Penktadienį šalies vadovas Gitanas Nausėda susitiko su finansų ministru Viliumi Šapoka. Nors anksčiau prezidentas gyrė šį ministrą, šį kartą, kaip teigė G. Nausėdos patarėjas Simonas Krėpšta, V. Šapoką šalies vadovas perspėjo, kad fiskalinė drausmė neturėtų trukdyti siekti gerovės valstybės tikslo, o nauji mokesčiai neturėtų prislėgti mažiausias pajamas uždirbančių žmonių pečių.
Po G. Nausėdos ir V. Šapokos susitikimo prezidento patarėjas Simonas Krėpšta teigė, kad prezidentas ir laikinasis finansų ministras aptarė 2020 m. valstybės biudžeto formavimą, bet didžioji dalis susikimo buvo skirta esminių problemų aptarimui.
„Viena didžiųjų problemų yra visiems gerai žinoma – kad mūsų biudžetas yra labai menkas, palyginus su mūsų ekonomika, ir, norint pasiekti proveržį gerovės valstybės link, neįmanoma to padaryti, turint mokestines pajamas 30 procentų, lyginant su mūsų ekonomika. Reikia ieškoti būtų didinti šias mokestines pajamas ir taip prisidėti prie kitų veiklų, ypač prie adekvatesnio socialinių funkcijų finansavimo“, – žurnalistams pasakojo S. Krėpšta.
Anot jo, prezidentas įsitikinęs, kad taupymo politikos nereikėtų pamiršti, tačiau susikoncentruoti tik į diržų veržimasi esą nereikėtų.
„Be abejo, fiskalinė drausmė yra svarbus momentas ir jos reikia laikytis. Tą įpareigoja teisės aktai. Tai yra būtina sąlyga, bet nepakankama sąlyga, norinti turėti proveržį gerovės valstybės link“, – pažymėjo G. Nausėdos patarėjas.
Pasak S. Krėpštos, V. Šapoka su G. Nausėda aptarė ir galimas mokestinių pajamų didinimo priemones.
„Tik labai svarbu, kad ta kiekviena priemonė būtų apgalvota ir netaptų našta socialiai jautriems žmonėms. Tos priemonės turėtų būti nukreiptos į šešėlio mažinimą, į didesnį sąžiningumą mokestinėje politikoje“, – pažymėjo prezidento patarėjas.
S. Krėpšta nepaneigė, kad prezidentas ir laikinasis finansų ministras susitikimo metu aptarė ir naujų mokesčių įvedimo galimybę. Vis dėlto, G. Nausėdos patarėjo teigimu, šalies vadovas pabrėžia, jog svarbiausia, kad nauji mokesčiai netaptų našta mažiausiai uždirbantiems žmonėms.
„Nauji mokesčiai neturėtų tapti socialine našta žmonėms, kurie turi mažas pajamas. Bet, jeigu kalbame apie tokius naujus mokesčius, kurie prisideda prie pajamų didinimo ir nekenkia nei augimui, nei sukuria papildomą socialinę naštą, tai, be abejo, apie tai turėtų būti diskutuojama. Čia reikia susitelkusio požiūrio iš politikų, ypač šiuo laikotarpiu, kuris yra kuo toliau, tuo labiau priešrinkiminis“, – dėstė S. Krėpšta.
Patarėjas, paklaustas, ar nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčiai galėtų tapti našta mažiausiai uždirbantiems žmonės, tvirtino, jog viskas priklauso nuo mokesčių dizaino.
„Tikrai įmanoma padaryti tokius mokesčius, kurie būtų labiau nukreipti į prabangą ir mažiau žeidžiančius, apskritai nežeidžiančius socialiai jautrių žmonių. Čia yra dizaino klausimas“, – pažymėjo S. Krėpšta.
G. Nausėdos patarėjas teigė, kad prezidentas V. Šapokai pakartojo tą pačią pastabą, kurią pateikė ketvirtadienį socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui – skirti daugiau dėmesio socialinės atskirties mažinimui,.
„Šios dvi ministerijos turėtų labiau kalbėtis ir tikrai socialinei atskirčiai turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys“, – pažymėjo S. Krėpšta.
