Lietuvoje

2019.08.01 21:25

Kukuraitis apie vaiko teisių apsaugos reformą: ji veikia – vaikų yra paimama daug mažiau

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.08.01 21:25

Prieš trejus metus socialinės apsaugos ir darbo ministru paskyrus Liną Kukuraitį, tiek nevyriausybininkai, tiek visuomenė jį sutiko gana šiltai. Manyta, kad ilgus metus Vilniaus arkivyskupijos „Caritui“ vadovavusiam specialistui sunkumų nekils. Tačiau prezidentas dar per rinkimų kampaniją ne kartą tiesiai sakė, kad šio ministro darbu jis nėra patenkintas. L. Kukuraitis – „Dienos temoje“.

– Galimybės jums toliau eiti pareigas, bent jau oficialiai skelbiama, su prezidentu ketvirtadienį nebuvo aptartos. Ar tai reiškia, kad jūs tikrai liekate?

– Tai turbūt nieko nereiškia. Tie pokalbiai, kurie dabar vyksta su ministrais, – aš jau turbūt trečias kandidatas tęsti darbus – yra daugiau tokie susipažinimo pokalbiai, labai išsamiai aptariant visą sritį ir gilinantis į sritį, kas yra padaryta, kokia yra situacija ir kaip spręsti probleminius klausimus kiekvienoje srities dalyje. Tikrai labai intensyvus pokalbis. Kadangi mūsų sritis yra labai didelė – nuo „Sodros“ iki užimtumo, iki paramos paslaugų sistemų, neįgaliųjų – visas beveik sritis aptarėme.

– G. Nausėda yra pajuokavęs, kad jis neužsisėda ant žmonių, bet sakė, kad klausimų jums turės labai daug. Kuris išmušė iš vėžių? Į kurį neturėjote atsakymų?

– Tiesą sakant, jeigu nuoširdžiai, tai tokio neprisimenu, nes buvo daugiau paties prezidento pastangų suprasti, kaip mes matome situaciją ir kokius turime sprendinius, kokius turime darbus, kuriuos darysime. Tada buvo tokie tikslinamieji klausimai, ar galima sparčiau juos padaryti per trumpesnį laikotarpį, ko reikėtų, kiek finansų, ir taip toliau. Daugiau buvo tokie tikrai domėjimosi klausimai.

Manau, tokiu būdu prezidentas bando pažinti dabar dirbančius ministrus arba kandidatus, kurie planuoja dirbti, ir suprasti, ar čia mums pakeliui, ar ne. Toks susipažinimo pokalbis.

– Per rinkimų kampaniją viena iš kritikos strėlių buvo tai, kad jums trūksta lyderystės. Apie tai, kad ta lyderystė ypač šiuo periodu labai svarbu, buvo pabrėžta ir šiame susitikime. Jūs nesutinkate, kad neturite lyderio savybių? Išvardykite tris, kad visa Lietuva žinotų. Kokios yra trys jūsų, kaip lyderio, savybės?

– Matote, mano galva, kai kalbama apie lyderystę, tai lyderystės yra įvairių aspektų. Šiuo atveju man, kaip lyderiui, arba siekiant lyderystės...

– Tai jūs lyderis ar siekiate lyderystės, nes tai du skirtingi dalykai?

– Manau, visi siekiame, ir jeigu esame vadovai, siekiame būtent išreikšti tą lyderystę, kuria tikime. Ta lyderystė, kuria tikiu, pasireiškia taip, kad tie žmonės, tos struktūros, kurios yra man patikėtos, dirbtų geriausiai, kaip gali. Tai reiškia įgalinti tuos, kurie yra aplink mane.

Mano galva, mūsų ministerija ir mums pavaldžios įstaigos yra kaip reikiant pasirengusios dirbti. Tą rodo visi rodikliai, Vyriausybės priemonių planas, Vyriausybės programa vykdoma, vėlavimo beveik nėra. Tos reformos, kad ir sudėtingos, ir jautrios visuomenei, yra atneštos ir įgyvendinamos.

– Tai grįžtame prie tos lyderystės ir tų trijų savybių. Vieną savybę išgirdau – įgalinti vykdyti Vyriausybės programą, o kitos dvi?

– Kita yra atlikti vaidmenį, kurį turi atlikti ministras, – tai reiškia politinį suderinamumą. Tai reiškia, kad ten, kur reikia ministrui pereiti ir politiškai suderinti, tą mes turime padaryti.

