Lietuvoje

2019.08.06 05:30

Koalicinė mėsmalė: jei kas nors išdrįs palikti daugumą, valdžioje gali išryškėti naujas lyderis

Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.08.06 05:30

Užsitęsus Vyriausybės formavimo ir postų dalybų procesui, valdžios užkulisiuose vis dažniau pasigirsta kalbos apie tai, kad „tvarkiečiai“ arba Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) gali pasitraukti iš valdančiosios koalicijos. Tačiau LRT.lt kalbinti politologai mano, kad koalicija be šių politinių jėgų neišgyventų, o jei jau kažkas iš jų išdrįstų trenkti durimis, Lietuvai iki kitų Seimo rinkimų tektų stebėti chaosą, kurį, panašu, mėgintų suvaldyti naujas lyderis valdžioje.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, „socialdarbiečiams“, „tvarkiečiams“ ir LLRA-KŠS sudarius valdančiąją koaliciją, dauguma Seime, įskaičiuojant ir parlamento vadovą Viktorą Pranckietį, turi 76 balsus, tad, kaip pripažįsta politologai, koalicija nėra itin tvirta.

Vyriausybės formavimo procesas, iš esmės prasidėjęs liepos 23 d., kai po Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo prezidentui Seimas pritarė Sauliaus Skvernelio kandidatūrai į premjerus, užsitęsė. Nors dėl ministrų portfelių sukirsta rankomis, iki šiol nėra aišku, ar prie koalicijos prisidėję „tvarkiečiai“ gaus krašto apsaugos ministro portfelį ir ar LLRA-KŠS tikrai valdys Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijas.

Ir valdantieji, ir prezidentūra nori, kad krašto apsaugos ministru toliau dirbtų Raimundas Karoblis. Prezidentūra taip pat teigė neišgirdusi argumentų, kodėl reikėtų keisti susisiekimo ministrą Roką Masiulį.

„Tvarkiečių“ išėjimas

LRT.lt kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis teigė, kad „tvarkiečių“ pasitraukimas iš koalicijos išbalansuotų valdančiąją daugumą, ji iš esmės prarastų daugumą parlamente.

„Jeigu „tvarkiečiai“ pasitrauktų, būtų nemalonu, jie tokiu būdu susilpnintų koaliciją. Kokiame nors svarbiame balsavime, natūralu, koalicijai galėtų pritrūkti balsų arba jų būtų minimumas, kuris būtų rizikingas“, – aiškino politologas.

„Kita vertus, manau, kad „tvarkiečiai“ nepasitrauks, nes jiems yra aktualu būti viešumoje. Visiems suprantama, kad esantys valdančiojoje daugumoje neišvengiamai yra dėmesio centre ir todėl prieš rinkimus „tvarkiečiai“ pasistengs viešinti save visais įmanomais būdais. O tai reiškia, kad valdžia, buvimas koalicijoje jiems yra naudingas“, – pridūrė L. Bielinis.

Panašiai situaciją vertino ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Virgis Valentinavičius. Anot jo, „tvarkiečių“ išėjimas iš koalicijos reikštų daugumos žlugimą, o partijai „Tvarka ir teisingumas“ – formalios valdžios netekimą. Taigi, pasak politologo, „tvarkiečiai“ mėgins suktis iš situacijos, prašydami kompensacijos, jei negaus krašto apsaugos ministro portfelio.

„Jiems reikia daugiau, bet R. Karbauskis gali veikti iš jėgos pozicijos. [...] Bet „tvarkiečiai“ gali gauti kažką kito, tarkime, viceministrų“, – tvirtino V. Valentinavičius.

„Tvarkiečiams“ palikus valdančiąją koaliciją, ji Seime turėtų 70 balsų.

LLRA-KŠS išėjimas

Politologas V. Valentinavičius tvirtino netikintis, kad LLRA-KŠS galėtų išeiti iš valdančiosios koalicijos. Tiesa, jo manymu, prezidentui G. Nausėdai, kuriam imponuoja dabartinis susisiekimo ministras R. Masiulis, gali netikti ir LLRA-KŠS siūlomas kandidatas į vidaus reikalų ministrus Jaroslavas Narkevičius.

„Kyla rimtų abejonių dėl J. Narkevičiaus kandidatūros. Būtų visai logiška, jei prezidentas spaustų, kad jis būtų pakeistas kažkokiu kitu kandidatu“, – tvirtino politologas ir pridūrė tikintis, kad LLRA-KŠS vis dėlto galėtų pasiūlyti ir kitą kandidatą į vidaus reikalų ministrus.

