Panerių memoriale paminėta romų genocido diena. 1944 metų rugpjūčio 2 dieną, Lenkijoje , Aušvico – Birkenau koncentracijos stovykloje buvo sunaikintas romų lageris ir nužudyta apie 3000 kalintų žmonių. Nacių okupacijos metais, istorikų vertinimu, Lietuvoje buvo nužudyta apie 500 romų.
Romai tiki, kad ugnis padeda išsaugoti istoriją. Ugnį perduodant iš rankų į rankas, perduodama atmintis išsaugoma. Romų genocido atminimo diena paminėta Panerių memoriale.
Paneriai - viena iš žudynių vietų. Per antrąjį pasaulinį karą naciai čigonus persekiojo ir žudė. Daugiausia jų nužudyta Pravieniškių stovykloje. Romų bendruomenės pirmininkas sako, kad jis pats mažai žino apie savo giminės istoriją. Jo mama, kaip ir kiti romai vengė kalbėti apie praeitį, keitė vardus ir pavardes.
„Turbūt ten, danguje visi turi atsakymą ir mūsų romai tame tarpe. Aš galvoju, to, ką daro žmonės šioje žemėje dabar, tai yra didelis indėlis į ateitį. Kada mes atleidome vieni kitiems, kada mes priimame žmoniškus sprendimus, tai aš labai esu dėkingas Lietuvos piliečiams, politikams, kurie atkreipė dėmesį ir mūsų romai atsiras gal ramybėje, aš taip galvoju. Esu gana jaunas žmogus ir aš viską darysiu dėl to, kad ne vien romams būtų gerai gyventi žemėje, bet ir visam pasauliui. Kur yra diskriminacija, netolerancija, tai yra baisiausi dalykai pasaulyje. Mums labai rūpi mūsų romų istorija, kurie gyvena Lietuvoje, nes daug jų net negali pasakoti, jie bijo iki dabar, kas buvo. Tai buvo žiauru, tai buvo skaudu. Ir mes sakome taip, kad mes norime daugiau sužinoti ir nepamiršti, kad nepasikartotų tai, kas buvo kažkada“, – sakė Romų bendruomenės pirmininkas Ištvanas Kvikas.
1944-aisiais rugpjūčio 2-ąją Aušvico koncentracijos stovykloje nužudyta 3000 romų lagerio kalinių. Šiemet ši diena įtraukta į Lietuvos atmintinų dienų sąrašą.
„Manau, kas antra Lietuvos romų šeima yra nukentėjusi nuo šitų įvykių. Ir mano šeima taipogi nukentėjo, nes mano močiutės sesuo buvo ištremta į Vokietiją, pagauta. Močiutės broliai ir seserys buvo šaudomi miškuose. Kada aš mokiausi mokykloje tokių minėjimų nebuvo“, – sakė Romų integracijos centro pirmininkė Konsuela Mačiulevičiutė.
Antropologė, čigonų sakytinės istorijos tyrinėtoja Aušra Simoniukštytė teigia, kad taip pat sako, kad istorijos vadovėliuose apie šalyje gyvenusius romus.
„Tai yra mūsų žmonės, dalyvavę mūsų istorijoje 500 metų. Jie tikrai dalyvavo visuose įvykiuose. Pavyzdžiui, man teko užfiksuoti tokį pasakojimą romų, kur jie nuginklavo stribus pokario kovose, aišku labai daug pasakojimų iš nacių okupacijos laikų. Kuriuos karo pabaiga užtiko užsienyje, jie buvo išvežti į darbo stovyklas Prancūzijoje ir Vokietijoje, dauguma jų stengėsi grįžti į Lietuvą. Ir ne tik todėl, kad jų šeimos buvo likusios Lietuvoje, bet ir todėl, kad Lietuva yra jų gimtoji žemė“, – sakė Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto lektorė Aušra Simoniukštytė.
Istorikų vertinimų, Lietuvoje nacių okupacijos metais buvo nužudyta apie 500 romų.
