Senka laikas, skirtas premjerui suformuoti Vyriausybę, bet procesas nėra lengvas ir greitas. Prezidentas turi klausimų ministrams, abejoja kai kurių keitimu, o negavęs valstybės vadovo pritarimo, Saulius Skvernelis neskuba teikti pavardžių.
Gitano Nausėdos abejones išduoda ir šios savaitės susitikimas su opozicinių partijų vadovais. Prezidentą domino, ar opozicija galėtų paremti mažumos Vyriausybę. Greičiausiai tai galėtų reikšti, kad ne vien „Tvarka ir teisingumas“ negaus koalicijos sutartimi laiduotos ministerijos, bet ir kitos dvi partijos gali likti nepatenkintos. O tada labai tikėtina koalicijos griūtis.
Prezidentas bendravo su „socialdarbiečių“ kandidatu į žemės ūkio ministrus Andriumi Palioniu ir trimis laikinaisiais ministrais: Aurelijumi Veryga, Viliumi Šapoka ir Linu Kukuraičiu. Prezidentas ragino ministrus demonstruoti lyderystę, ypač – sprendžiant skaudžiausias skurdo mažinimo, socialinės atskirties problemas.
Vyriausybei paskelbus ataskaitą apie atliktus darbus, paaiškėjo kad Sauliaus Skvernelio ministrai mažina darbo apsukas: 2017 m. įgyvendinta 99 proc. suplanuotų darbų, 2018 m. – 87 proc. o šiemet per pusmetį – vos 60 proc.
Jei padėtis nesikeis, XVII Vyriausybės programa gali likti tik popieriuje. Kai kurios ministerijos atsilieka net su pernykščiais ir užpernykščiais darbais. Labiausiai vėluoja kurį laiką be ministro dirbusios Aplinkos ir Švietimo ministerijos, tačiau ir nuolatinį vadovą turėjusi Vidaus reikalų ministerija – velkasi taip pat.
Prezidento, atrodo, netenkina valdančiųjų siūlomos permainos ministrų kabinete. Šalies vadovas yra viešai suabejojęs siūlymu atsisakyti rekordiškai gerai vertinamo susisiekimo ministro Roko Masiulio. Ši pozicija teko Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai ir ši į susisiekimo ministrus siūlo ministerijos valdininką Vladislavą Kondratovičių.
Negana to, šią savaitę susitikęs su opozicijos lyderiais šalies vadovas esą užsiminė, kad skeptiškai vertina ir Lenkų rinkimų akcijos kandidatą į vidaus reikalų ministrus Jaroslavą Narkevičių. O tai gresia, kad abu LLRA siūlomi kandidatai gali neįveikti prezidento filtro. Negavusi žadėtų politinių postų, Lenkų rinkimų akcija gali grasinti trauktis iš koalicijos.
R. Masiulis – trečias iš 14 Vyriausybės narių, kurio atleidimui prieštarauja prezidentas. Anksčiau G. Nausėda užtarė užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrus Liną Linkevičių ir Raimundą Karoblį.
Prezidentas opozicijos lyderių teiravosi, ar mažumos Vyriausybė sulauktų paramos priimant sprendimus Seime.
Du iš trijų opozicinių partijų lyderiai paramą pažadėjo, tačiau užsiminė apie pirmalaikius rinkimus: esą realiai valdančiosios daugumos nėra, pastaruosius 3 mėnesius tevyksta postų ir įtakos dalybos.
