Lietuvoje

2019.08.05 14:12

Neigia mitą apie teisininkų perteklių: 400 – Lietuvai nedidelis skaičius

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.08.05 14:12

„Buvo mada sakyti, kad teisininkų išleidžiama per daug“, – portalui LRT.lt sakė Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. Iš tikro, ne vienerius metus vykstant stojimo į aukštąsias mokyklas procesui stebimasi, kodėl teisininkų priimama šimtais – nejau jų iš tikro tiek reikia? Ekspertai sako, kad reikia, nes gerų teisininkų visada trūksta.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, stojantiesiems šiemet septynios aukštosios mokyklos pasiūlė 11 teisės krypties studijų programų. Priėmimą į teisės krypties studijas vykdė trys universitetai ir keturios kolegijos.

Keturias teisės bakalauro studijų programas pasiūlė Mykolo Romerio universitetas (MRU). Čia stojantieji galėjo rinktis šias studijų programas: teisė, teisė ir ikiteisminis procesas, teisė ir muitinės veikla bei teisė ir penitencinė veikla. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) stojantiesiems pasiūlytos teisės bei teisės ir finansų studijų programos, o Vilniaus universitete (VU) – teisės studijų programa.

Kolegijų sektoriuje stojantiesiems teisės studijas siūlė Kauno kolegija, Socialinių mokslų kolegija ir Utenos kolegija. O Lietuvos verslo kolegija pasiūlė teisės ir teisėsaugos institucijų studijų programą.

Kaip nurodoma LAMA BPO pranešime, VU teisės studijų programa yra antra pagal didžiausią valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių. Šiemet į šias studijas mokytis valstybės lėšomis pakviesti 177 pirmakursiai. Iš viso į šias studijas pakviesti 267 pirmakursiai, bet likę mokysis valstybės nefinansuojamose vietose. 170 pirmakursių į teisės studijas pakvietė ir Socialinių mokslų kolegija.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) Švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė komentavo, kad nemažai baigusiųjų teisės bakalauro studijas save realizuoja kitose srityse, nes teisės studijos suteikia universalių žinių, tokių kaip loginis, analitinis mąstymas, retorika, problemų sprendimas.

„Šie įgūdžiai gali būti pritaikomi ne tik dirbant grynai teisinį darbą, bet ir viešajame sektoriuje, verslo įmonėse. Gerų teisininkų, kaip ir gerų bet kokios kitos srities specialistų, niekada nebus per daug. Tie, kurie iš studijų sugebės pasiimti daugiau nei kiti, perprasti konkrečią teisės kryptį – visuomet bus paklausūs specialistai“, – komentavo LLRI atstovė M. Vyšniauskaitė.

Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų liepos 1-ąją šalyje darbo ieškojo šeši šimtai teisininko išsilavinimą turinčių asmenų. Iš jų 454 – teisininkai, 122 – jaunesnieji teisininkai ir giminiškų profesijų specialistai ir 10 – kitur niekur nepriskirtų teisės specialistų. Daugiausia jų darbo ieško didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje.

Tačiau darbo vietų, skirtų teisininkams, Užimtumo tarnyboje įregistruota gerokai mažiau. Tarnybos duomenimis, liepos 1-ąją darbdaviai buvo įregistravę šešis darbo pasiūlymus, skirtus teisininkams. Du iš jų – Vilniuje ir po vieną Kaune, Šiauliuose, Šilalėje ir Ukmergėje.

Paklausą formuoja stereotipai?

Parlamentaras Mantas Adomėnas, paklaustas apie priėmimą į teisės studijas, kalbėjo, kad aukštosios mokyklos, spręsdamos, kiek priimti studentų, reaguoja į esančią paklausą. Visgi, jo manymu, teisės studijų paklausa yra nelabai pagrįsta.

„Vis dar įsivaizduojama, kad teisės studijos suteikia bilietą į gerai apmokamą teisininko darbą. Tačiau, iš tikro, teisininkų, dirbančių rutininį darbą, ateityje turėtų vis mažėti, nes jau dabar dirbtinio intelekto programos sugeba atlikti elementarius veiksmus, kuriuos anksčiau darydavo žmonės. Bijau, kad studentai gali likti nusivylę, durys jiems neatsidarys“, – kalbėjo Seimo narys, pridurdamas, kad nors aukštosios mokyklos reaguoja į paklausą, stojantiesiems reikėtų rinktis atsargiau.

M. Adomėnas taip pat sakė, kad gyvas mąstymas, jog teisininko darbas yra toks, koks matomas viešojoje erdvėje. Tačiau, jo teigimu, absoliuti dauguma to nepamatys, nes ryškiausiai matomi aukščiausios kvalifikacijos specialistai.

