiau. Yra miesteliai, kur nėra jokios lošimų pasiūlos, bet kažkaip vaikai susigalvoja. Tokių signalų gauname, kol kas sunku įvertinti procentaliai, bet lošiamas pokeris mokyklos teritorijoje ir reikia tam užkirsti kelią, nes turi būti lošiama tam skirtose vietose ir ne nuo 13–14 metų“, – pasakoja O. Markevič.
Šiuo metu paciento 28 dienų „Minesotos“ programa valstybei kainuoja apie 1,5 tūkstančio eurų. Ja valstybės lėšomis pacientai gali pasinaudoti vieną kartą per metus.
