Lietuvoje

2019.08.07 21:15

Atsilaisvinančios Sinkevičiaus vietos Skvernelis „tvarkiečiams“ nežada

Visas įstatymu numatytas terminas buvo išnaudotas, kai gavęs Seimo pritarimą eiti pareigas Saulius Skvernelis turėjo pristatyti prezidentui ministrų pavardes, kad ne vėliau kaip po 15 dienų ministrų kabineto sudėtį teiktų Seimui. Trečiadienį buvo ne tik paskelbti siūlomi ministrai, iš kurių, kaip ir laukta, pasikeitė trys – susisiekimo, vidaus reikalų ir žemės ūkio, bet ir buvo pranešta, kad į Europos Komisiją Lietuva deleguoja ekonomikos ir inovacijų ministrą Virginijų Sinkevičių.

Premjeras S. Skvernelis – „Dienos temoje“.

– Premjere, dabar reikia Seimo pritarimo ir eurokomisarui, ir Vyriausybės programai, tai yra ministrų kabinetui, ir paskui priesaikoms. Tai dabar kas – atostogos, eisite atostogauti?

– Jūs visiškai teisi. Dabar reikia Seimo pritarimo. Dėl to savaitę bus galima gyventi šiek tiek lengvesniu režimu.

– Atostogausite?

– Taip.

– Ar Lietuvoje?

– Žinoma.

– Lietuvoje atostogausite? Važiuosite į pajūrį?

– Ne.

– Tai Vilniuje?

– Vilniuje.

– Tada prastos atostogos, man regis, bus. Bet jūsų pasirinkimas.

– Kaip sako, žinote, prastos atostogos geriau už gerą darbą.

– Gerai, dabar apie rimtus reikalus. Eurokomisaro kandidatūra, žiūrint iš šalies, atrodė, tarsi ne jūsų pasirinkimas. Ramūnas Karbauskis V. Sinkevičių pateikė kaip ultimatumą. Tuo aš nenoriu pasakyti, kad tai buvo blogas pasirinkimas, bet jūs pats pripažinote, kad nebuvote įspėtas, nežinojote, kad bus taip teikiama. Užkliuvo pati pateikimo forma?

– Nesate visiškai teisi. Buvo keturi nominuoti oficialūs kandidatai, aš tą kartoju visą laiką. Tarp tų keturių buvo ir V. Sinkevičius. Kas buvo man naujiena, tai balsavimas frakcijoje, kuris buvo perteklinis ir niekam nereikalingas. Tai aš ir pasakiau, kad tai buvo naujiena ir apie tai nebuvo net kalbėta ir svarstyta. Taip, jis buvo vienas iš keturių kandidatų, po to dar atsirado ir buvo svarstomos dar trys pavardės. Turėjome pakankamai.

– Tai septyni iš viso?

– Turėjome pakankamai – būrį žmonių, politikų ir diplomatų, kurie buvo svarstomi. Ir trečiadienį, manau, pateikėme, suderinome su prezidentu tą realiausią kandidatą, kuris dabar turės pereiti procedūrą Seime ir, svarbiausia, procedūras Europos Parlamente.

– Premjere, bet šis ministras visada buvo linkęs stoti į jūsų pusę, kai jūsų nuomonės išsiskirdavo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininku. Tai tarsi iš dalies prarandate sąjungininką?

– Manau, kad prarandame tikrai gerą ministrą. Politiką, kuris turėjo didžiulį potencialą tapti ir būti šalyje matomu, dirbančiu, efektyviu politiku. Tai kalbant apie Lietuvos galbūt praradimą, manau, Lietuva praranda. Tačiau Lietuva deleguoja tikrai jauną, veržlų, kompetentingą žmogų, naujos kartos žmogų, Lietuvos pilietį, kuris gimęs nepriklausomoje Lietuvoje, į Europos Komisiją.

– Bet mano klausimas – ar jūs prarandate?

– Jis tikrai pretenduoja į solidarios atsakomybės lygį. O aš prarandu, be abejo, kaip Vyriausybės vadovas, gerą ministrą.

– Į tą gerą postą, kaip sakote, prezidentas irgi apie tai kalbėjo, gal, priešingai negu R. Karbauskis, prezidentas pasakė, koks tas postas? Ir jūs mums galite atskleisti?

– Apie kurį postą, apie Europos Komisijos sritį?

– Taip. Kas tai galėtų būti?

– Tiek prezidentas, tiek aš, tiek ir mūsų kandidatas į komisarus žino, bet yra sutarimas, nes tai priklauso nuo Europos Komisijos pirmininkės, jos atsakomybės sritis, ir kaip bus sudėliota, taip paskelbs jau Komisijos pirmininkė. Kol kas oficialiai jokių viešų komentarų dėl atsakomybės srities Lietuvoje nebus.

– Gerai, bet ar tai nebus lyčių lygybės arba maisto saugos komisaras?

