Lietuvoje

2019.08.13 14:59

Už skambių šūkių – liūdna statistika: tikrieji būsimų mokytojų skaičiai dar liūdnesni

Modesta Gaučaitė, Domantė Platūkytė, LRT.lt, BNS2019.08.13 14:59

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pedagogikos studijų programoms skyrė 450 valstybės finansuojamų vietų. Tačiau po dviejų priėmimo į aukštąsias mokyklas etapų paaiškėjo, kad studijų sutartis mokytis valstybės lėšomis pasirašė tik 257 būsimi pedagogikos studijų pirmakursiai.

Portalui LRT.lt Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pateikti duomenis rodo, kad po pirmojo priėmimo į aukštąsias mokyklas etapo studijuoti valstybės lėšomis buvo pakviesti 254 stojantieji. Tačiau ne visi jie pasirašė studijų sutartis. Po dviejų priėmimo etapų aiškėja, kad studijas nuo rugsėjo krims 257 būsimi pedagogai.

Tiesa, kiekviena aukštoji mokykla gali pati nusistatyti valstybės nefinansuojamų studijų vietų skaičių. Po pirmojo turo į tokias studijas buvo pakviesti 138 stojantieji, tačiau studijų sutartis po dviejų etapų buvo pasirašę 130 jaunuolių. Taip pat siūlomos profesinės studijos, kurias gali rinktis jau turintieji bakalauro ar magistro laipsnį.

Sudėjus įstojusių tiek į valstybės finansuojamas, tiek į nefinansuojamas vietas skaičius aiškėja, kad šalies aukštosiose mokyklose pedagogikos mokslus šiais mokslo metais iš viso pradės 387 pirmakursiai. Tačiau vis dar vyksta papildomas priėmimas, todėl skaičiai gali kiek keistis.

Švietimo ekspertai tvirtina, kad pasirinkusiųjų šias studijas – per mažai.

Daugiausia valstybės finansuojamų vietų paskirta ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programoms. Jau anksčiau kalbėta, kad jaučiamas šių pedagogų stygius.

Tikisi skaičiaus didėjimo

„Priėmimas į dalyko pedagogikos studijas pastaraisiais metais keičiasi, jis tampa lankstesnis. Priimama ne tik į pirmą bakalauro kursą, bet ir į profesines pedagogikos studijas, į kurias stoja jau turintieji dalyko bakalauro arba magistro laipsnį ir aiškiai apsisprendę tapti mokytojais. Šiemet, kaip ir pernai, profesinėms studijoms skirta apie 200 vietų. Pernai visos vietos buvo užpildytos“, – teigiama ministerijos pateiktame atsakyme.

ŠMSM anksčiau komentavo besitikinti, kad pasirinkusiųjų pedagogikos studijas skaičius didės.

„Pernai į bakalauro pedagogikos studijas universitetuose arba profesinio bakalauro studijas kolegijose per visus 3 priėmimo etapus įstojo 651 pirmakursis. Šiemet tikimasi panašių skaičių“, – komentavo ministerijos atstovai.

Kai kurios programos studentų dėmesio nesulaukė

Anot Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos, tiek, kiek šiuo metu į pedagogų rengimo programas priimta studentų, neužteks. Pavyzdžiui, išskyrė jis, į pedagogikos studijas Vilniaus universitete (VU) šiuo metu yra įstoję 36 studentai, tačiau visi jie stojo į vaikystės pedagogikos programą, nė vienas nepasirinko gamtamokslinio ugdymo programų.

Kaip komentavo VU studijų prorektorius doc. dr. Valdas Jaskūnas, priėmimas į gamtamokslinio ugdymo programą dėl per mažo stojančiųjų susidomėjimo buvo nutrauktas dar nesibaigus pirmajam priėmimo etapui. O po pirmojo ir antrojo priėmimo etapo vaikystės pedagogikos studijoms sudarytos 38 sutartys.

Stojančiųjų į Vytauto Didžiojo universiteto pedagogikos programas buvo 85, tačiau penkios programos nesulaukė nė vieno kandidato. Į tris siūlomas programas kol kas įstojo po vieną studentą. Šiaulių universitete dėstomos kūno kultūros ir sporto pedagogikos kol kas taip pat nepasirinko nė vienas studentas.

„Tai yra juokinga“, – apibendrino E. Jovaiša.

Paklaustas, kodėl nėra daug susidomėjusiųjų pedagogikos studijomis, parlamentaras atsakė, kad priežasčių daug, tačiau išskyrė, kad daugelio nevilioja sudėtingas darbas, kuris paprastai nesulaukia įvertinimo, reikalauja nemažai vargo. Jo teigimu, apie mokytojo profesiją sudaryta neteisinga nuomonė.

Parlamentaro manymu, pagrindinė priežastis, kodėl jaunuoliai nesirenka mokytojo profesijos – ne per mažas atlyginimas. Profesijos pasirinkimas remiasi ne tik pinigais, bet ir motyvacija, žmonės siekia savo svajonių, svarstė E. Jovaiša. Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas kalbėjo, kad šiuo metu mokytojo atlyginimas siekia vidutinį, o kai kurie mokytojai uždirba ir iki pusantro tūkstančio eurų.