L. Bielinis pritarė V. Valentinavičiui. Politologo manymu, LLRA-KŠS, kaip ir „tvarkiečiai“, iš koalicijos pasitraukti nenorės, net jei ir jų siūlomi kandidatai į ministrus nebus patvirtinti.

„Diskusija dėl R. Masiulio iš tikrųjų yra diskusija, kurioje LLRA-KŠS rodo savo principus, demonstruoja savo įsivaizdavimą, kaip turi būti valdoma ministerija, kokie tikslai turi būti keliami šiai ministerijai. Jie transliuoja tą įsivaizdavimą. Kita vertus, galbūt jie tokiu būdu formuoja derybinę poziciją kažkur kitoje vietoje, kitoje sferoje, siekdami gauti kažkokią kompensaciją“, – svarstė pašnekovas.

LLRA-KŠS išėjus iš valdančiosios koalicijos, ji Seime turėtų 68 balsus.

Koalicijai griuvus, koalicija išliktų

Politologas V. Valentinavičius aiškino esantis įsitikinęs, kad, net jei ir „tvarkiečiai“ ar LLRA-KŠS pasitrauktų iš valdančiosios daugumos, šios politinės jėgos toliau bendradarbiautų su „valstiečiais“ ir „socialdarbiečiais“ neformaliai. Kitaip tariant, pasak MRU docento, koalicijai žlugus, dirbant mažumos Vyriausybei, neformali koalicija toliau dirbtų išvien.

„Tvarkiečiai“ ir LLRA-KŠS neformaliai buvo koalicijoje iki šiol, tai jie vis tiek balsuotų kartu su „valstiečiais“ ne pagal koalicinę sutartį, o pagal dvasinę ir politinę giminystę. Tikimybė, kad „tvarkiečiai“ ir LLRA-KŠS balsuotų su „valstiečiais“, yra kur kas didesnė, negu kad jie imtų ir staiga pradėtų balsuoti kartu su Tėvynės sąjunga ir G. Palucko socialdemokratais. Šiuo požiūriu, ta koalicija yra natūrali, yra vadinamųjų vertybių atitikimas. Egzistuoja formali koalicija ar ne, yra antraeilis klausimas“, – pažymėjo V. Valentinavičius.

Anot politologo, neformalios koalicijos veikimas mažumos Vyriausybės sąlygomis yra labiau tikėtinas scenarijus negu laikinosios Vyriausybės egzistavimas iki rinkimų dar ir dėl sprendimų priėmimo dėl valstybės biudžeto.

„Biudžetas yra didelis turgus, kuriame tokia partija, kaip „Tvarka ir teisingumas“ arba LLRA-KŠS, gali įsigyti kažkokių smulkių pirkinių, šantažuodami, kad nebalsuos už biudžetą. Taigi jie vienokių ar kitokių motyvų balsuoti už biudžetą turės. Susitarus dėl kažkokių dovanų, kurios būtų toms partijoms naudingos, partijos neturi jokio tikslo nepalaikyti biudžeto, net ir nebūdamos koalicijoje. Balsavimas prieš biudžetą jiems reikštų tai, kad jie iš viso nieko negauna“, – atkreipė dėmesį V. Valentinavičius.

Mato galimybę šalies vadovui

VDU profesorius L. Bielinis taip pat neatmeta galimybės, kad, „tvarkiečiams“ ar LLRA-KŠS palikus valdančiąją koaliciją, „valstiečiai“ ir „socialdarbiečių“ vis tiek tęstų bendradarbiavimą su šiomis politinėmis jėgomis, pasirašydami su jomis, pavyzdžiui, tarpfrakcijinius susitarimus.

Vis dėlto, politologo manymu, tokiu atveju iki kitų Seimo rinkimų parlamente, mažuma tapusiems valdantiesiems trūktų balsų, tad įsivyrautų chaosas. Pasak L. Bielinio, tokiomis sąlygomis savo lyderystę galėtų pademonstruoti prezidentas Gitanas Nausėda.

„Mažumos Vyriausybės atvejis reikštų tai, kad Seime situaciją kontroliuotų opozicinės jėgos. Visa laimė, kad jos tarpusavyje nesutaria. Matytumėme be galo chaotišką Seimo veiklą iki rinkimų ir tai sukurtų progą arba sąlygas, kai prezidentas galėtų gana rimtai įsiterpti į procesą, kaip tam tikrą tvarką organizuojantis lyderis. Aišku, tai padaryti būtų sudėtinga, bet prezidentas galėtų pabandyti, jeigu susidarytų tokia situacija“, – tvirtino pašnekovas.

