Lietuvoje

2019.08.04 21:01

Vieni universitetai – gudresni už kitus: ne visi laikosi bendros kartelės

Urtė Korsakovaitė, Aistė Valiauskaitė, Jūratė Anilionytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.08.04 21:01

Pasibaigus pirmajam pagrindinio priėmimo etapui paaiškėjo, kad ne visos aukštosios mokyklos laikosi bendros stojamojo balo kartelės – vienos iš kitų vilioja studentus. Buvusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė kritikuoja, kad aukštojo mokslo pertvarkos tikslas didinti aukštojo mokslo kokybę, tačiau įstaigos orientuojasi ne į ją, o į kiekybę. Dabartinis ministras Algirdas Monkevičius sako, kad ateityje planuojamas bakalauro modelis turėtų išspręsti problemas.

Sporto universitetas ir toliau kaip savarankiška aukštoji mokykla galės sudaryti studijų sutartis su studentais – liks savarankiškas ir nesijungs prie Sveikatos mokslų universiteto.

Šią savaitę taip pat sustabdytos Vilniaus Gedimino technikos ir Mykolo Romerio universitetų jungtuvės – nukeliamos į 2022-uosius. Aukštojo mokslo reformai vis labiau stringant, išryškėjo, kad ne visi universitetai laikosi ir bendros stojimo kartelės. Buvo sutarta, kad stojant ir į mokamas, ir į valstybės finansuojamas vietas visi turėjo surinkti ne mažiau kaip 5,4 balo. Tačiau šios kartelės nesilaikė Vilniaus Gedimino technikos, Mykolo Romerio ir Vytauto Didžiojo universitetai.

Vienintelis dalykas, užkirtęs kelią studijuoti pas mus – tas balo pakėlimas: mūsų universitetas, kaip ir daugelis kitų (bet ne visi), laikėmės tos kartelės. Priėmėme tik tuos studentus, kurie atitinka tą balą – 5,4. Labai gaila, kad kiti universitetai nesilaikė to susitarimo ir manau, kad tai nėra visiškai garbinga ir iškraipo tą visą situaciją“, – LRT TELEVIZIJAI komentuoja Lietuvos sporto universiteto rektorė doc. dr. Diana Rėklaitienė.

„Matydami, kad kas metai konkursai yra 0,8 į vieną vietą (ir šįmet taip pat), mes kartelę sumažinome. Taip pat į mokamas vietas, į kai kurias studijų programas 4,3. Tai reiškia, kad norime priimtų tų specialybių studentų, kurių labai trūksta Lietuvai – tai nereiškia, kad mes mažiname kokybę“, – sprendimą sumažinti balą komentuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto studijų prorektorius prof. dr. Romualdas Kliukas.

Kauno technologijos universiteto dekanas Ainius Lašas sako, kad aukštojo mokslo pertvarka išsikvėpė: jungimasis sustojęs, o aukštosios mokyklos viena iš kitos vilioja studentus: „Vyksta kažkokie žaidimai po kilimu, labai sunku susitarti. Tai rodo, kad yra tam tikra desperacija sistemoje ir universitetai bando visaip išgyventi (ir kolegijos taip pat). Tai liudija, kad bendrai ta sistema galbūt vis dėlto yra per didelė ir ją toliau reikia konsoliduoti.“

„Teisiškai jie gali tai daryti [...], tačiau žiūrint į kitų metų perspektyvą manome, kad naujas bakalauro modelis ne tik suvienodintų reikalavimus, bet ir sudarytų visai kitas sąlygas kokybei ir socialiniam teisingumui užtikrinti stojant į aukštąjį mokslą“, – aiškina laikinasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Buvusi švietimo ministrė J. Petrauskienė kritikuoja, kad pertvarkos tikslas – didinti aukštojo mokslo kokybę, bet įstaigos orientuojasi ne į kokybę, o į kiekybę.

„Stebint priėmimą į aukštąsias mokyklas turime sau aiškiai atsakyti, koks mūsų tikslas. Aukštojo mokslo pertvarkos tikslas yra didinti aukštojo mokslo kokybę, o šiandien matyti, kad yra nemažai aukštojo mokymo įstaigų, kurios orientuojasi ne į kiekybę, o kokybę“, – pabrėžia ji. Pasak buvusios ministrės, tokiu reikalavimų nesilaikymu kokybei augti prielaidų yra mažai.

Dabartinis laikinasis ministras sako, kad pradiniai sumanymai buvo ambizcingi, bet ne iki galo apgalvoti: „Buvo bandoma įgyvendinti gerus tikslus, sakyčiau, skubotai ir pernelyg dviprasmiškai.“

Šiuo metu jau yra sujungti trys: Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos edukologijos universitetai. Planuota iš keturiolikos aukštųjų ugdymo įstaigų padaryti 9.