VU studijų prorektorius V. Jaskūnas komentavo, kad bendrasis priėmimas parodė, jog priėmimas į dalyko pedagogikos studijas yra problemiškas visoje Lietuvoje. Tačiau, anot jo, kaip ir ankstesniais metais profesines pedagogikos studijas gausiai renkasi bakalauro laipsnį turinys absolventai. Šiemet aukštosiose mokyklose tokioms studijoms pasiūlyta 200 valstybės finansuojmų studijų vietų.

„Šiandien matome būtinybę didinti mokytojo specialybės prestižą, tačiau matyti reikėtų visą profesinį lauką, ypač problemas, su kuriomis jaunieji mokytojai susiduria atėję į mokyklą savo karjeros pradžioje. Priėmimas į aukštąsias mokyklas yra savotiškas veidrodis, kuriame aiškiai atsispindi, kaip mokytojo karjerą vertina dabartiniai stojantieji“, – komentavo VU studijų prorektorius.

Mokytojų rengimas – nacionalinio saugumo prioritetas

VU profesorė, švietimo ekspertė Vilija Targamadzė pabrėžė, kad labai dažnai skaičiais manipuliuojama, todėl akcentavo, kad yra ir kitų būdų tapti mokytoju. Pavyzdžiui, išskyrė ji, projekto „Tęsk“ dalyviais gali tapti turintieji aukštąjį išsilavinimą ir norintys tapti pedagogais. Kitas kelias tapti mokytoju – pedagoginės procesinės studijos arba gretutinės studijos, portalui LRT.lt sakė profesorė.

Kalbėdama apie problemą, kad susidomėjusiųjų pedagogikos studijomis labai mažai, V. Targamadzė siūlė atkreipti dėmesį į tai, kad paprastai į gamtamokslines studijas visai nestojama.

„Gal reikėtų sujungti kelias programas į vieną“, – svarstė ji.

Profesorės teigimu, taip pat reikėtų suprasti, kad naujoji karta turi daugiau poreikių, V. Targamadzė pateikė pavyzdį, kad būtų galima naudoti naująsias technologijas, pagalvoti, kaip dalį studijų perkelti į virtualiąją aplinką, neva tai padėtų pritraukti daugiau jaunų žmonių.

Reikėtų nepamiršti ir didesnio finansavimo bei viešosios nuomonės apie mokytojus formavimo, sakė profesorė. V. Targamadzė akcentavo, kad reikėtų pagalvoti, kodėl didelė dalis pedagogiką studijavusių žmonių nenueina dirbti į mokyklą. Priežastis galėtų būti netinkamas elgesys praktikos metu, per mažas motyvavimas, kalbėjo švietimo ekspertė.

„Nėra sisteminio požiūrio, problema kompleksinė. Reikia rimtai pažiūrėti, nes mokytojų rengimas yra nacionalinio saugumo prioritetas“, – tvirtino V. Targamadzė.

Steigs fondą

2019 m. priėmimą į pedagogikos studijas vykdė 9 aukštosios mokyklos (įskaitant 3 pedagogų rengimo centrus) – keturi universitetai ir penkios kolegijos. Tai VU, VDU, Šiaulių universitetas, Klaipėdos universitetas, taip pat Vilniaus kolegija, Kauno kolegija, Kauno valstybinė kolegija, Marijampolės kolegija bei Panevėžio kolegija.

Kiek anksčiau švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius naujienų agentūrai BNS sakė, kad pritraukti studentų į dalykų mokytojų studijas ketinama skatinamosiomis stipendijomis. Skatinimo fondo lėšomis galėtų naudotis trys pedagogų rengimo centrai – Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus universitetas ir Šiaulių universitetas.

„Fondas numatytų skatinamąsias stipendijas ir įsikūrimo išlaidas tose savivaldybėse, kur mokytojų dabar tikrai reikia“, – BNS sakė ministras.

Numatoma, kad stipendija pasirinkusiesiems dalyko mokytojo studijų programą siektų 200 eurų, o įsikūrimo išlaidos – 10 tūkst. eurų vienkartinė išmoka, pasirašius sutartį su savivaldybe. Numatoma fondui skirti 1 mln. eurų.

„Sutartyje būtų numatomi įsipareigojimai. Pavyzdžiui, ne mažiau kaip trejus metus ten dirbti mokytoju. Mes tokiai sistemai galėjome pasiruošti šiemet, bet dabar jau suderinome tas lėšas kitų metų biudžeto projekte“, – teigė A. Monkevičius.

E. Jovaiša tvirtina palaikantis tokio fondo steigimą, tačiau svarsto, kad 200 eurų parama yra per maža. Jo manymu, reikėtų skirti bent jau 300 eurų, kadangi valstybei tai nebūtų tokie dideli pinigai.