Lietuvoje

2019.08.03 14:47

Buvę tremtiniai reikalauja „liautis kurstyti susipriešinimą“ dėl atminimo ženklų

Milena Andrukaitytė, BNS2019.08.03 14:47

Buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai šeštadienį sąskrydyje Ariogaloje priėmė rezoliuciją, kuria reikalauja „liautis kurstyti tautos susipriešinimą“ dėl memorialo Lukiškių aikštėje statybų bei atminimo ženklų.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nuomone, „didelį visuomenės nepasitenkinimą ir susipriešinimą sukėlė Jono Noreikos bei Kazio Škirpos klausimai“.

Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus sprendimą nuo Vrublevskių bibliotekos nuimti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą sąjunga vadina „nepagrįstu veiksmu, kuriuo paneigiamas teismo sprendimas, kuriuo J. Noreikos veikla nelaikoma kolaboravimu“.

Buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai taip pat kritiškai vertina Vilniaus miesto valdžios sprendimą K. Škirpos alėją pervadinti į Trispalvės.

„Vilniuje K. Škirpos vardu alėja buvo pavadinta už žinomus jo nuopelnus kovose už Lietuvos nepriklausomybę. Jis buvo vienas iš Lietuvos kariuomenės atkūrimo pradininkų, 1919 metais iškėlė Trispalvę ant Gedimino kalno. Nepritariame, kad K. Škirpos alėja skubotai pervadinta Trispalvės alėja, nes dėl K. Škirpos antisemitinių tekstų jo kaltumas nėra teismo įrodytas“, – rašoma rezoliucijoje.

Sąskrydyje šeštadienį apsilankęs prezidentas Gitanas Nausėda sakė tikintis šalies žmonių gebėjimu „įveikti visas prieštaras“, pranešė Prezidentūra.

„Aš tikiu šviesia Lietuvos ateitimi, tikiu mūsų žmonių darbštumu, gabumais, kad mes galime kartu įveikti visus sunkumus, visas prieštaras ir tvirtai eiti keliu, kurio Lietuva nusipelno“, – sakė šalies vadovas.

Praėjusį šeštadienį nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos sostinės senamiestyje nuimta anksčiau diskusijų sulaukusi atminimo lenta J. Noreikai-Generolui Vėtrai.

Sostinės meras R. Šimašius teigė, kad tai padaryta įvertinus, jog J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.

Praėjusią savaitę sostinės savivaldybės taryba pervadino ir diplomato bei karininko K. Škirpos vardo alėją, kaip skelbiama, dėl jo viešai deklaruotų antisemitinių pažiūrų.

Abu sprendimai sulaukė ir palaikymo, ir aštrių protestų.

Kritikai ragino atsisakyti garbingo ženklo J. Noreikai įvertinus tai, kad jis, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.

Gynėjai pabrėžė J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.