Lietuvoje

2019.07.30 21:39

Sausio 13-ąją žuvusio laisvės gynėjo sūnus nepasiduoda: ieško būdų pateikti Gorbačiovui ieškinį

Sausio 13-ąją žuvusio laisvės gynėjo Apolinaro Juozo Povilaičio sūnus Robertas Povilaitis ieško būdų pateikti buvusiam Sovietų Sąjungos vadovui Michailui Gorbačiovui civilinį ieškinį. Teisininkai sako, sėkmė – mažai tikėtina, bet priduria, kad rizikuoti verta.

Kovą baigta didžiausia šalies istorijoje Sausio 13-osios byla. Nuteisti 67 asmenys beveik visi už akių, bet tarp jų nėra buvusio Sovietų Sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo. Žuvusio laisvės gynėjo Apolinaro Juozo Povilaičio sūnus Robertas Povilaitis sako, kad ne vienerius metus nesėkmingai prašęs prokurorų kelti M. Gorbačiovo atsakomybės už nusikaltimus žmogiškumui ir karo nusikaltimus klausimą.

Prokuratūra: padarėme viską

Dabar R. Povilaitis ieško galimybės pateikti tuomečiam sovietų valstybės ir karinių pajėgų vadui civilinį ieškinį.

„Keletą metų bandėme visaip tą klausimą kelti, M. Gorbačiovo atsakomybė už iš esmės kriminalinius nusikaltimus ir jeigu Generalinė prokuratūra atsisakė juos tirti, atsisakė pradėti vykdyti ikiteisminį tyrimą, tai galimybės toliau tą klausimą kelti nebėra, todėl toliau mes ieškome su advokatu būdų, kaip galima tą atsakomybę toliau iškelti“, – sako R. Povilaitis.

Prokuratūra teigia padariusi viską, ką galėjusi. „Nepaisant viso didžiulio atlikto darbo tų duomenų, tų faktinių duomenų, kurie yra būtini siekiant asmeniui pareikšti įtarimus, šiame ikiteisminiame tyrime nepakanka. Taip pat norėčiau priminti, kad vykstant teisminiam nagrinėjimui teismas išnaudojo galimybę pakviesti Michailą Gorbačiovą liudyti, tačiau į tą kvietimą nebuvo atsiliepta arba buvo atsisakyta jį tenkinti“, – aiškina Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Sėkmė – mažai tikėtina

Sausio 13-ąją prie Televizijos bokšto žuvo 14 žmonių. Mažai kas abejoja, kad kariuomenė būtų puolusi beginklius civilius nežinant valstybės ir karinių pajėgų vadui – M. Gorbačiovui.

Pasak civilinės teisės profesoriaus, advokato Vytauto Mizaro, siekiant iškelti civilinį ieškinį, iškyla klausimas, ar M. Gorbačiovas turi imunitetą ir ar Lietuvos teismas dėl to atmestų ieškinį. Jeigu bylos teismas vis dėlto imtųsi, pasak teisininko, tikėtina, kad Rusija dėl to kreiptųsi į Tarptautinį Teisingumo teismą Hagoje.

„Tikėtina, kad Rusijos Federacija galėtų tokiu atveju kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą, kaip kad panašiai buvo padariusi Vokietija prieš Italiją, sakydama, kad, pavyzdžiui, Lietuva pažeidė jos imunitetą arba jos teisę į imunitetą. Kita vertus, tam tikrais atvejais gal nereikia bijoti rizikos ir bylinėjimosi Tarptautiniame Teisingunmo Teisme“, – sako
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Mizaras.

Kitas tarptautinės teisės profesorius sako, kad sėkmė – mažai tikėtina, tačiau tokio proceso pridėtinė vertė vis dėlto išlieka.

„Nebent būtų galima pasiremti JAV praktika, kurios specialus įstatymas, kuris reiškia, kad JAV asmuo gali pateikti civilinį ieškinį, prašydamas atlyginti žalą už tarptautinę teisę pažeidžiančius aktus, bet pas mus tokios praktikos nėra. Galima kelti klausimą, ar tai bus sėkminga, mano būtų prielaida, kad tai nebus tikriausiai sėkminga, bet bent vieną funkciją jis atliks – neleis to dalyko pamiršti“, – įsitikinęs dr. Justinas Žilinskas, Mykolo Romerio universiteto profesorius.

Veiksmų imasi ir Rusija. Dar pernai jos teisėsauga pradėjo prokurorų, teisėjų ir kitų su Sausio 13-osios byla dirbusių pareigūnų baudžiamąjį persekiojimą.

Plačiau – reportaže (nuo 01.10 min.):

Panorama. Pašalpa iš skurdo neišgelbsti: vietoje paskatinimo įsidarbinti, žmonės tampa priklausomi nuo paramos