Liepos pabaigoje į prezidentą bendru laišku kreipėsi vietinių bendruomenių, visuomeninių komitetų ir judėjimų bei iniciatyvinių grupių atstovai, reikšdami susirūpinimą dėl reiškinių, esą nesuderinamų su Lietuvos siekiu tapti gerovės valstybe – kuriančia ir užtikrinančią gerovę visiems jos piliečiams, o ne atskiroms interesų grupėms. Atkreipiamas dėmesys į galimai neskaidrius statybos projektus, probleminius aplinkosaugos klausimus.
Remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui, numatančiu, kad Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, visuomenininkai laiške prezidentui išsamiai pristato demokratinių procesų pažeidimus ir jiems kelią atveriančias įstatymų spragas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Laiške-kreipimesi kalbama apie teritorijų planavimo, statinių projektavimo bei valstybinės žemės nuomos ydas, taip pat apie Orhuso konvencijos, numatančios visuomenės dalyvavimą priimant jai svarbius sprendimus aplinkos klausimais, ignoravimą.
Atkreipiamas dėmesys į, kaip teigiama, chaotišką miestų plėtrą, statinių projektinių pasiūlymų svarstymo su visuomene problemas, neprofesionalų miestų parkų ir skverų projektų rengimą, skubotai įsisavinant Europos Sąjungos lėšas ir naikinant brandžius želdinius bei nusikalstamai nepaisant visuomenės reikmių ir nuomonės.
Taip pat įvardijamas pastaraisiais metais iškilęs pavojus piliečiams viešai reikšti nuomonę dėl visuomenės intereso nepaisančių ir galimai neskaidrių statybos projektų. Esą socialiai neatsakingas „verslo sąlygų gerinimas“ pamina visuomenės interesus ir daro žalą tarptautiniam Lietuvos prestižui.
Laiške teigiama, kad labiausiai urbanistinį chaosą, kuris būdingas ne tik Vilniui, bet ir visai šaliai, lemia pastaraisiais metais pakeisti Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymai, kurių tekstai nėra suderinti su Orhuso konvencijos nuostatomis, užtikrinančiomis teisę visuomenei gauti informaciją ir dalyvauti priimant sprendimus.
Visuomenininkų įsitikinimu, to pasekmės – chaotiška miestų ir kitų teritorijų plėtra, kultūros paveldo ir gamtos vertybių žalojimas bei naikinimas, vandališkas medžių kirtimas, pelnymasis valstybinės žemės sąskaita.
Kreipimosi autorius piktina urbanistinį chaosą keliantys teisės aktų nesilaikymo pavyzdžiai Vilniaus mieste: UAB „Hanner“ biurais ir gyvenamaisiais namais užstatomas buvęs „Žalgirio“ stadionas, Siesikų gatvėje nr. 14 statomame NT „Realco“ gyvenamųjų namų kvartale ignoruojami Vilniaus miesto bendrajame plane nustatyti reglamentai, Konstitucijos pr. 18A statomas IB „Lords LB Asset Management“ pastatas, suprojektuotas dvigubai aukštesnis, nei leidžia galiojantis Vilniaus miesto bendrasis planas.
Ypač žalingu laiško autoriai laiko valstybei priklausančių išnuomotų žemės sklypų naudojimo būdo keitimą. Utenos gatvėje 41 a UAB „Hanner“ pakeitė iš valstybės nuomojamo sklypo, skirto sandėliavimui, naudojimo būdą ir projektuoja ten gyvenamųjų namų kvartalą.
Gedimino prospekto ir V. Kudirkos gatvės kampe UAB „Eika“ buvo „priskirta“ valstybinė žemė – Dainavos gatvės dalis, skveriukas su atraminėmis sienutėmis, pėsčiųjų šaligatviu ir medžiais, rašoma pranešime.
Dar vienas besikreipiančiuosius piktinantis atvejis – Ozo parko užstatymas. Vyriausybės 2002 m. nutarimu ši teritorija buvo perduota valdyti patikėjimo teise Vilniaus miesto savivaldybei pramogų parkui ir universaliai sporto arenai statyti. „Siemens“ arena pastatyta, tačiau pramogų parkas neįrengtas, didesnė dalis šios unikalios teritorijos jau užstatyta ir toliau užstatinėjama investuotojų („Hanner“, „Realco“, „Eriadas“ ir kt.).
Laiško prezidentui autoriai kalba ir apie bene didžiausio visuomenės pasipiktinimo sulaukiantį reiškinį – miestų parkų ir skverų pertvarkymo projektus. Kaip nekompetencijos ir teisinės savivalės pavyzdys laiške minimas Sapiegų parkas Vilniuje, kur pažeidžiant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą suprojektuotas barokinio parko „atkūrimas“.
Ypatingu neskaidrumu ir visuomenės nuomonės nepaisymu, anot laiško autorių, pasižymi Reformatų sodo rekonstravimas. Nekompetencija, anot laiško jų, išsiskiria neseniai pristatytas Kalnų parko sutvarkymo projektas.
Visuomenę ypač skaudina vandališkas Trakų Vokės parko suniokojimo atvejis, kur nepaisant visuomenės protesto, iškirstos šimtametės liepos.
Visa tai, esą, kelia pagrįstą visuomenės pasipiktinimą: dėl agresyvių statybų nuolat vyksta teismai ir visuomenės protesto akcijos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir kituose Lietuvos miestuose.
Teigiama, esą dabartinio procesų reglamentavimo sukeltas urbanistinis chaosas kelia visuomenėje įtampą ir neša šaliai didžiulius nuostolius. Toks gamtos ir kultūros vertybių naikinimas, visuomenini kų nuomone, negali būti priimtinas gerovės valstybėje.
Visuomenininkų kreipimasis baigiamas prašymu prezidentui „inicijuoti nuoseklų ir išsamų Teritorijų planavimo įstatymo ir Statybų įstatymo nuostatų ekspertinį vertinimą, kad būtų grįžta prie aiškios ir pagrįstos teritorijų planavimo ir statinių projektavimo sistemos, numatant ne tik visuomenės informavimą apie jau priimtą rezultatą, kurio pakeisti ar apskųsti realių galimybių nėra, bet ir galimybę visuomenei realiai dalyvauti priimant jai svarbius sprendimus, kaip numato Orhuso konvencija bei kiti mūsų valstybės prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai.“
Taip pat kviečiama naudojantis prezidentinėmis galiomis atkreipti prokuratūros dėmesį į sisteminius teisės aktų pažeidimus planuojant teritorijas ir administruojant valstybinę žemę. Visuomeninių organizacijų atstovai taip pat prašo prezidentą audiencijos minėtiems klausimams aptarti.
