Lietuvoje

2019.07.31 17:58

Įvertino stringantį universitetų jungimą: rezultatai apgailėtini

G. Sarafinas: „Tokį plaukimą pasroviui mes stebėsime dar metus ar pusantrų“
Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2019.07.31 17:58

„Tokį plaukimą pasroviui mes stebėsime dar metus ar pusantrų – niekas čia nesijungs“, – reaguodamas į stringantį universitetų jungimą, LRT RADIJUI sako žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas. Jo teigimu, vykdant šią švietimo reformą nėra orientuojamasi į kokybę.

Paskelbus stojimų į aukštąsias mokyklas rezultatus kilo daug diskusijų dėl universitetų jungimo. Paaiškėjo, kad atsisakoma planų Lietuvos sporto universitetą (LSU) prijungti prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU).

Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministro, šis sprendimas priimtas, nes jungtis nebenori universitetų bendruomenės. Vilniaus Gedimino technikos (VGTU) ir Mykolo Romerio universitetų (MRU) jungtuvės nukeliamos į 2022-uosius. Pasak ministro Algirdo Monkevičiaus, jungimas nukeliamas norint užtikrinti sklandų procesą ir rezultatus.

Neaišku, kiek bus kokybės

Kaip teigia G. Sarafinas, tikslas sujungti universitetus Lietuvoje yra keistas ir neorientuotas į kokybę. Anot jo, šiuo atveju siekis pasiekti mažesnį aukštųjų mokyklų skaičių šalyje veda į niekur.

„LSU ir LSMU bendruomenės to nenorėjo. Matome, kad MRU lyg irgi nenori. Šiaulių universitetas (ŠU) taip pat pamatė, kas jiems gresia, kad jie taps viena šešioliktąja VU. VU taip pat nebuvo sužavėtas tokiomis jungtuvėmis, nes jiems buvo bandoma priskirti svetimas skolas. Gal universitetai ir norėtų jungtis, jei tam būtų skiriama papildomų lėšų, tačiau to daryti niekas neplanuoja ir visi nusprendžia plaukti savarankiškai“, – LRT RADIJUI komentuoja G. Sarafinas.

G. Sarafino aiškinimu, tarp universitetų ir kolegijų privalo išlikti konkurencija, kuri yra naudinga tiek akademinei bendruomenei, tiek valstybei.

„Vyriausybės programoje buvo afišuojama, kad du šalies universitetai atsidurtų pirmajame 500-tuke, vienas pirmajame 300-tuke. Tikslas buvo gražus, tačiau nieko panašaus neįvyko. Galiausiai yra verčiama greitai jungtis arba nesijungti ir negauti pinigų. Kai yra tik toks tikslas, rezultatai apgailėtini“, – sako G. Sarafinas.

Žurnalo „Reitingai“ redaktoriaus tvirtinimu, įvairių institucijų Lietuvoje, pradedant pradinėmis mokyklomis, baigiant universitetais, pagrindinis tikslas – išlikimas. Dėl šios priežasties, anot jo, nebeskiriamas dėmesys kokybei.

„Aukštosios mokyklos gyvuotų ir su vienu studentu ir vis tiek galvotų, kaip išgyventi ir gauti pinigų iš įvairių projektų. Pavyzdžiui, ŠU vis tiek sulauks 100 pirmakursių, 100 magistrantų ir studentų iš užsienio. Tokiu būdu aukštosios mokyklos išgyvens, žinoma, neaišku, kiek ten bus kokybės“, – svarsto G. Sarafinas.

Vertindamas VDU, LEU ir ASU susijungimo atvejį, G. Sarafinas sako, kad iš pradžių buvo žadamas proveržis: sutaupytos lėšos ir daugiau stojančiųjų, tačiau, anot pašnekovo, šių metų rezultatai to nerodo.

„Kiti universitetai irgi sudėjo ginklus ir nusprendė palaukti, juolab, kad liko metai iki rinkimų ir niekas nesistengia vykdyti didelių pertvarkų. Tokį plaukimą pasroviui mes stebėsime dar metus ar pusantrų – niekas čia nesijungs“, – tikina G. Sarafinas.

Suteikia nevienodas sąlygas

Pasak G. Sarafino, Lietuvos aukštosiose mokyklose ne tik stokojama dėmesio kokybei, bet ir suteikiamos nevienodos sąlygos atskiriems universitetams.

„Valstybinės aukštosios mokyklos yra viename lauke, o privačios kitame, be reikalavimų. Valstybiniuose universitetuose kartelės yra užkeltos, o tie, kurie yra nemokytini ir tik siekia gauti diplomą, sulenda ten, kur kartelių nėra ir tiesiog nusiperka diplomą“, – teigia G. Sarafinas.

VU profesorė, švietimo ekspertė Vilija Targamadzė sako, jog būtina atkreipti dėmesį į universiteto tikslus ir nepaversti jų priemonėmis, kaip atsitiko vykdant šią aukštųjų mokyklų pertvarką. Kaip bebūtų, pašnekovė teigia matanti ir teigiamų universitetų jungimo pavyzdžių.

„Man atrodo, jog mes stokojame požiūrio. Negaliu pasakyti, ar tai, kad LSU lieka savarankiškas, o LSMU nebenori jungtis yra blogai ar gerai – viskas priklausys nuo gebėjimų siekti kokybės. [...] Pavyzdžiui, buvo labai daug kalbų dėl VDU, LEU ir ASU jungimo, tačiau jie susitvarkė. Universitetai mąsto, kaip reikėtų judėti į priekį. [...] Tačiau reikia suprasti, kad be papildomų lėšų nieko nebus“, – sako V. Targamadzė.

Neįžvelgia bendro tikslo

Paklaustas, kodėl stringa dalies universitetų jungimas, buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius teigia, kad tiek dėstytojai, tiek valdžios atstovai nesupranta, ko yra siekiama.

„Nemaža dalis dėstytojų mato tai kaip grėsmę ir praradimus, o valdžia, mano supratimu, keldama tikslus teisingai, nedemonstruoja deramos paramos ir pagalbos šiam jungimuisi užtikrinti. Galima paminėti atvejį, kai buvo sujungti LSMU, Veterinarijos akademija ir Kauno medicinos universitetas. [...] Tada tikrai įvyko kokybinis šuolis, tačiau tam reikia papildomo finansavimo“, – akcentuoja G. Steponavičius.

Buvusio švietimo ir mokslo ministro manymu, VDU, LEU ir ASU jungimui Vyriausybė neskyrė pakankamo dėmesio.

„Tai pamatę kiti universitetai atsitraukė. Manau, kad realių svertų ši Vyriausybė iki kadencijos pabaigos nebeturi. Momentas jungimuisi buvo palankus, tačiau nebuvo išnaudotas“, – teigia G. Steponavičius.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.