Jam pritarė ir V. Valentinavičius. Anot politologo, G. Nausėda jau dabar galėtų pademonstruoti savo politinius raumenis.

„Ne tik mažumos Vyriausybės sąlygomis, bet ir dabar, kai sudarinėjama Vyriausybė, teoriškai G. Nausėda yra stipriausioje pozicijoje, kadangi S. Skvernelis ir R. Karbauskis oficialiai riejasi – vyksta kažkokia skyrybų ar ne skyrybų, vedybų ar išsiskyrimo istorija, kaip pas Zuokus, kas yra vadinama darbiniais santykiais. G. Nausėda šitame žaidimų lauke būtų stipriausias, kaip likęs trečias galios centras“, – aiškino V. Valentinavičius.

Vis dėlto politologas teigė kol kas nematantis požymių, kad šalies vadovas norėtų imtis iniciatyvos. Pasak V. Valentinavičiaus, G. Nausėda Vyriausybės formavimo kontekste, panašu, trypčioja vietoje, elgiasi nenuosekliai, kritikuodamas tuos ministrus, kuriuos anksčiau gyrė.

„Teoriškai tokia galimybė (G. Nausėdai imtis lyderystės – LRT.lt) yra, bet tam iš tikrųjų reikia norėti pasinaudoti situacija, būti pakankamai drąsiam ir rodyti iniciatyvą. Kol kas nepanašu, kad G. Nausėda norėtų imtis iniciatyvos“, – aiškino V. Valentinavičius.

Pirmalaikiai rinkimai – per daug rizikingas žingsnis

Liepos pabaigoje su prezidentu G. Nausėda susitikę Seimo opozicinių frakcijų lyderiai aptarė ir pirmalaikių Seimo rinkimų galimybę. Tąkart prezidento patarėjas Povilas Mačiulis po susitikimo teigė, kad pirmalaikių Seimo rinkimų scenarijus yra mažai tikėtinas, tačiau „politikoje visko būna“.

„Manau, kad labai priklausys nuo to, kaip valdančiajai koalicijai pavyks pateikti gerus ministrus ir kaip vyks konsultacijos tarp prezidento ir premjero“, – teigė P. Mačiulis.

Politologas V. Valentinavičius pirmalaikių parlamento rinkimų galimybę vertino skeptiškai. Anot jo, rinkimų nenorėtų nei valdantieji, nei opozicija.

„Valstiečių“ partijos reitingai krenta. Kiek iš jų balsuos už pirmalaikius rinkimus? Dauguma, aiškiai suvokdami, kad iki kitų Seimo rinkimų liko pusantrų metų, kuriuos jie gali maloniai praleisti Seime, nebalsuos. LLRA-KŠS jaučiasi saugesni, nors pastarųjų metų jų rinkimų laimikiai yra sumažėję. Tiesa, frakcijos branduolys jaučia, kad automatiškai pakliūtų į Seimą dėl rinkėjų ištikimybės.

Tėvynės sąjungos užtikrinto pirmavimo prieš žlungančius „valstiečius“ kaip nėra, taip nėra. Spėlioti, ar vadovaujant Gabrieliui Landsbergiui partijos reitingai toliau risis žemyn ir potencialus rinkimų rezultatas blogės, rizikinga. G. Landsbergio vadovaujama Tėvynės sąjunga gavo dviem vietomis mažiau per paskutinius Seimo rinkimus negu Andrius Kubilius po krizinio valdymo. Kiek Tėvynės sąjungos narių bus motyvuoti balsuoti už pirmalaikius Seimo rinkimus?

Kalbant apie Liberalų sąjūdį, kyla klausimas, kiek laiko jie tikisi išlikti. Atsiskyrėliai, sukūrę naują partija, sieks sustiprėti“, – dėstė V. Valentinavičius.

Politologas reziumavo, kad pirmalaikių Seimo rinkimų idėja, net jei ir ji būtų inicijuota, jokia parlamentinė partija nesusigundytų.

„Nėra politinės jėgos Seime, kuri tikėtųsi aiškiai laimėti pirmalaikius Seimo rinkimus. Tarkime, G. Palucko socialdemokratų reitingas kyla, bet jiems reikia palaukti, kad ta reitingo dinamika tokia išliktų ir toliau ir po pusantrų metų jie ateitų į rinkimus su kur kas aukštesniu reitingu, o gal net ir pirmaudami, turint galvoje Tėvynės sąjungos lyderystės bėdas“, – komentavo pašnekovas.