Seimo nario kėdę į Joniškio rajono mero postą išmainęs Vitalijus Gailius kalbėdamas su portalu LRT.lt neatskleidė, ar sieks tapti partijos pirmininku. Kandidatu Liberalų sąjūdžio lyderio rinkimuose iškeltas politikas teigė besiorientuojantis į savivaldos reikalus.
LRT.lt tęsia straipsnių ciklą „Aplink Lietuvą“! Visą vasarą žurnalistai keliaus po atokiausius šalies regionus ir miestelius, kalbins vietos gyventojus, verslininkus bei aktyvius bendruomenių narius, kad jų unikalias istorijas išgirstų visa Lietuva. Apie tai portale LRT.lt skaitykite kiekvieną savaitę.
Dar prieš keletą mėnesių Seime dirbęs V. Gailius sakė neketinantis kritikuoti prieš jį dirbusio rajono mero. Jis sakė dedantis brūkšnį – įvardyti, kas buvo padaryta negerai, nenori, o ir gerų darbų, pasak jo, būta. Joniškio meras teigė siekiantis sukurti vienodas taisykles visiems bei parodyti aiškius kriterijus, kuriais remiantis priimami kokie nors sprendimai.
– Kokį radote buvusio mero palikimą?
– Esu dėkingas jam už darbą. <...> Aš nekritikuosiu. Braukiu brūkšnį ir tikrai neįvardysiu, kas buvo blogai. Buvo padaryta ir gerų darbų. Kai dirbi, nesi apsaugotas nuo klaidų. Jų buvo, bet jas nevėlu ištaisyti.
– Dėl kokių problemų į jus dažniausiai kreipiasi miestiečiai?
– Joniškiečiai kreipiasi dėl esminių problemų – kelių, vandens, nuotekų, įvairių socialinių problemų. Kalbant apie kelius, ieškojome galimybių prisidėti prie iš dalies finansuojamo projekto, radome asignavimų prisidėti ir 300 tūkst. eurų skyrėme iš savivaldybės biudžeto. Taip įvykdytas susitarimas su rajono ūkininkais, kad žemės mokesčio padidėjimas būtų skirtas keliams.
Didelė problema yra nuotekų sistemos. Yra parengta vietinės nuotekų sistemos tvarka, tikiuosi, taryba pritars ir gyventojams bus suteikta galimybė ja naudotis, nuotekų programa bus veikianti. Tai bus kelis kartus pigesnis ir greitesnis procesas nei centralizuotų tinklų, kurie, pasakykime sau tiesą, mažuose kaimuose atsiras po 10 ar 20 metų.
– Mieste veikia trys bendrojo ugdymo mokyklos – pagrindinė, progimnazija ir gimnazija. Mokyklų yra ir už miesto ribų. Ar užtenka vaikų joms užpildyti?
– Mokinių niekada neužtenka. Džiaugčiausi, jei grįžtų tie laikai, kai visos trys mokyklos buvo ant ribos – dirbti viena pamaina ar dviejomis. Būtų fantastiška, bet taip nėra. Žinome, kiek vaikų šiemet ateis į pirmą klasę, kiek pirmų klasių komplektų bus suformuota „Saulės“ pagrindinėje mokykloje, kiek Mato Slančiausko progimnazijoje.
Tačiau pozicija yra aiški – jokiais administraciniais sprendimais negalime riboti vaiko pasirinkimo. Jei vaikas nori eiti į kurią nors mokyklą, ar tėvai nori, kad jis ten eitų, tai jis ir turi ten eiti. Vienintelė sąlyga – jei nėra vietų. Bet taip nėra.
Klausimas diskusijai, ar turi būti dvi pakopos, ar trys. Mano matymu, reikėtų trijų pakopų – pradinės, progimnazijos ir gimnazijos. Man kyla abejonių dėl 9–10 klasių pagrindinėse mokyklose. Turime gimnazijas, turime profilinę gimnaziją. Spręsime klausimą, kodėl vaikai lieka tokiose klasėse, ar mes ne dirbtinai sudarome tokias klases. Tačiau mokyklų tinklo klausimas nėra patogus.
– O kaip neformalusis švietimas?
– Turime vaikų dienos centrus Žagarėje, Joniškyje ir Skaistgiryje, turime ir projektinius sprendimus dėl vaikų dienos centro plėtros. Vaikų dienos centrai veikia, aktyvūs mokytojai, aktyvios ir visuomeninės bei jaunimo organizacijos.
Formuojant valdymo organus priimtas sprendimas į juos įtraukti ir jaunimą – tiek į Antikorupcijos, tiek į Etikos komisiją. Etikos komisijoje dabar turime abiturientę, kuri dirba ir vertina mūsų politikų etiką.
– Peržiūrėsite medicinos įstaigų tinklą?
– Peržiūrime pirminės sveikatos priežiūros padalinių kaimuose, ambulatorijų, medicinos punktų tinklą, diskutuojame dėl kokybės gerinimo kaimuose. Rajone yra kaimų, kuriuose nėra ambulatorijų ar medicinos punktų, tai yra negerai. Į tuos kaimus turės atvažiuoti profesionali sveikatos priežiūros paslauga. Lašelinė namuose yra geriau nei lašelinė už kelių kilometrų esančiose šaltose patalpose.
– Trumpai apie partijos reikalus. Anksčiau jūs esate sakęs, kad visomis išgalėmis stengsitės, kad partijos pirmininke taptų Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Tačiau dabar ir jūs esate iškeltas kandidatu partijos pirmininko rinkimuose. Ar dalyvausite juose?
– Girdėjau, kad mane kelia kandidatu. Norėjau pokyčių partijoje. Kai nebuvo rinkimų iniciatyvos, sakiau, kad man imponuoja kaip politikė V. Čmilytė-Nielsen, sakiau, kad norėčiau ją matyti partijos pirmininke. Dabar girdžiu, kad mane iškėlė kandidatu. Mano sprendimas bus paskelbtas rugsėjį, suvažiavime.
– O jus tenkina partijos situacija, kryptis, kuria einama?
– Mane tenkina tai, kad vyksta rinkimai. Tai, kad jie rengiami, yra labai gerai.
– Tačiau partija neteko dalies narių, tokių ryškių veidų, kaip Aušrinė Armonaitė, Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Dabar įkurta kita partija. Ar ir tai tenkina?
– Buvo galima išspręsti kitaip šitą situaciją, klaidų buvo padaryta iš abiejų pusių. Klaidų dariau ir aš, ir Remigijus. Tačiau tai nereiškia, kad aš ir Vilniaus meras laikome kokį nors akmenį užantyje. Mes kalbamės, diskutuojame.