– Aš, matot, pasakiau, kad mes nekomentuojame atsakomybės srities.

– Gerai, vėl to paties R. Karbauskio žodžiais, ši ministerija, iš kurios greičiausiai išvažiuos jau eurokomisaras V. Sinkevičius, tenkina koaliciją, kad postas atitektų „Tvarkai ir teisingumui“. Bet ar tenkina S. Skvernelį, premjerą?

– Nebuvo tokios dar diskusijos trečiadienį ir atsakomybės sritis šios ministerijos yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, tai kol kas taip ir yra, V. Sinkevičius yra ministras, jis ir teikiamas kaip ministras. Kada pozicija atsilaisvins, jeigu taip bus, tada pradėsime diskusijas dėl, jeigu reikia, atsakomybės sričių perskirstymo tarp koalicijos partnerių ir tiktai tada, jeigu įvyktų toks perskirstymas, kalbėtume apie kandidatūras.

O ten jau yra ir, aišku, politinių partijų tam tikras procesas, bet pagrindiniai sprendžiantys asmenys, ką ir numato mūsų Konstitucija, yra du: tai mano teikimas prezidentui ir prezidento skyrimas. Tai to bus ir laikomasi.

– Bet galėtų „Tvarka ir teisingumas“ pretenduoti?

– Galėtų, manau, ir „Tvarka ir teisingumas“, pretenduoti, ir kiti koalicijos partneriai, čia jau kaip susitarsime.

– O Rokas Masiulis galėtų pretenduoti? Jis dabar kaip ir neteko ministro posto.

– Manau, kad daug ministrų, kurie dėl politinės koalicijos atsakomybės sričių perskirstymo keičiasi, tikrai jie visi dirbo valstybei, vienas ilgiau, kiti trumpiau. Ir aš darysiu viską, kad tie visi trys žmonės, jie tikrai, jeigu norės ir išreikš tokią valią toliau dirbti Lietuvos Respublikai, jie dirbs. Ir tas atsakomybės sritis aš tikrai surasiu. O kalbant apie Vyriausybės ateitį, jeigu kažkoks ministras keistųsi, tada būtų atskira kalba.

– Iš tų trijų?

– Aš neabejočiau, nepaneigčiau, kad iš tų trijų, kurie šiandien yra ministrai, neįvykus vienam ar kitam pasikeitimui, gali būti taip, kad jie ir sugrįš į Vyriausybę.

– Tai buvo profesionalų Vyriausybė, kuri buvo iki tol. Dabar bus, galima drąsiai sakyti, politikų Vyriausybė, nes partijos pasidalijo. Kurios formavimui turėjote laisvesnes rankas?

– Abu formavimai buvo labai panašūs ir artimi, nes kalbant apie tuos tikslus, kurie buvo visą laiką keliami tai, kad žmonės, kurie pretenduoja tapti ministrais, jie turėtų kompetenciją, žinias, ryžtą, valią ir norą daryti pokyčius, būtų tik nepriekaištingos reputacijos ir atitiktų Korupcijos prevencijos įstatyme numatytus kriterijus. Tai lygiai taip pat ir įvyko.

Galbūt skirtumas yra tas, kad dabar daugiau politinių jėgų, konkrečiai, šiai minutei, tai buvo dar viena politinė jėga, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, kuri siūlė savo kandidatus, tarp kitko, ne tik tuos, kurie galutiniame variante dabar yra patvirtinti, bet buvo ir daugiau pavardžių. Tai buvo pasirinkimas. Nes prieš tai man reikėjo rinktis su dviem politinėmis jėgomis derinti, tai su „valstiečių“ frakcija ir „socialdemokratų“ ir tada dar Darbo partija. Tai toks tiktai pasikeitimas ir daugiau niekas nepasikeitė.

Galbūt tas pokytis, koks dar įvykęs, kad tie žmonės, kurie dirba nuo Vyriausybės pradžios, jie tikrai jau tapo ir politikais, nes kiti buvo gana toli nuo politikos, tai tapo politikais. Vyriausybė, kurią papildė nauji žmonės, turintys politinę patirtį, ir tai irgi labai svarbu derinant ir profesionalumą, ir tos politinės patirties, ypač tų politinių procesų, kurie vyksta Seime, santykį Seimo ir Vyriausybės, santykių Seimo ir prezidentūros išmanymą. Manau, šiuo atveju tikrai turėsime ne prastesnės kokybės Vyriausybę.

– Kieno valia neliko Vladislovo Kondratovičiaus? Nes tas Lenkų rinkimų akcijos paaiškinimas, kad toks pageidavimas moters, todėl moterį kviečia, nelabai įtikinamas.

