Lietuvoje

2019.08.07 17:35

Politologai pažėrė kritikos atsinaujinusiai Vyriausybei ir bedė į silpniausias vietas

Laura Adomavičienė, LRT.lt2019.08.07 17:35

Premjeras Sauliaus Skvernelis pateikė prezidentui Gitanui Nausėdai atnaujintos Vyriausybės ministrų kabineto sudėtį. Politologai atnaujintą Vyriausybę vadina silpna, o paties prezidento vaidmenį vertinant ministrus apibūdina kaip darbą surištomis rankomis.

Daugiausia nerimo ekspertams kelia Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pateikti du kandidatai į ministrus: Rita Tamašunienė ir Jaroslavas Narkevičius. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius dr. Tomas Janeliūnas tikina, kad tai gali būti atnaujintos Vyriausybės silpnoji grandis.

„Lenkų atstovai – nė vienas iš jų nėra savo srityje, kurioms ketina vadovauti, nei ekspertai, nei turintys kokios nors praktinės patirties. Yra labai aiškiai pagal politinę priklausomybę atiduotos ministerijos. Premjerui S. Skverneliui, be abejo, svarbiausia yra darbų tęstinumas, bet klausimas, ar mes turime prabangos metus laiko atiduoti žmonėms, kurie vargu ar gali savo srityse padaryti kažkokių rimtų darbų. Bėda ta, kad šitoje situacijoje alternatyvų S. Skvernelis nelabai ir turėjo, nes pagal koalicijos sudarymo principą be lenkų neišėjo sudaryti rimtos daugumos“, – komentavo T. Janeliūnas.

Panašios nuomonės laikėsi ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė Rima Urbonaitė, tik ši greta nerimo dėl lenkų politinės jėgos kandidatų dar išreiškė abejojanti ir „socialdarbiečių“ pateikto Andriaus Palionio kandidatūra.

„Prezidentas išsaugojo vieną vienintelę Raimundo Karoblio poziciją, tačiau taip ir liko nepaaiškinti iki galo tie vadinamieji pasikeitimai, kai atsiranda R. Tamašunienė, kuri keičia J. Narkevičių vidaus reikalų ministro poste, o jis yra perstumiamas į susisiekimą. Man atrodo, prezidentas tokiu būdu parodė nepasitenkinimą ta kandidatūra. Matome, kad trūksta politinėse partijose apskritai kadrų.

Aišku, dar viskas pasimatys. Bet kai vienas šmaikštauja, kad karvę melžti moku ir dėl to viskas gerai, – man tokie juokai yra nelabai juokingi, jeigu atvirai. Kita kalba, kad visko galima išmokti. Galima, bet ar mes turime laiko mokytis? Suabejočiau, nes liko metai su trupučiu ir laiko mokytis nelabai ir yra. Naujieji ministrai, galima sakyti, tikrai nėra geresnis rezultatas, nei kad buvusi sudėtis. Nenoriu iš karto nurašyti tų žmonių. Galbūt jiems pasiseks ir aš jiems to linkėčiau. Bet kol kas tas pirmas įspūdis nėra labai pozityvus“, – atviravo R. Urbonaitė.

„Tvarkiečių“ frankenšteino Sinkevičius neišgelbės

Sumaišties į atnaujintos Vyriausybės darbą gali įnešti ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus paskyrimas eurokomisaru. Politologų nuomone, iš vienos pusės, V. Sinkevičiaus pasitraukimas gali išgelbėti valdančiosios koalicijos susitarimą, kuriuo vieną iš ministerijų buvo žadėta atiduoti partijai „Tvarka ir teisingumas“. Antra vertus, suabejota „tvarkiečių“ derybinėmis galiomis.

„Vyriausybės formavimas nebus baigtas, nes lieka neišspręstas „Tvarkos ir teisingumo“ partijos klausimas ir atstovavimas jai Vyriausybėje. Greičiausiai gali pasitvirtinti tas scenarijus, kad jų klausimas bus atidėtas, kol nebus oficialiai patvirtintas Lietuvos kandidatas Europos Komisijoje. Tai, matyt, bus tas kompromisas, leidžiantis kiek vėliau, bet turėti postą“, – sakė T. Janeliūnas.

„Remigijaus Žemaitaičio akys, turbūt, sužibo išgirdus šią naujieną. Tai dar bus derybų objektas, bet manau, kad „valstiečiai“ neskubės šitos pozicijos atiduoti „tvarkiečiams“. Gal bus daugiau kalbų apie viceministrų postus, galbūt dar kažkokius svarbesnius postus Seime.