– Jūsų vykdomos reformos buvo sukritikuotos kaip ne iki galo parengtos. Jūs iš tikrųjų stokojote palaikymo ir parlamente, ir toje pačioje Vyriausybėje?

– Čia reikėtų konkrečiau kalbėti.

– Šita kaip lyderio savybė yra gana silpna. Ta pati vaiko apsaugos, vaiko teisių reforma – ji nebuvo iki galo parengta arba bent jau iškomunikuota. Ar tai reiškia, kad, anot jūsų, esate tvirtas lyderis, jeigu neturite tos paramos nei parlamente, nei Vyriausybėje?

– Matote, vaiko teisių reforma nuo 2018 m. liepos 1 d. turėjo būti įgyvendinta, ji buvo įgyvendinta. Tai, kad nutiko keletas rezonansinių situacijų, kurios kartu su rinkimų banga buvo kaip reikiant išpūstos, ir socialiniuose tinkluose...

– Nes tai yra socialiai jautri tema ir virpina visuomenės emocijas – tai yra natūralu.

– Šia prasme tai mes tikrai pripažįstame, kad ir tose pačiose rezonansinėse situacijose buvo padaryta klaidų. Bet lygiai taip pat ir komunikacijos prasme čia tikrai nesuvaldėme situacijos taip, kaip galėjome suvaldyti, – šitą pripažįstame.

Bet kai kalbame apie pačią reformą, jos įgyvendinimą, tai viskas, kas yra numatyta įstatymuose, veikia – vaikų yra paimama daug mažiau, dvigubai, trigubai mažiau negu iki reformos. Mobiliosios komandos pagalbos formų yra daug daugiau šeimoms, ir taip toliau.

– O jūs nemanote, kad vis tiek to palaikymo trūksta. Jūs pats esate minėjęs, kad Vyriausybei kartais pritrūksta Seime tos politinės valios. Nemanote, kad pasinaudojant Vyriausybės atsinaujinimu, gal tiesiog reikėtų pasitraukti? Gal reikėtų perleisti visus tuos darbus kitam žmogui?

– Matote, tiktai valdantieji, tie, kurie disponuoja koalicijos sutartimi, šitai ministerijai turi teisę siūlyti kandidatą. Jeigu turėtų kandidatą, kurį norėtų siūlyti ir kuris turėtų didesnę viziją, gal galų gale geresnė komanda įgyvendintų visas būtinas reformas.

Žinoma, čia net nebūtų klausimų, tuomet imtume ir pasitrauktume. Šiuo atveju, mano galva, ką renkasi valdantieji, – tai tęsti darbus, kurie pradėti, nes jų yra daug. Tai yra visa anuitetų sistema, ta pati vaiko teisių. Nuo sausio 1 d. įsigalios naujas institutas – laikinosios priežiūros, kur paimant vaiką, nebus apribotos tėvų teisės, bet bus duodama giminaičiams. Tą reikia įgyvendinti nuo sausio 1 dienos.

– Kaip vieną pagrindinių šios kadencijos tikslų įvardijote kovą su skurdu. Gerovės valstybė irgi buvo vienas iš prezidento G. Nausėdos rinkimų šūkių. Bet skurdas, naujausiais duomenimis, nemažėja, ir jeigu taip visai tiksliai, tai nuo jūsų kadencijos pradžios užaugo 1 procentiniu punktu. Tai jūs kažką darote ne taip?

– Jeigu labai tiksliai, tai tie duomenys, kurie pasirodė, kuriuos Statistikos departamentas pristatė, yra 2018 m. tyrimas apie 2017 m. duomenis.

– Yra 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. Statistikos departamento duomenys. Ar jūs dabar bandote pasakyti, kad ministerija moka suskaičiuoti geriau negu Statistikos departamentas?

– Paklauskite Statistikos departamento – tai 2018 m. tyrimas apie 2017 m. duomenis, nes kitu atveju jie net negalėtų 2018 m. tyrimo pagrindu nustatyti apie 2018 m. skurdą. Vis tiek turi žiūrėti visus metus, ir tai yra pristatomi 2018 m. duomenys.

Tyrimas apie 2017 m. duomenis, tai pirmieji metai, kuriuos turėjo valdantieji. Turint galvoje, kad Vyriausybė buvo išrinkta gruodžio 13 d., ir biudžetas buvo suformuotas praėjusios valdžios, padaryti esminių pokyčių nebuvo įmanoma. Bet net ir tuo atveju skurdas buvo stabilizuotas. Reiškia, santykinis skurdas stabilizuotas, absoliutus skurdas jau 3 pastaruosius metus krenta.

