Lietuvoje

2019.07.30 21:21

Europos komisaru save matantis Šapoka išskiria du sektorius, kurie taps svarbiausi kuriant gerovės valstybę

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.07.30 21:21

Laikinasis finansų ministras Vilius Šapoka sako matantis save kaip Lietuvai ir ES naudingą Europos komisarą. Tačiau sprendimas priklauso ne nuo jo, o nuo prezidento, premjero, Seimo ir naujosios Europos Komisijos vadovės, todėl šiuo metu svarbiausiu uždaviniu laiko kitų metų biudžeto rengimą.

Laikinąjį finansų ministrą ir kandidatą į Europos komisarus V. Šapoką „Dienos temoje“ kalbina žurnalistė Rita Miliūtė.

Dienos tema. Vilius Šapoka: švietimo ir sveikatos sektoriai – patys neefektyviausi – privalome imtis reformų

– Labiau ministras ar labiau kandidatas – kuo labiau norėtumėte būti?

– Na, aš labiau Vilius Šapoka, kur bebūčiau. Manau, dabar pagrindinis darbas vis dėlto kitų metų biudžetas, ir mes intensyviai dirbame.

– Valdančiosios koalicijos atstovai buvo minėję, kad jūs esate tarp tų ministrų, kurie galbūt ir nebenorės dirbti Vyriausybėje po to, kai premjeras iš naujo gaus Seimo pasitikėjimą. Ar turėjote tokių abejonių ir dėl ko?

– Man būtų sunku komentuoti gandus, paprastai to nedarau. Sakau, dirbu darbus, kuriuos noriu baigti, ir tai yra mano pagrindinis uždavinys, ties kuo dabar koncentruojuosi.

– Kas yra tie darbai, kuriuos norite baigti, nes iš to būtų galima tada gauti patvirtinimą arba paneigimą, kad jūs turėjote tokių abejonių?

– Nespėliokime.

– Tai pasakykite, ar abejojote, ar ne?

– Biudžetas yra koalicijos įtvirtinti įsipareigojimai, tai yra numatomos tęsti ar netęsti reformos švietimo ir sveikatos sektoriuje, taip pat socialinės apsaugos sektoriuje. Manau, tai turėtų rūpėti labiausiai.

– Apie gydymo įstaigų arba sveikatos sistemos reformą pats ministras yra pasakęs, kad ji neįvyko per tuos 2,5 metų ir kad jau nebeįvyks, nes jis pats jau nebetiki, kad yra prasmės inicijuoti. Švietimo reforma, kuri gali sumažinti ilgalaikes skurdo atskirties pasekmes, irgi nevyksta. Tai kas lieka be šių metų biudžeto? Ką laikytumėte tikslu, kurį galima įgyvendinti per likusią kadencijos dalį?

– Manau, dabar yra galimybių langas, ekonomika vis dar auga. Taip, ateinančiais metais ekonomika augs žymiai lėčiau.

– Beveik dvigubai lėčiau.

– Beveik dvigubai lėčiau. Dėl to daryti tokio pobūdžio reformas kaip sykis yra pats laikas. Manau, mes privalome jas daryti. Priešingu atveju tiesiog prarasime labai brangų laiką ir nuvilsime visuomenę.

– Ar nesame praradę jau bent 2,5 metų to laiko?

– Geriau vėliau negu niekada. Tie žingsniai yra būtini. Tai akcentuoja visos tarptautinės organizacijos. Mūsų švietimo sektorius yra vienas neefektyviausių, mūsų sveikatos sektorius yra vienas neefektyviausių. Čia be reformų neišsiversime.

– Kas suteikia jums optimizmo manyti, kad jeigu per pirmus pustrečių metų nebuvo imtasi ryžtingų politinių sprendimų ir pradėti tikrą reformą, o ne tiktai planuose, kaip ji gali atsitikti dabar, kai jau realiai prasidėjo pasirengimas rinkimams?

– Matome, kad mūsų politinėje padangėje vyksta tam tikras perkrovimas – mes turime naują prezidentą, mes turime naują koaliciją arba beveik naują koaliciją.