„Jeigu mes matytume, kad situacija yra tikrai labai nestabili (nepavyksta patvirtinti biudžeto ar dėl biudžeto patvirtinimo vyksta derybos, kurios neveda prie nieko gero), gali būti, kad tada turėtume „kabinti“ abu klausimus kartu: balsuojam už biudžetą, bet kartu ir už pirmalaikius rinkimus. Seimo nutarimas turi būti registruotas trys mėnesiai iki rinkimų, dėl jo turi būti balsuojama trys mėnesiai iki rinkimų datos. Tai lapkritį balsuojam, tai reiškia po trijų mėnesių būtų rinkimai, t. y. balsuojam ir už biudžetą, ir už rinkimus“, – LRT TELEVIZIJAI kalba Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
„Ar ta mažuma yra stabili? Juk g. Kirkilas, atrodo, ir toliau dreba, nes labai nori gauti Seimo pirmininko postą – reikia patraukti V. Pranckietį iš Seimo pirmininko posto, tada skyla „valstiečiai“. „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos kaip ir nebėra, tuo labiau jos gali nelikti, nes A. Dumbrava garsiai sako: dėl visų tų peripetijų noriu trauktis iš partijos ir frakcijos. Kas ten lieka? Ką reikia mums remti, kaip opozicijai? Geriausia išeitis valstybėje iš tos bevaldystės – pirmalaikiai Seimo rinkimai, kurie stabilizuotų valstybės valdymą“, – įsitikinęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas.
Prieš porą metų iš valdančiosios koalicijos pasitraukusių socialdemokratų lyderis sako, kad pirmalaikiai rinkimai – tik viena iš alternatyvų, ne pati tinkamiausia
„Mes to tikrai nesiekiame – norime, kad atsakomybę už visus pažadus ir programą prisiimtų tie, kurie dabar yra gavę didžiausią pasitikėjimą“, – sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.
Profesoriaus Lauro Bielinio vertinimu, opozicija nėra vieninga, o artėjant rinkimams bendradarbiavimo dar sumažės. Seime susitarti dėl pirmalaikių rinkimų beveik nėra galimybės, todėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LŽVS) privalės stumti valdžios vežimą iki kadencijos pabaigos.
„Ji turės sugebėti tvarkytis, nes iš tikrųjų opozicinės partijos nėra tarpusavyje sutarusios dėl galimybės perimti valdžią į savo pusę. Todėl šita „valstiečių“ organizuota koalicija turės vis tiek vykdyti valdymo funkcijas ir tai bus sudėtingiau, akivaizdu, jiems kiekvienas sprendimas bus priimamas labai sudėtingomis sąlygomis, nes diskusijos bus aršios“, – komentuoja Vytauto didžiojo universiteto profesorius dr. Lauras Bielinis.
Negana to, jau aptirpusi valdančiųjų koalicija gali dar labiau sumažėti. „Savaitės“ duomenimis, 8 narius turinti socialdemokratų frakcija gali pasipildyti 3 nariais: vienu iš „Tvarkos ir teisingumo“ ir dar dviem – iš LVŽS frakcijų. Klausiamas, kurie konkrečiai parlamentarai beldžiasi į socialdemokratų frakcijos duris, G. Paluckas atskleisti nepanoro.
„Negaliu komentuoti privačių pokalbių. Jie kol kas yra privatūs. Taip, mes kalbamės su keletu Seimo narių ir galbūt tuos pokalbius pratęsime rudenį“, – tiek pasakė jis.
Vyriausybės formavimas vyksta tuo metu, kai valdančiosios partijos turi vidinių problemų: byra „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija, tragiški Lietuvos socialdemokratų darbo partijos reitingai rodo, kad po rinkimų jų neliks Seime, vieša tapo Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio priešprieša. Anot profesoriaus L. Bielinio, ką tik stojusiam prie valstybės vairo prezidentui dabar tenka nelengva užduotis: „Prezidentas turi spręsti keletą lygčių su keletu nežinomųjų: kas valdys, kokie ministrai ir kokius siekius per šitą trumpą laikotarpį iki rinkimų bandys realizuoti ši Vyriausybė. O akivaizdu, kad Vyriausybė pabandys paprasčiausiai išsilaikyti iki rinkimų.“
Premjerui įstatymu numatytas 15 dienų terminas, per kurį jis privalo pateikti prezidentui atnaujintos Vyriausybės sudėtį, baigiasi kitą savaitę.
