Lietuvoje

2019.08.06 14:12

Prieš 30 metų pasirašytas Gotlando komunikatas – pirmasis vieningas lietuvių žodis už nepriklausomybę

J. Paleckis: tai buvo lemiamas žingsnis; atnaujinta 16.20

Sukanka 30 metų nuo to, kai Gotlando saloje Švedijoje buvo pasirašytas komunikatas, kuriame pareikšta, kad visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas.

Nors dokumento pasirašymą lydėjo prieštaringi vertinimai ir abejonės, pirmą kartą išeivijos, „Sąjūdžio“ ir tuometinės Lietuvos komunistų partijos atstovai susitarė dėl politinės šalies ateities

„Pasirašytas bendras dokumentas, kurį iš Lietuvos pasirašė „Sąjūdis“, mokslo akademija ir vienas pareigūnas iš Komunistų partijos Centro komiteto. Buvo visų pasaulio lietuvių bendras nusistatymas atkurti nepriklausomybę. Tai buvo pagrindinis ir bendras tikslas. Štai tokia yra politinė reikšmė fiksuota popieriuje, bet ir pats renginys taip pat buvo naujas, didelis žingsnis pirmyn ir labai reikšmingas“, – sako Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.

Gotlando komunikatą pasirašęs tuometis Komunistų partijos Centro komiteto ideologinio skyriaus vedėjas Justas Paleckis sako, kad ypatingas metas lėmė, jog sutarė partija, Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas, Laisvės lyga, Sąjūdis ir pasaulio lietuviai.

„Atsidūrę Gotlande, kur iš įvairių Europos šalių, o taip pat ir Kanados bei Amerikos, buvo susibūrę lietuviai, mes pasijutome kaip namuose. Manau, kad ta ypatinga atmosfera ir laikmetis, kai jautėme, jog artėja didžiausios permainos, buvo lemiamas žingsnis“, – pasakoja J. Paleckis.

Advokatas Kazimieras Motieka savo laiku J. Paleckio parašą yra pavadinęs išskirtiniu bruožu, reiškiusiu, kad Lietuvos Komunistų partija neprieštaravo šalies nepriklausomybei.

„Daugelis partijos narių norėjo demokratinės ir nepriklausomos valstybės. Visa tai pasitvirtino po keturių mėnesių, kai partija pasiskelbė atskylanti nuo Maskvos. Galbūt atsirado 5–10 proc. narių, nuėjusių kitu keliu.

Nors tuo metu neturėjau galimybės iš Gotlando paskambinti tuometiniam komiteto vadovui Algirdui Brazauskui ir išklausyti jo nuomonę, teko pačiam imtis atsakomybės. Iš pradžių norėjau pasirašyti be titulo, bet, kai kolegos pasakė pasirašyti su titulu arba trauktis, pasakiau „Tiek to“, – prisiminimais dalijasi J. Paleckis.

Anot J. Paleckio, nors A. Brazauskas ir tuometinis jo bendražygis Vladimiras Beriozovas buvo iš nedaugelio, kurie nevengė susitikinėti su J. Paleckiu, pašnekovas nėra įsitikinęs, ar paskambinęs tuometiniam komunistų vadovui būtų sulaukęs jo palaiminimo pasirašyti Gotlando komunikatą.

„V. Beriozovas buvo ryžtingesnis, tačiau, kaip bebūtų, kai iš Maskvos atėjo nutarimas mane šalinti iš partijos, A. Brazauskas jį padėjo į seifą ir sakė man kuriam laikui dingti iš Vilniaus. Po to, kai audra praslinko, jis nesiėmė tų priemonių, todėl, manau, kad taip išreiškė savo pritarimą. Atsiskyrimas tų pačių metų gruodį parodė, kad partija ėjo keliu, kuris buvo numatytas Gotlande“, – LRT RADIJUI teigia J. Paleckis.