Dabar kai jūs klausiate, ką ministerija gali, tai mes esame padarę pirmą kartą Lietuvos istorijoje mikrosimuliacinį modelį, kur galime nustatyti, koks skurdas egzistuoja šiuo metu ir koks egzistuos ateinančius keletą metų, jeigu taikysime vienas ar kitas priemones. Tie rodikliai yra visai kitokie. Kitais metais, kai pasirodys 2018 m. tikrieji duomenys, kur jau iš tiesų mūsų Vyriausybė darė žingsnius, skurdas bus 2 proc. mažesnis, vaikų skurdas – 5 proc. mažesnis.

– Lauksime tų metų, pažiūrėsime, pamatysime. Bet vėlgi viena iš priežasčių, kodėl jums galbūt ne taip greitai sekasi įgyvendinti savo tikslus, esate įvardijęs Finansų ministeriją. Tai ar dabar Vilius Šapoka yra atsakingas bent jau iš dalies, kad ketvirtadalis Lietuvos murkdosi skurde?

– Šiuo atveju tikrai mes turime kalbėti apie tai, kad socialinė apsauga iš tiesų trečdaliu nefinansuojama tiek, kiek yra Europos vidurkis.

– Mes Europos Sąjungos dugne murkdomės?

– Absoliučiai. Turint trečdaliu mažiau lėšų spręsti skurdo problemas labai sudėtinga, beveik neįmanoma. Mūsų galva, su tais resursais, kuriuos mums pavyksta išsikovoti, padarėme labai daug, kad skurdas mažėtų, ir rodikliai tą rodys kitais ir dar kitais metais.

– Žiūrėkite, finansų ministras yra dešinioji ranka ministro pirmininko, kurio vadovaujama Vyriausybė vėlgi išsikėlusi tikslą mažinti socialinę atskirtį. Ar tai reiškia, kad jūs Sauliaus Skvernelio paramos neturite, jeigu nepavyksta išsikovoti reikiamos sumos tam, kad tos socialinės reformos būtų įgyvendinamos efektyviai ir greitai?

– Matote, čia yra antrojo lygio sprendimas. Pirmojo lygio sprendimas būtų, kad mes visi sutariame, jog mūsų biudžetas turi didėti, vadinasi, turime surinkti daugiau mokesčių.

– Bet mokesčių kelti neplanuojama, ir jūsų prognozė dėl skurdo mažėjimo taip ir liks tiktai nepasiteisinusia prognoze...

– Tai reiškia, kad jeigu mes nepadidiname biudžeto, negalima ir daugiau atiduoti socialinei sričiai, nes jeigu mes, nedidindami biudžeto, bandome gauti daugiau socialinei sričiai, tai reiškia, kad turime nuimti nuo švietimo, sveikatos ir kitų labiau finansuojamų sričių. To žingsnio politiškai padaryti neįmanoma.

Tai reiškia, kad jeigu mes norime socialinėje srityje turėti didesnes pensijas, mažesnį skurdą, mažesnį vaikų skurdą, tai turime didinti biudžeto surinkimą. Šitie sprendimai yra ne tik Vyriausybės ir visos koalicijos, tai yra Seimo sprendimas, kiek mes daugiau surenkame iš įvairių resursų, per darbo mokesčius, per turto mokesčius, per ekologinius mokesčius ir kitaip.

– Ar iki Seimo rinkimų jūs turite labai konkretų planą ir įgyvendinsite savo užsibrėžtus tikslus? O jeigu tai nebus padaryta, ar prisiimsite bent dalį atsakomybės?

– Ką mes tikrai per šį laikotarpį padarėme ir toliau darysime, tai suvaldysime vaikų skurdo situaciją – nuo didžiausių skurdo rodiklių Europoje turėtume priartėti prie vidurio kadencijos pabaigoje. Dėl pensininkų skurdo iš tiesų turime dėti dideles pastangas, ir apie tai šiandien kalbėjome su prezidentu, kad pensininkų skurdą turime mažinti.

Trečioji dalis – tai neįgaliųjų skurdas, kuris atitinkamai turi būti sprendžiamas, bet per kitus reforminius klausimus, per neįgalumo nustatymo reformą ir jų aktyvinimą dalyvauti mūsų visuomenėje, per tai, kad ateitų darbinės ir kitos pajamos, ir taip spręsti neįgaliųjų skurdą. Šituos darbus mes pažadėjome.

Dienos tema. Linas Kukuraitis: turime kalbėti apie tai, kad socialinės apsaugos finansavimas nesiekia trečdalio Europos vidurkio