Naujasis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako, kad didžiausia blogybė, kurią krašto apsaugos sistema paveldėjo iš buvusios konservatorių Vyriausybės, – per daug sumažintas finansavimas šiai sričiai.
Naujasis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako, kad didžiausia blogybė, kurią krašto apsaugos sistema paveldėjo iš buvusios konservatorių Vyriausybės, – per daug sumažintas finansavimas šiai sričiai.
„Aš manau, kad didžiausia problema, su kuria susiduria krašto apsaugos sistema po šių ketverių metų – tai, kad per šį laikotarpį krašto apsaugos sistema neteko milijardo 600 milijonų litų, kurie būtų, jei nebūtume darę nieko daugiau, tik išlaikę 2008 m. lygį. (...)
Mes, deja, man atrodo, per daug sumažinome finansavimą šitai svarbiai sričiai ir dabar nusiritome visiškai į dugną, lyginant su kitomis NATO valstybėmis“, – ketvirtadienio ryte interviu „Žinių radijui“ sakė J. Olekas.
Vis dėlto krašto apsaugos ministras pažymėjo, kad šiais metais finansavimas krašto apsaugos sistemai buvo padidintas daugiau negu 50 mln. litų.
„Tas duoda tam tikrą kvėptelėjimą, kad tarppartinis susitarimas bus įvykdytas ir po truputį finansavimas kils, neskriaudžiant ir kitų svarbių sričių, kurioms taip pat finansai reikalingi“, – sakė J. Olekas.
Nauji sraigtasparniai Lietuvai reikalingi
J. Olekas taip pat sakė, kad buvusi Vyriausybė padarė klaidą, nuspręsdama paimti pinigus naujiems sraigtasparniams pirkti būtent iš namų renovacijai skirtų lėšų, bet nauji sraigtasparniai Lietuvai reikalingi.
„Mūsų sraigtasparnių, kuriuos šiandien eksploatuojame, eksploatacinis laikas eina į pabaigą. Jie 2016 m. negalės būti naudojami, arba reikės į juos papildomai investuoti. Tai geri, bet seni sraigtasparniai“, – sakė J. Olekas.
Didžiausias dabar turimų sraigtasparnių trūkumas, pasak ministro, – didelis degalų suvartojimas. Apie tai, kaip atnaujinti sraigtasparnių parką, esą galvojama jau nuo 2007–2008 m.
Kaip pažymėjo J. Olekas, kadangi šie sraigtasparniai yra naudojami ne tik kariniais, bet ir civiliniais tikslais, – ieškoti dingusių žmonių, traukti skęstančius žmones iš jūros ir pan., juos įsigyti galima naudoti ir Europos Sąjungos (ES) lėšas.
J. Oleko teigimu, nors buvusi Vyriausybė buvo apsisprendusi atnaujinti sraigtasparnių parką iš Aplinkos ministerijos lėšų, skirtų namų renovacijai, naujasis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis esą sako, kad Aplinkos ministerija šias lėšas dar gali spėti panaudoti savo projektams, todėl kol kas šis klausimas atidėtas.
„Didžiausia klaida buvo padaryta, kada buvo labai konkrečiai įvardinta, kad pinigai bus imami iš daugiabučių namų renovavimo sektoriaus. Kas iš tikrųjų, manau, neleistina ir negalima, nes viena iš pagrindinių problemų žmonėms yra kaina, kurią reikia sumokėti už šildymą.
Aš pasisakiau ir aplinkos ministrą palaikau, kad jeigu jis sugebės ir padarys, kad tuos pinigus galima paskirti daugiabučiams, tai Krašto apsaugos ministerija tikrai gali palaukti, čia nėra problema“, – teigė J. Olekas.
Jeigu naujų sraigtasparnių nebus spėta įsigyti iš 2007–2013 metų ES finansinėje perspektyvoje Lietuvai skirtų lėšų, tam, pasak J. Oleko, bus naudojami 2014–2020 m. ES finansinės perspektyvos pinigai.
