Galimybių piktnaudžiauti atkuriant nusavintas žemes yra visoje Lietuvoje. Specialiųjų tyrimų tarnyba teigia, kad problema slypi ne vienos institucijos darbe, o visoje sistemoje, skirtinguose įstatymuose. Nacionalinė žemės tarnyba skaičiuoja, kad savo žemių dar laukia per 6 tūkstančius žmonių. Po paskelbto LRT tyrimo, tarnybos vadovas sako matantis grėsmių savivaldybėms savivaliauti.
Neries šlaitas Vilniuje dabar priklauso visiems – pavasarį čia plūsta norintieji pasigrožėti sakuromis, vilnijančią upę palydi Nacionalinės Dailės galerijos lankytojai. Tačiau dalis šios žemės kadaise priklausė žmogui. Sklypas priskirtas miesto reikmėms, todėl savininkai jo atgauti negali. Tačiau jei sklypas didesnės reikšmės neturėtų, savininkai galėtų reikalauti jį atgauti. Paskutinį žodį taria savivaldybės.
Taip pat skaitykite
Pasak Nacionalinės žemės tarnybos vadovo, atgauti sklypą gali būti sudėtinga, nes savivaldybės sklypų paskirtį gali interpretuoti kaip panorėję.
„Turbūt visko gali atsitikti ir pati savivaldybė, taryba priiminėja sprendimus. Jos sprendžia, kuriose vietose atkurti, kur ne, jeigu tie sprendimai susiję su asmeniniu suinteresuotumu. Bet jei tai techninis darbas atliktas ir neieškoma asmeninės naudos, tai savivaldybės sprendimai turėtų būti objektyvūs ir teisingi“, – teigia Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Laimonas Čiakas.
Miesto žemės savininkai gali gauti valstybės kompensaciją kitu sklypu arba pinigines kompensacijas. Tačiau tiek pinigų sumos, tiek žemės vertė paprastai būna kelis kartus mažesni, todėl žmonės verčiau renkasi atgautus sklypus parduoti.
Sklypų atkūrimą stebinti Specialiųjų tyrimų tarnyba dar 2016-aisiais atliko korupcijos rizikos analizę, pastabų gavo ir Nacionalinė žemės tarnyba, ir savivaldybės.
„Daug dėmesio skiriame antikorpuciniam tiesės aktų vertinimui – tai nuolatinis procesas, nuolat keičiami teritorijų planavimo įstatymai. Pastarosiomis dienomis aptikome labai įdomų atvejį, kur buvo siūloma savivaldybėms suteikti galimybę už išimčių taikymą statytojams vėliau pareikalauti tam tikro ploto, kuris padidės kaip naudingas dėl savivaldybės priimtų sprendimų“, – pasakoja Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė Rūta Kaziliūnaitė.
Nacionalinės Žemės tarnybos duomenimis, Lietuvoje žemės nuosavybė neatkurta 6,5 tūkstančio žmonių, maždaug pusė – Vilniaus mieste.
