Lietuvoje

2019.08.04 12:48

Seimo nariai siūlo nustatyti baudžiamąją atsakomybę už žmogaus persekiojimą

Milena Andrukaitytė, BNS2019.08.04 12:48

Seimo darbo grupės atstovai siūlo nustatyti baudžiamąją atsakomybę už žmogaus persekiojimą.

Jie parengė Baudžiamojo kodekso pataisas, numatančias atsakomybę tiems, kas sistemingai persekiojo žmogų prieš aiškiai išreikštą jo valią, bandydamas susisiekti su juo tiesiogiai, per kitus asmenis, raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis.

Tai būtų laikoma baudžiamuoju nusižengimu ir grėstų bausme nuo viešųjų darbų ar baudos iki arešto.

Už šias veikas asmuo atsakytų tik tuo atveju, kai būtų nukentėjusio asmens skundas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius.

Pataisas parengė Seimo valdybos po konferencijos moterų teisių klausimais sudaryta darbo grupė. Projektą registravo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas bei šio komiteto nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Gediminas Vasiliauskas.

Iniciatoriai pažymi, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje srityje dirbantys visuomenininkai dažnai akcentuoja persekiojimo kaip neužkardomos veiklos problemą.

Persekiojimas yra kriminalizuotas daugumoje Europos Sąjungos šalių: Lietuva yra viena iš septynių, kurioje už šią veiką nėra baudžiamosios atsakomybės.

Pataisos teikėjai pažymi, kad Baudžiamasis kodeksas nustato atsakomybę už žmogaus terorizavimą, bet į terorizavimo sąvoką patenka ypač didelio intensyvumo, pasižymintys grasinimais ir bauginimais persekiojimo atvejai.

„Tačiau persekiojimo veiksmai, jeigu juose nėra žmogaus terorizavimo ar sistemingo konkretaus bauginimo požymių, nėra užkardomi“, – aiškinamajame rašte teigia projekto autoriai.

Anot jų, persekiojimas yra pavojinga, rimtas pasekmes žmogui sukelianti veika – persekiojant dažnu atveju yra aktyviai siekiama nepageidaujamo kontakto su persekiojamu žmogumi, sutrikdomas jo privatus gyvenimas, sukuriama nuolatinė įtampa ir nerimas, suvaržoma jo veiksmų laisvė, kenčia profesinis gyvenimas.

Persekiojamam žmogui gali tekti keisti savo kontaktinius duomenis, gyvenamąją vietą, vengti lankytis jam įprastose vietose, vengti bendrauti internete ir socialiniuose tinkluose, taip pat nuolat nerimauti dėl savo ir savo vaikų bei artimųjų saugumo bei darbo vietos išsaugojimo.