Sutikime su tuo, kad ir „tvarkiečiai“ šiandien tikrai atrodo labai silpnai. Jų frakcija yra kaip frankenšteinas, sudarytas iš kitų frakcijų žmonių. Tai nėra normalu ir rodo politinės jėgos silpnumą. Kai juos iš principo dar pačius reikia gelbėti, tai klausimas, ar tikrai jie turi tokius svertus, kad galėtų taip lengvai tas derybas pakeisti sau norima linkme“, – abejojo R. Urbonaitė.

Nausėda kai kuriuos ministrus tvirtino sukandęs dantis

Tiesa, ekspertai pabrėžė, kad paties prezidento G. Nausėdos vaidmuo formuojant Vyriausybę buvo pakankamai aktyvus. Tiesa, jam pavyko išsaugoti tik vieną krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį nuo kaitos. Mat pastarojo postas buvo žadėtas partijai „Tvarka ir teisingumas“, tačiau, prezidentui pasipriešinus, ministras liko poste.

„Manau, kad G. Nausėda supranta, kad negali siūlyti kandidatų ir pernelyg aktyviai kištis į Vyriausybės formavimą. Jo ir buvo tokia misija: susipažinti, pajausti ir reaguoti, jeigu kažkas ypatingai yra negerai. R. Karoblio išsaugojimas buvo ta minimali programa.

Dėl Roko Masiulio – politinė realybė tokia, kad kaip nepartinis žmogus jis neturi politinės atramos ir, pagal koalicijos susitarimą, nori nenori jis yra keičiamas. Tačiau kaip naujam prezidentui tai yra neblogas žingsnis išsaugoti jau savo pirmtako pasiektas pozicijas – kad krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrų kandidatūros turi būti derinamos su prezidentu. Tai irgi rodo jo potencialą, kad ateityje taip pat nebus pasyvus stebėtojas, bandys vidaus politikoje savo įtaką rodyti. Jeigu ne stiprinti, tai bent išlaikyti“, – sakė TSPMI profesorius.

Tačiau Rima Urbonaitė nėra iki galo įsitikinusi, kad prezidentas panaudojo visus svertus.

„Situacija prezidentui buvo labai nepalanki. Abejoju, ar buvo išspausta viskas. Šiandieninė konferencija parodė, kad prezidentas buvo įspaustas į kampą. Deja, bet negalėjo visiškai laisvai manevruoti ir dėl to, kad yra saistomas ir puikai supranta, kad yra koalicijos sutartis. Vis dėlto politinė sistema veikia taip, kad galia yra koncentruota parlamente. Bet prezidento vaidmuo, kalbant apie Vyriausybės darbą, šituo kabineto paskyrimu tikrai nesibaigia. Gali būti dar darbai tęsiami ir manau, kad jis ir toliau bus proaktyvus“, – vylėsi MRU lektorė.

Keičiasi trys ministrai

Liepos pradžioje keturios partijos pasirašė sutartį dėl atnaujintos valdančiosios koalicijos sutarties. Koaliciją sudaro „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) bei „Tvarkos ir teisingumo“ partija (TTP).

Pagal koalicijos susitarimą Finansų, Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo, Energetikos, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Teisingumo ministerijas toliau valdys LVŽS. Šių ministerijų vadovai lieka tie patys.

„Socialdarbiečiams“ atiteko užsienio reikalų ir žemės ūkio ministrų portfeliai. Pastarojoje ministerijoje Giedrius Surplys keičiamas „socialdarbiečiu“ A. Palioniu. Užsienio reikalų ministru ir toliau lieka Linas Linkevičius.

LLRA-KŠS pagal koalicinę sutartį atiteko vidaus reikalų ir susisiekimo ministrų portfeliai. Juos užims LLRA-KŠS frakcijos Seime nariai Rita Tamašunienė ir Jaroslavas Narkevičius.

„Tvarkos ir teisingumo“ atstovas turėjo vadovauti Krašto apsaugos ministerijai, tačiau prezidento vertinimu dabartinis ministras Raimundas Karoblis dirba puikiai ir jo keisti nereikėtų. „Tvarkiečiams“ rudenį greičiausiai bus pasiūlyta Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kuriai šiandien vadovauja „valstietis“ Virginijus Sinkevičius. Tiesa, jo vieta atsilaisvins tik tuo atveju, jeigu V. Sinkevičius taps eurokomisaru.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.