Penktadienį Seimo nariai įteikė Seimo pirmininkui teikimą inicijuoti apkaltos procesą keturiems korupcija įtariamiems teisėjams. Tai feisbuke pranešė parlamentaras Vytautas Bakas.
Parlamentarai ragina pradėti apkaltos procesą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui Egidijui Laužikui ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams Valdimarui Bavėjanui, Viktorui Kažiui ir Konstantinui Gurinui.
„Jeigu mes norime giliau pažvelgti į teismų sistemos ydas, atsakyti į klausimus, kodėl susiklostė dabartinė situacija teismuose, išsiaiškinti, ar buvo padaryti Konstitucijos pažeidimai, galimų pažeidimų genezę, atrasti priemones, kurios padėtų teismams įgyti visuomenės pasitikėjimą, būtinas apkaltos procesas Seime“, – rašė V. Bakas.
Anot jo, jeigu bus apsiribota tik teisėjų atleidimu pažeminus teisėjo vardą ir bus priešinamasi konstitucinės atsakomybės procesui Seime – pokyčiai nevyks.
„Pagal Konstitucijos 116 str. apkaltą apeliacinio ir Aukščiausiojo Teismo teisėjams gali inicijuoti tik Seimas, tokios apkaltos pasekmė – pašalinimas iš užimamų pareigų. Apkalta niekaip nepaneigia kitų atsakomybės rūšių – baudžiamosios, civilinės ir pan. Apkaltos metu vyksta skaidrus civilizuotas teisinis-konstitucinis procesas – renkami įrodymai, apklausiami žmonės, užtikrinama teisė į gynybą ir kitos teisės. Galutinį sprendimą dėl to, ar pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika, priima Konstitucinis teismas“, – rašė parlamentaras.
Tiesa, Teisėjų taryba penktadienį nusprendė atidėti klausimą dėl trijų korupcija įtariamų teisėjų atleidimo, pranešė tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas.
„Tarybos posėdyje paskelbta pertrauka lygiai savaitę“, – žurnalistams sakė A. Valantinas.
Taip pat skaitykite
Penktadienį baigti rinkti reikalingi 36 parašai apkaltos procesui pradėti. Prezidentas Gitanas Nausėda yra inicijavęs E. Laužiko, V. Bavėjano ir K. Gurino atleidimą.
Įtarimų virtinė
LRT.lt primena, kad kiek teikime pradėti apkaltą rašoma, kad E. Laužikas šališkai veikė bylos baigtimi suinteresuotų žmonių naudai, nagrinėjant vieną Aukščiausiojo Teismo bylą, kur buvo peržiūrimas Vilniaus apygardos teismo sprendimas.
Teisėjas taip pat kaltinamas susipažinęs su viena teisme nagrinėjama civiline byla neteisėtai teikęs šios bylos baigtimi suinteresuotiems asmenims konsultacijas ir patarimus.
Taip pat skaitykite
Anot apkaltos medžiagos, E. Laužikas ėmė dovanas ir atlygį iš Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamos bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, taip pat neteisėtai tenkino prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekė dėl bylos baigties paveikti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėją.
V. Bavėjanui apkalta inicijuota dėl to, kad už atlygį siekė paveikti Kauno apygardos teismo teisėją dėl palankaus nuosprendžio, Apeliacinio teismo darbuotoją dėl palankaus sprendimo paskirstant bylą konkrečiam teisėjui.
Jis taip pat kaltinamas siekęs paveikti Apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką, kad šis paskirtų vieną bylą, kurios baigtimi suinteresuotas pats V. Bavėjanas, nurodytai teisėjų kolegijai.
Tuo metu K. Gurinas kaltinamas neteisėtai veikęs priimant vieną sprendimą Lietuvos apeliaciniame teisme, kuriuo panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį. Apkaltos dokumente taip pat rašoma, kad K. Gurinas paėmė neteisėtą atlygį iš Apeliaciniame teisme nagrinėtos bylos baigtimi suinteresuotų asmenų.
V. Kažiui apkalta inicijuojama už tai, jog paėmė atlygį, kad Apeliaciniame teisme nagrinėtoje byloje būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis, ir kad tokį sprendimą priėmė.
Teisėjai taip pat kaltinami gavę daugiau pasiūlymų dėl neteisėto poveikio ar atlygio, bet nepranešę apie tai atsakingoms institucijoms.
Šiuos duomenis Seimo nariai gavo iš Generalinės prokuratūros, vykdančios didelės apimties teisėjų korupcijos bylą.