Perspėjo, kad reikia ruoštis ekonomikos augimo lėtėjimui
V. Šapoka pokalbį su G. Nausėda pavadino konstruktyviu, kurio metu buvo aptarta ekonominė situacija tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje.
„Akivaizdu, kad turime ruoštis ekonomikos augimo lėtėjimui. Tai yra faktas, tad turime būti apdairūs. Kartu turime ieškoti naujų priemonių tam, kad būtų padidintos viešųjų finansų pajamos“, – žurnalistams sakė V. Šapoka.
Laikinasis finansų ministras, paklaustas, ar pasirašius koalicinę sutartį, bus išpildyti visi koalicijos partnerių siūlymai, užsiminė, jog artėjant rinkimams, įvairių iniciatyvų tik daugėja, per daug negalvojant, kaip tas iniciatyvas įgyvendinti.
„Tikras realybės testas jau bus netrukus, kuomet bus atnaujintos ateinančių metų prognozės, ir tikrai turėsime pasižiūrėti, kiek tie pažadai yra realūs“, – akcentavo V. Šapoka.
Laikinasis ministras neslėpė, kad atsižvelgiant į tai, jog artėja ekonominio augimo lėtėjimas, Lietuvai reikės galvoti apie papildomas pajamas ir apie tam tikrų neprioritetinių išlaidų karpymą. V. Šapoka neatskleidė, kokių išlaidų gali tekti atsisakyti Lietuvai.
Jis teigė, kad, pavyzdžiui, vaiko pinigų didinimo iniciatyva dėl lėtėjančios ekonomikos neturėtų nukentėti, tačiau kartu perspėjo, jog Lietuva turi ir kitų įsipareigojimų.
„Kol biudžetas nėra suprojektuotas, manau, būtų per anksti kalbėti apie kažkokias konkrečias sumas. Manau, kad vaiko pinigų didinimas galėtų būti priskirtas prie prioritetinės srities, tačiau turime galvoti ir apie efektyvumo didinimą, ir, kas labai svarbu, privalome įgyvendinti reformas švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos srityse“, – kalbėjo V. Šapoka.
Neoficialiai V. Šapoka įvardijamas kaip vienas iš galimų kandidatų į eurokomisarus, tačiau, kaip žurnalistams teigė prezidento patarėjas S. Krėpšta, ši tema susitikime nebuvo aptarta. Tą patį patvirtino ir pats V. Šapoka. Jis teigė, kad su G. Nausėda nekalbėjo ir apie savo paties likimą Vyriausybėje.
„Apie jokius postus nebuvo kalbama“, – pažymėjo laikinasis finansų ministras.
Anksčiau gyrė ministrą
Anksčiau G. Nausėda V. Šapoka įvardijo kaip vieną iš ministrų, kurio darbu jis yra patenkintas ir kuris, prezidento manymu, turėtų toliau tęsti savo darbą.
Antradienį LRT laidoje „Dienos tema“ V. Šapoka buvo užsiminęs, kad prezidento iškeltas gerovės valstybės tikslas – nesutvarkius švietimo, sveikatos sektoriaus, kurie, anot jo, labai neefektyvūs – nebus įvykdytas.
LRT RADIJUI penktadienį V. Šapoka tvirtino, kad būtina konkrečiai įvardyti, kaip pasiekti gerovės valstybės tikslą. Anot jo, skurdo mažinimui Lietuvoje pastaruoju metu skirtos reikšmingos sumos.
„Biudžeto formavimas ypatingas tuo, kad svarbiausia išskirti poreikius atitinkančius prioritetus. Pastaraisiais metais skurdui mažinti buvo skirtos tikrai labai reikšmingos sumos“, – teigė V. Šapoka.
Anot jo, į viską reikia žiūrėti realistiškai ir reikėtų neužsiliūliuoti pertekliniu optimizmu.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, partijai „Tvarka ir teisingumas“, „socialdarbiečiams“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai sudarius valdančiąją koaliciją, paskelbta, kad bus pakeisti mažiausiai trys ministras.
G. Nausėda šią savaitę jau susitiko su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga, kandidatu į žemės ūkio ministrus, „socialdarbiečiu“ Andriumi Palioniu ir socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu.
Ministrų kabinetas atnaujinamas, kai Vyriausybė grąžino įgaliojimus po prezidento priesaikos liepos 12-ąją.
