Protesto akciją prie Rusijos ambasados surengusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai kviečia susirūpinti tarptautinę visuomenę, kad Gruzijos neištiktų Krymo likimas. Lietuvos opozicinė partija ragina imtis konkrečių veiksmų dėl šią savaitę gilyn į Gruzijos teritoriją perkeltų Rusijos kontroliuojamos Pietų Osetijos administracinių riboženklių.
Protesto akciją prie Rusijos ambasados surengusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai kviečia susirūpinti tarptautinę visuomenę, kad Gruzijos neištiktų Krymo likimas. Lietuvos opozicinė partija ragina imtis konkrečių veiksmų dėl šią savaitę gilyn į Gruzijos teritoriją perkeltų Rusijos kontroliuojamos Pietų Osetijos administracinių riboženklių.
Skverelyje priešais Rusijos ambasadą gruziniškai skambėjo „tegyvuoja Gruzija“. Savo deleguotų partijos europarlamentarų pakviesti susirinkusieji taip išreiškė protestą prieš neteisėtus Rusijos veiksmus. Anot įvairių pranešimų, savaitgalį nuo kelių šimtų metrų iki kelių kilometrų perkelti Rusijos okupuotos Pietų Osetijos pasienį žymintys stulpeliai.
Konservatorių garbės pirmininkas padėtį vadina šliaužančia okupacija. Daugiausia nerimo kelia tai, kad Rusijos kontroliuojama teritorija plečiasi užimdama strateginius šalies objektus – nepriklausomybę nuo didžiosios kaimynės užtikrinantį naftotiekį, artėjama prie Gruzijos Pietus ir Vakarus jungiančio greitkelio.
„Suvoktina, kad ta okupuota teritorija jau apima ir gyvybinį Gruzijai vamzdį – naftotiekį iš Baku, kuris išgelbėjo Gruziją nuo parklupdymo ir sunaikinimo jau ankstesniais laikais, pavyzdžiui, 2005 metais. Gruzijos valdžia elgiasi irgi savotiškai keistokai, arba iš silpnumo, arba dėl kažkokių grasinimų teritorija nėra ginama. Tą patį matėme Kryme“, – apie susidariusią padėtį kalbėjo Tėvynės Sąjungos – Krikščionių demokratų partijos garbės pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis.
Gruzinai sako nenorintys kariauti su Rusija ir tvirtina siekiantys taikaus bendradarbiavimo su kaimynais.
„Mūsų vyriausybė stengiasi išlaikyti gerus santykius su kaimynais. Mes norime draugystės, norime draugauti ir su Rusijos žmonėmis“, – teigė Tbilisio valstybinio universiteto studentas Akaki Gumberidze.
Rytų Europos studijų centro direktorius Laurynas Kaščiūnas teigė, kad Rusija į tokias iniciatyvas nereaguoja ir toliau laikosi savo politikos linijos. Pasak jo, kitoms šalims reikia pasmerkti tokius veiksmus ir taip pasiųsti žinią kitoms tautoms.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija jau pasmerkė Rusijos riboženklių perstatymą ir pavadino neteisėtu ir šiurkščiu Rusijos vykdomu Gruzijos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimu.
„Jei mes nieko nesiimsime – paliksime juos likimo valiai, tai pasiųsime signalą ne tik gruzinams, bet moldavams ir ukrainiečiams, kad mes juos paliekame buferinėje zonoje. Taip mes uždegame Rusijai žalią šviesą tokiai šliaužiančiai agresijai, kuris yra lyg domino efektas, kai po krislelį vis atkabinamos žemės“, – teigė L. Kaščiūnas.
Pietų Osetiją ir Abchaziją, po 2008 metų karo Rusija pripažino nepriklausomomis valstybėmis. Rusija nuolat laiko tūkstančius savo karių šio regiono karinėse bazėse. Tarptautinė bendruomenė regionus laiko okupuotomis Gruzijos teritorijomis.