Anot politiko, aukštosios mokyklos turi teisę savo nuožiūra nuspręsti, kiek studijų vietų siūlyti, bet klausimas, kiek iš tų vietų yra finansuojamos valstybės lėšomis ir kiek toks finansavimas yra pagrįstas.

„Galbūt finansavimą reikėtų perkelti mokslinei veiklai, kad nebūtų paskatos bet kokia kaina priiminėti studentus, kaip svarbiausią finansavimo šaltinį aukštosioms mokykloms“, – svarstė M. Adomėnas.

Atsižvelgiama ne tik į rinkos poreikius

MRU Teisės mokyklos dekanė prof. Lyra Jakulevičienė komentavo, kad galutiniai į MRU teisės studijų programas priimtų studentų skaičiai nėra aiškūs, nes tebevyksta užsienio studentų priėmimas, be to, laukiama papildomų priėmimo etapų pabaigos. Visgi, pasak jos, skaičiai yra panašūs į praėjusių metų.

„Į teisės bakalauro studijas yra pakviesta per 200 asmenų iš Lietuvos, į magistrantūrą – labai panašūs skaičiai. Šiuo metu mokosi daugiau kaip 1400 studentų, kasmet priimama apie 200 jaunuolių į bakalauro studijas, apie 250 – į magistro studijas“, – kalbėjo L. Jakulevičienė, pridurdama, kad praėjusiais metais į MRU Teisės mokyklą atvyko ir 548 užsienio studentai iš 50 valstybių.

Pašnekovės teigimu, apskritai siūlant studijų programas atsižvelgiama į rinkos poreikius ir tai, kokių kompetencijų reikės ateities teisininkams. Tačiau, L. Jakulevičienės teigimu, formuoti studentų korpusą vien pagal rinkos poreikį nebūtų tikslinga.

Kaip svarstė pašnekovė, šiandien labai reikia darbo teisės specialistų, nes atsirado naujas Darbo kodeksas, bet po metų galbūt jau reikės kitos srities teisininkų, pavyzdžiui, įvaldžiusių teisines technologijas, nes poreikiai rinkoje kinta.

„Sudarant studijuojančiųjų grupes atsižvelgiama į du kriterijus: poreikį rinkoje ir studijų grupių rentabilumą. Laikai, kai universitetai kasmet išleisdavo šimtus ar net tūkstančius teisės absolventų, seniai praėję ir nebegrįš. Šiandien trūksta tiek klasikinių, tiek ir neklasikinių teisinių profesijų teisininkų, pavyzdžiui, muitinės sistemoje trūksta daugybės specialistų, kuriems teisinis išsilavinimas būtų didelis privalumas“, – teigė MRU Teisės mokyklos dekanė.

Ji ne tik kalbėjo, kad teisininko profesija visais laikais buvo svarbi ir vertinga, bet ir prognozavo, kad ši situacija nesikeis. L. Jakulevičienė taip pat teigė, kad teisinis išsilavinimas yra universalus, todėl nereikėtų šios specialybės susiaurinti iki klasikinės advokato, notaro, antstolio, prokuroro ar teisėjo profesijos.

Pašnekovės teigimu, teisinis išsilavinimas yra nepamainomas ir versle, bankų sistemoje, draudimo sektoriuje, valstybės tarnyboje, vis daugiau teisinių žinių reikia sveikatos priežiūros sistemoje, duomenų apsaugos srityje ir t. t.

„Tačiau teisės studijos, kaip ir apskritai socialiniai mokslai, valstybės mastu per pastaruosius keletą metų buvo nepagrįstai nuvertintos akcentuojant technologinių mokslų svarbą. Neretai orientuojamasi į plikus skaičius, kiek absolventų dirba klasikinį teisinį darbą pagal patvirtintą teisinių pareigybių sąrašą. Šie skaičiai neatspindi ir save įdarbinančių teisininkų, dirbančių advokatais, jų padėjėjais ir pan. Teisės absolventų įsidarbinamumas visuomet buvo labai aukštas ir siekė per 80 proc.“, – komentavo L. Jakulevičienė.

Pasak jos, teisės studijų nuvertinimas Lietuvoje lėmė ir tai, kad teise sudominti jaunuolius nėra taip paprasta, o stojančiųjų į teisės studijas skaičius krito. Visgi ji neatmetė galimybės, kad nors į teisės studijas ateina mažiau studentų, tačiau ateinantieji gali būti labiau motyvuoti mokytis šios studijų krypties.