– Nenorėčiau tikrai kalbėti apie tas peripetijas, nes jos buvo galbūt mažai matomos, galbūt kažką dėl to ir nuvylė labai, kad negalėjo matyti kažkokių istorijų, skandalų, galbūt intrigų, įtampų, nesutarimų. Tai aš tikrai džiaugiuosi, kad su prezidentu pavyko labai profesionaliai, konstruktyviai, dalykiškai, be chaoso šitą procesą praeiti ir pabaigti.

Dabar, kalbant apie konkrečias pavardes, galiu pasakyti, trečiadienį aš pateikiau ir visa tai, kas yra pasvarstymai apie ankstesnes pavardes, kandidatūras, mąstymus, tai yra neoficialios versijos, nuomonės, kurios dabar neturi jokio pagrindo. Trečiadienį yra pateikti iš tos politinės jėgos du kandidatai į ministrus. Ir dekretas yra, kad jie tinkami ir galės tas pareigas vykdyti.

– Bet anas irgi buvo?

– Taip, be abejo. Tai irgi buvo vienas iš kandidatų ir būtų tikrai stiprus.

– Tai kas sutrukdė?

– Manau, kad tas žmogus tikrai galbūt ir sustiprins vieno ar kito ministro komandą.

– Tai jis taps viceministru, jau girdžiu.

– Aš nesakiau to, bet tikiuosi, kad tikrai tie gebėjimai ir turima kvalifikacija galėtų pagelbėti ar vienam, ar kitam ministrui kalbant apie politinės komandos formavimą.

– Premjere, o jeigu būtų priklausę tik nuo jūsų, jūs būtumėte keitęs tuos pačius tris ministrus, ar jūs apskritai būtumėte nieko nekeitęs?

– Aš manau, kad vertinant laikotarpį iki rinkimų, o realiai tai mes turime praktiškai jau metus, nes ruduo, bus rinkimų kampanijos pats įkarštis. Tai tikslingiausia būtų galbūt ir buvę, kad ta Vyriausybė, kuri yra suformuota, ji galėjo ir pabaigti savo kadenciją įgyvendindama Vyriausybės programą. Bet politikoje, deja, būna taip, kad pasikeičia politinės aplinkybės ir formuojama nauja dauguma. Ir tos atsakomybės sritys persiskirsto. Tai tokia politinė realybė.

– Kurio ministro jums labiausiai gaila?

– Man gaila visų ministrų. Jeigu kalbėčiau apie 17 Vyriausybės darbo pradžią, praktiškai galėčiau pasakyti: beveik, galbūt su viena ar pora išimčių, visi ministrai, kurie dirbo kabinete, jie tikrai padarė, ką galėjo. Galbūt vieni daugiau, kiti mažiau, bet tai yra žmonės, kurie atėjo į Vyriausybę, kartu dirbo, buvo kartu. Ir man gaila visų ministrų, kurie keičiasi.

– Premjere, jūs užsiminėte, kad dabar Seimo rinkimai ir tos ministerijos dabar kaip tik yra padalytos. Kaip manote, ar jums pavyks vis dėlto įgyvendinti tą Vyriausybės programą, kurią jūs teiksite tą pačią, kaip sakėte, nieko nekeisdamas? Nes dabar ministerijos jau priklauso daugiau partijų ir prieš rinkimus jos visos turės savo interesų.

– Čia irgi yra tam tikras iššūkis, bet kol kas aš grėsmių ir rizikų nematau, nes yra Vyriausybės programa, buvo labai aiškiai išsakyta, labai kategoriškai, dalyvaujant nuo pat pirmos dienos formuojant naują koaliciją. Jos vieni čia pasigedo, nematė arba, vėlgi, ne taip matė, kaip galbūt įprasta, kad čia mes turėjome kiekvieną dieną išbėgti į ekranus, eiti į portalus, sakyti, kaip čia dabar ką mes kalbėjome, sutarėme.

Bet manau, kad tas procesas, kuris mažiau yra galbūt viešinamas, jis daugiau efektyvus. Tai buvo sutarta, kad šita Vyriausybė nesikeičia. Kai Vyriausybėje ta pati programa lieka ir ministrai, kurie ateina, yra, net ir raštu tai patvirtinta, tiesiogiai pavaldūs ministrui pirmininkui. Ir vykdys Vyriausybės programą.

– Tai jūs nenusiteikęs labai į partinius svyravimus daug žiūrėti?

– Tikrai nenusiteikęs ir jokio žiūrėjimo nebus. Tai, kas yra suderėta koalicijos sutartyje dėl kelių esminių dalykų, jie atitinka Vyriausybės programą arba koreguoja ne programą, bet priemonių planą, tai bus įgyvendinama. O visa kita, Vyriausybės programa nebus keičiama, nebus teikiama Seimui keisti ir čia kažkokių politinių, rinkimų interesų negali būti.

Dienos tema. Premjeras Saulius Skvernelis: padaryčiau viską, kad trims pakeistiesiems ministrams užtikrinčiau veiklos sritis