– Seną naują koaliciją.

– Formuojama Vyriausybė, manau, galėtų būti geras startas padaryti tuos darbus, kurie privalomai turi būti padaryti. Nes ir Prezidento iškeltas gerovės valstybės tikslas – nesutvarkius švietimo, nesutvarkius sveikatos sektoriaus, kurie, pabrėšiu, labai neefektyvūs, gerovės valstybės mes nesukursime.

– Kalbant apie gerovės valstybę, nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklas viešai teigia, kad jūs, čia cituoju, pademonstravote, jog vykdoma finansų politika nesutampa su gerovės valstybe, kurioje rūpinamasi pažeidžiamiausiais visuomenės nariais ir jų apsauga bei tvariu socialinės apsaugos finansavimu. Kaip jums pačiam dera jūsų deklaruojama politika gyventi pagal išgales ar pagal surenkamą biudžetą su jus ministru pasirinkusios koalicijos partijų vėliausiomis varžybomis, kas labiau padidins, pavyzdžiui, vaiko pinigus.

– Kalbant apie koalicijos susitarimą, ten siekiai iš tikrųjų yra labai gražūs. Jų kaina yra keli šimtai papildomų milijonų. Galima suskaičiuoti ir iki milijardo. Pasiūlyta papildomai pajamų už keliolika milijonų. Žinoma, aš esu atsargus. Matome, kad ir pasaulio ekonomika lėtėja, ir kitais metais Lietuvos laukia lėtesnis augimas, mes matome, kad tikėtina ir didesnė kietojo „Brexito“ tikimybė. Tai mes šitų dalykų paveikti negalime, bet galime reaguoti.

Reaguoti reikia išmintingai. Čia panašiai kaip šeimos finansai. Jeigu šeima žino, kad pajamų augimas bus lėtesnis, atitinkamai išlaidos negali augti sparčiai, priešingu atveju tai būtų lindimas į skolas. Toks kelias, manau, netinkamas Lietuvai. Mes žinome nemažai pavyzdžių šalių, kurios bandė tuo keliu eiti. Pavyzdys būtų Graikija. Nemanau, kad tas kelias mums tinkamas.

– Iš to, ką mes kalbame apie beveik dvigubai lėčiau augsiančią Lietuvos ekonomiką, reikėtų sakyti, kad šeimos pajamos neaugs daugiau arba greičiau, bet jos tiesiog mažės. Tuomet, jeigu kalbame apie valstybės pinigus kaip apie šeimos pinigus, tai reikia mažinti išlaidas. Kur jūs matytumėte Lietuvos atveju reikėtų mažinti tas išlaidas?

– Mano giliu įsitikinimu, tą patvirtins turbūt visos tarptautinės organizacijos, mes turime daryti, spartinti reformas švietimo ir sveikatos sektoriuose.

– Bet, ministre, jos nevyksta. Kaip jas galima spartinti, jeigu jos net neprasidėjo?

– Visos sąlygos tam yra, galimybių langas yra, reikia ryžto.

– Na, tas galimybių langas galėtų būti simbolinis langas į ministeriją. Mes turbūt prisimename mokytojų streiką. Tai, ką jūs kalbate, nebūtinai atitinka tai, ką kalba kiti politikai, kurie dirba ne vykdomojoje, bet kitoje, Seimo, valdžioje. Tai ar tie jų pažadai, turint galvoje, ką jūs kalbate apie tai, kad bus skirtumas tarp planuojamų išleisti milijonų ir planuojamų surinkti, tai kažkas tuomet yra nesąžiningas ir rinkėjams sako netiesą?

– Manau, politikai visuomet stengiasi pasiūlyti, pažadėti visuomenei kuo daugiau ir kuo gražesnių dalykų, ypač prieš rinkimus, ir po to ieškoti kelių, kaip tai įgyvendinti. Realybės testas bus netrukus, kai bus atnaujintos prognozės, ir tada bus galima pasakyti beveik šimto procentų tikslumu, ar tie pažadai atitinka realybę, ar tai yra tik tai, ką sugeria popierius.