MRU Teisės mokyklos dekanė taip pat svarstė, kad teisininkų perspektyvas dirbti prestižinį bei valstybei, visuomenei ir verslui naudingą darbą koreguoja ir tai, kad teisės studijas siūlo kolegijos: „Šiai profesijai universitetinis išsilavinimas yra itin svarbus ir dažniausiai net būtinas, nes koleginio išsilavinimo nepakanka norint dirbti advokatu, teisėju ar užimti kitas klasikines teisines pareigas. Kolegijų absolventai galbūt užpildo kai kurias su teise susijusių pareigybių nišas.“

Teisė svarbi ir kitose srityse

Kaip komentavo VU studijų prorektorius doc. dr. Valdas Jaskūnas, šiemet VU turi galimybę į teisės krypties studijų programas priimti 310 studentų. Pasak jo, toks skaičius nustatytas atsižvelgus į aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį bei VU Teisės fakulteto galimybes užtikrinti aukštą studijų kokybę.

Pirmajame stojimo į aukštąsias mokyklas etape VU kvietimą studijuoti išsiuntė 267 asmenims. Anot prorektoriaus, skaičius išliko panašus, kaip ir praėjusiais metais. Jo teigimu, šios aukštosios mokyklos absolventų įsidarbinamumo lygis yra aukštas.

„Kitas svarbus aspektas – teisė susijusi su bet kuria aplink mus esančia sritimi (politika, verslu, ekonomika, socialine aplinka, kultūra, tarptautiniais ryšiais ir daugybe kitų dalykų), tad teisės taisyklių, principų ir jų taikymo išmanymas atveria galimybes karjerai, kurioje svarbios ir tarpdisciplininės kompetencijos“, – komentavo VU prorektorius V. Jaskūnas.

Būtinas poreikis – bent 250

Advokatų tarybos pirmininkas I. Vėgėlė portalui LRT.lt komentavo, kad gerų teisininkų visada trūko ir tebetrūksta. Be to, jis pabrėžė, kad nereikėtų teisininkų suprasti tik kaip advokatų ar teisėjų. Anot I. Vėgėlės, teisininkai gali būti valstybės reguliuojamų profesijų atstovais, tačiau gali dirbti ir kitose srityse. Valstybės reguliuojamos profesijos – advokato, teisėjo, prokuroro, antstolio, notaro.

„Teisininkas, įgijęs išsilavinimą, turi labai plačius gebėjimus ir gali juos pritaikyti daugelyje sričių. Pavyzdžiui, Lietuvos Seime yra 141 Seimo narys, tačiau mažiau nei 20 iš jų turi teisinį išsilavinimą. Tai yra keliolika procentų tų, kurie išrinkti į Seimą. O jų vienas pagrindinių darbų yra kurti teisės aktus, skaityti juos, peržiūrėti, argumentuoti, analizuoti“, – kalbėjo Advokatų tarybos pirmininkas.

Pašnekovas taip pat teigė, kad valstybės institucijose, privačiose įmonėse yra nemažai specialybių, kuriose teisinis išsilavinimas yra būtinas. Todėl, pasak jo, itin svarbu, kad teisės studijų metu žmogus įgyja daug labai svarbių kompetencijų, padėsiančių gyvenime.

Paklaustas, ar jaučiamas kokios nors konkrečios teisės srities specialistų trūkumas, I. Vėgėlė sakė, kad jei trūkumas atsiranda, jis greitai yra užpildomas, nes advokatai gali keisti kvalifikacijas. Pasak jo, teisininkai gali keisti kvalifikacijas ir nereikia manyti, kad tapus vienos teisės srities specialistu visą gyvenimą šioje srityje ir reikės likti. Visgi jis pastebėjo, kad ateityje augs teisės specialistų, suprantančių informacines technologijas – galinčių analizuoti algoritmus, informacinių technologijų sistemas per teisinį pjūvį, – poreikis.

„Jei po penkerių metų bent 400 teisininkų baigs studijas – Lietuvai tai nėra didelis skaičius. Dalis jų atkris, susiras kitą veiklą, tad į valstybės reguliuojamas profesijas ateis gal 250. Tai, ko gero, yra būtinas poreikis Lietuvoje.

Buvo mada sakyti, kad teisininkų išleidžiama per daug, bet tai netiesa. Kiekvienais metais advokatūra turėdavo apie 5 proc. augimą, bet pastaraisiais metais neturėjome jokio padidėjimo. Tai pirmas signalas, kad neateina kokybiškų, gabių teisininkų, kurie galėtų papildyti advokatūrą ir kompensuoti išeinančiųjų skaičių“, – komentavo Advokatų tarybos pirmininkas.