Lietuvoje

2019.08.05 20:51

Egzaminų rezultatai atskleidė opią problemą: gerų mokyklų vis mažiau, silpnų – sparčiai daugėja

prastai vaikus rengiančių ugdymo įstaigų – net trečdalis
Kristina Jackūnaitė, Rūta Lankininkaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.08.05 20:51

Nacionalinis egzaminų centras (NEC), kasmet apibendrinantis brandos egzaminų rezultatų ir nacionalinių moksleivių pasiekimų rezultatus pripažįsta, kad atotrūkis tarp geriausių ir silpniausių Lietuvos mokyklų toliau didėja.

Prastai paruošiančių egzaminams – kas trečia mokykla

Specialistai ragina neatidėliojant spręsti, ką daryti su prastai vaikus rengiančiomis ugdymo įstaigomis, kurių pasak jų, net trečdalis.

Daugų Vlado Mirono gimnazija Alytaus rajone, kurią lanko vos 250 mokinių rugsėjo pirmąją pasitiks gražesnė ir šiltesnė. Tačiau švietimo ekspertai sako, kad svarbiausia ne sienos – jie skambina pavojaus varpais dėl didėjančio mokinių pasiekimų atotrūkio tarp didelių miestų ir nedidelių kaimų bei rajonų mokyklų. Ši Daugų mokykla šiemet neišugdė nė vieno šimtukininko, nors ankstesniais metais šimtukininkų turėjo.

„Be abejo jaunimas nebegrįžta, mūsų buvę mokiniai studentai į Daugus, tai aišku, kad tų mokytojų poreikį patenkinti ir jų rasti yra sudėtinga. Jie atvažiuoja iš Alytaus, iš Varėnos. Sunku prilygti toms gimnazijoms, kurios pasirinktinai renka vaikus, atrankas daro, ir dar reiktų pasakyti taip, tie vaikai yra įvairūs, ne visi įstoja į aukštąsias, ne visi įstoja į kolegijas“, – sako gimnazijos direktorius Almantas Jakimavičius.

Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus pavaduotojas Pranas Gudynas sako, kad lėtą atotrūkio didėjimą rodo ir šių metų brandos egzaminų rezultatai, nors galutiniai apibendrinimai dar nepadaryti.

„Formuojasi mokyklų tinklas, kuriame ypač labai geros yra kokių 20 mokyklų, geresnės nei geros kokių 50 mokyklų, na o likę kokių 350 mokyklų yra gana vidutinės. Aišku tos gerosios mokyklos dažniausiai yra didelės mokyklos“, – sako NEC vadovo pavaduotojas.

„Ir tas atotrūkis tarp gerų ir prastų yra tikrai toks, kuris nebūdingas, ypač Skandinavijos šalyse, nėra tokio atotrūkio, kaip tas tikslas yra suvienodinti tą lygį, kad nebūtų tų žirklių. Reikia užtikrinti, kad vaikas, atėjęs į bet kurią mokyklą, jis gautų tam tikrą išsilavinimo lygį. Ir mes čia gal irgi neturėtumėme kalbėti, kad mums reikia vėl visą sistemą keisti, mes turime labai aiškiai kalbėti apie tai, ką mes darome su tuo trečdaliu labai prastų mokyklų“, – sako docentė Nerija Putinaitė.

Būtinos skubios, bet plačios permainos

Specialistai sako, kad pirmiausia reikia rimtos – ne popierinės ir visuotinės mokyklų tinklo pertvarkos.

„Tam krašte, kur yra silpnesnės mokyklos, jos yra dažnai mažesnės mokyklos. Trūksta mokytojų ir mokytojai renkasi patogesnes sąlygas. Mažai mokyklai tiesiog sunku pritraukti labai gerus mokytojus, na jei sunku pritraukti gerus mokytojus, pradeda blogėti rezultatai. Suomijoje, sakykim, tose savivaldybėse, kurios yra pakankamai tankiai gyvenamos nėra tiek daug mokyklų kiek pas mus, ten yra mažesnis mokyklų tinklas, geriau aprūpintų, visi vaikai suvežiojami į mokyklas, jeigu reikia net taksi vežama kasdien - reikia tam tikro racionalumo“, – sako NEC vadovo pavaduotojas.

„Ir mums gaila tų jaunuolių, gaila tų šeimų, mes matome, kad dauguma šeimų, kurios yra prakutusios savo vaikus net ir gyvendamos 20 kilometrų nuo miestų veža jau į tuos miestus, nebeveda į kaimų mokyklas, dažniausiai eina tie, kur sunkiau pragyventi ir ta praraja atkirtis vis didėja. Tiesą sakant jaunuoliams įstoti į biomedicinos mokslų kryptis iš kaimo mokyklų praktiškai be šansų“, – sako žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas.

Alytaus rajono meras sako, kad į Alytaus miestą iš rajono mokytis važiuoja daugiau kaip tūkstantis moksleivių, tačiau savivaldybė nuo naujų mokslo metų neplanuoja uždaryti nė vienos mokyklos.

„Na gali taip atsitikti, kad gal dar kokia pagrindinė mokykla nevisai sulauks vaikų ar nepilnas klases turės, bet tas tinklas optimizuotas ir jis na tokių revoliucinių žingsnių čia nenumatoma“, – sako Alytaus rajono meras.

Švietimo mokslo ir sporto ministerija teigia tikslių duomenų apie mokyklų tinklo pertvarką neturinti, nes tai sprendžia savivaldybės.

Ministerijos duomenimis šiemet bus reorganizuotos 26 mokyklos, ar nors viena uždaryta – nežinia.

Panorama. Valdžios kova su kainomis – kaip su vėjo malūnais: kainos nemažėjo, o netgi priešingai – kilo 3 proc.