– Na, jūs negalite pasakyti šimto procentų arba šimtųjų procento tikslumu, bet turbūt galite pasakyti sritis, kurios turėtų būti apkarpytos, nes biudžetą jau rengiate. Ar jūs neatsižvelgiate į tas prognozes, kurios yra dabar? Atsižvelgiate?

– Biudžeto rengimo procesas prasideda nuo pat pavasario. Pavasarį yra prognozės, ir remiantis jomis pradedamas procesas. Bet svarbiausios prognozės, kuriomis remiantis jau yra galutinis biudžeto projektas, yra rudenį. Jos yra pačios vėliausios, pačios tiksliausios, ir tik tada bus galima pasakyti iki galo, kas yra įmanoma, o kas ne.

– Su skurdu kovojančios organizacijos jau dabar sako, kad sprendimai, priimti mokesčių reformos metu, – pernai sumažinti biudžeto lėšų surenkamumą, kertasi su prezidento per rinkimus minėtu ir dabar minimu tikslu sukaupti pakankamai lėšų viešosioms pareigoms, paslaugoms, atlyginimams ir socialinėms išmokoms ir kad tie sprendimai prieštarauja koalicijos sutarčiai, kurioje numatoma padidinti socialinei sričiai skiriamą finansavimą. Kaip galima tai suderinti?

– Mes esame laisva šalis, kiekvienas gali turėti savo nuomonę. Aš savo nuomonę grindžiu skaičiais, o ne emocijomis. Kviečiu tas organizacijas į atvirą dialogą. O kalbant apie NPD didinimą, tai pasaulyje yra visuotinai pripažįstama kaip viena iš efektyviausių priemonių kovoje su skurdu. Dėl to, kad net ir nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės gali turėti pakankamai pajamų bent jau išlaikyti savo šeimą.

– Bet ar ta priemonė yra taip pat vertinama mažinant ilgalaikę skurdo perspektyvą?

– Reikia žiūrėti vėlgi iš gerovės valstybės perspektyvos. Kartais nutinka taip, kad net ir kvalifikuotas žmogus laikinai neturi darbo. Jeigu jis laikinai gali dirbti nekvalifikuotą darbą ir išlaikyti šeimą, išlaikyti būstą, tai ir yra tas tikrasis saugumas. Jeigu mes tik kalbėsime, kad gerovės valstybė yra pašalpos, – tai yra kova su pasekmėmis. Reikia daryti taip, kad pašalpų poreikis būtų kuo mažesnis, reikia įgalinti žmones.

– Jeigu taptumėte ES komisaru, būtumėte trečiasis Lietuvos deleguotas komisaras, kuris veiktų finansų srityje. Ar, jūsų manymu, tai gerai Lietuvai?

– Kalbant apie finansus, nuo jų labai daug kas priklauso. Manau, tai būtų geras pasirinkimas, kalbant apie pačią sritį. Konkrečiai kalbant apie mane, tai aš tikrai nespekuliuosiu, nes jūs teisingai paminėjote, kad sprendimas yra Europos Komisijos pirmininkės, prezidento, premjero ir Seimo rankose. Palikime jiems spręsti ir neužbėkime už akių.

– Bet jūs galite įvertinti tai, kad visi šiandien minimi galimi kandidatai į komisarus yra vyrai, nors Lietuva yra aktyviai raginama pasiūlyti ir moterų kandidačių. Tai yra kaip tik tada, kai dėl kandidato turinti apsispręsti greičiausiai rytoj Vyriausybė taip pat neturi savo sudėtyje nė vienos moters. Kaip jūs tą vertinate?

– Manau, tiek premjeras, tiek prezidentas tikrai girdi naujos Europos Komisijos pirmininkės prašymą ir įvertins.

– Ir atsakys, kad moteris myli, bet reikia kompetencijos, kaip būdavo iki šiol?

– Na, aš nekalbėsiu už premjerą ir prezidentą – čia palieku jau jų apsisprendimui.