Lietuvoje

2019.08.01 14:52

Virginijus Komskis į politiką grįžti nenori: ši pavardė pliusų neprideda

Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.08.01 14:52

Vadovauti Pagėgių savivaldybei nėra paprasta, nes Pagėgiai nėra pripratę prie tikros demokratijos, bet vis dėlto jaučiu gerus vėjus, ypač kai į daugumą atėjo naujų partijų, interviu LRT.lt pripažino buvęs ilgametis Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis.

2008–2019 m. Pagėgių savivaldybei vadovavęs, o šiuo metu savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigose dirbantis V. Komskis neslepia, kad nenorėtų sugrįžti į partiją „Tvarka ir teisingumas“, nors ši tebeturi didžiulę įtaką Pagėgiuose. Dar daugiau – V. Komskis nežada sugrįžti ir į aktyvią politiką, mat, kaip pripažįsta politikas, Komskių pavardė politinei jėgai pliusų neatneš.

LRT.lt tęsia straipsnių ciklą „Aplink Lietuvą“! Visą vasarą žurnalistai keliaus po atokiausius šalies regionus ir miestelius, kalbins vietos gyventojus, verslininkus bei aktyvius bendruomenių narius, kad jų unikalias istorijas išgirstų visa Lietuva. Apie tai portale LRT.lt skaitykite kiekvieną savaitę.

– Kaip, Jūsų manymu, dabartiniam Pagėgių merui Vaidui Bendaravičiui sekasi vadovauti savivaldybei?

– Man paskutiniai dveji metai buvo sudėtingi. Kai išėjau iš partijos „Tvarka ir teisingumas“, buvau atskirtas nuo administracijos, tad administracijos ir mero politika neturėjo jokio ryšio. Bet aš merą puikiai pažįstu, juo dabar žmonės džiaugiasi. Jis įnešė stabilumo savivaldybėje. Aišku, tarybos dauguma sudaryta iš daug partijų. Socialdemokratai, Darbo partija, „valstiečiai“ daug metų buvo opozicijoje, o valdė viena partija – „Tvarka ir teisingumas“.

Tiesa, merui vadovauti Pagėgių savivaldybei nėra paprasta, nes Pagėgiai nėra pripratę prie tikros demokratijos. Bet vis dėlto jaučiu gerus vėjus, ypač kai į daugumą atėjo naujų partijų. Kada tu galvoji, kad esi visada teisus, nėra gerai. Kai valdo viena partija, taip pat nėra gerai. Kas tave gali pakritikuoti? Laikraštis, opozicija, bet tai nėra stipru. O dabar, kada reikia tarpusavyje tartis, derėtis, yra geriau.

– Prisiminkime praėjusius savivaldos rinkimus. Jūs rinkimuose dalyvavote su vienu visuomeniniu rinkimų komitetu, o Jūsų brolis Kęstas Komskis – su kitu. Kodėl taip nutiko? Esate minėjęs, kad nesutapo Jūsų ir Jūsų brolio pažiūros.

– Šis klausimas visada yra sunkus. Aš manau, kad mes turime atskirus rinkėjus. Jeigu mes eitume kartu, tai nežinau, kas už mus iš viso balsuotų. Mūsų rinkėjai yra skirtingi ir, kaip parodė rinkimai, jų nėra tiek daug, nes vis dėlto partija „Tvarka ir teisingumas“ čia, Pagėgiuose, yra labai stipri nuo seno. Tikriausiai ir mane meru rinko kaip partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovą. Pagėgiai yra kaimiška teritorija su mažomis seniūnijomis, o kiekvienoje kaimiškoje teritorijoje yra lyderiukai ir jie patenka į tarybas. Kandidatas į merus gali būti labai geras, bet jei jis nepriklauso partijai „Tvarka ir teisingumas“, tai jis gali būti neišrinktas. Jeigu „tvarkiečiai“ nieko neprisidirbs, jei meras toliau normaliai vadovaus, tai tikriausiai bus renkamas toliau.

O kalbant apie brolį, tai čia yra skaudi tema ir stengiuosi apie tai nekalbėti. Nenoriu šios temos eskaluoti. Nesutapo mūsų nuomonės. Jis su komitetu gavo tris vietas taryboje, jis yra matomas, jis dirba, jis yra opozicijoje. [...] Tikriausiai, jei brolis nebūtų buvęs pašalintas iš partijos „Tvarka ir teisingumas“, tai būtų išrinktas meru.

– Jūs nesigailite dėl savo sprendimo išeiti iš „tvarkiečių“ gretų?

– Ne. Manau, kad vis dėlto reikia pažiūrėti ir įvertinti tą Komskių pavardę. Ši pavardė viešumoje yra sudirbta. Mes galime dirbti su tais, kurie mus pažįsta, bet viešumoje Pagėgiai buvo piešiami kitaip. Širdimi laimi visi. Vis dėlto Komskių pavardė mero pareigose buvo apie 17-ka metų, o tai yra daug.

Pagėgiai tikrai pasikeitė ir mes esame daug pranašesni už kai kuriuos miestus, bet žmonės pavargo nuo Komskių pavardės eskalavimo ir partija „Tvarka ir teisingumas“ daug kur rinkimuose ėjo su lozungu „be Komskių!“. Matyt, žmonės tai ir pasirinko.

– Užsiminėte apie pokyčius pačioje Pagėgių savivaldybėje. Statistika rodo, kad gyventojų skaičius Pagėgiuose mažėja. Ar tai yra didžiulė bėda?

– Didžiulė bėda. Gyventojų skaičiaus mažėjimas yra didžiulė bėda visoje Lietuvoje, nes dėl to ir mokyklos užsidarinėja. Investavome į mokyklas, pavyzdžiui, į Lumpėnų pagrindinę mokyklą, bet nežinome, kiek jos išsilaikys. Investicijos savivaldybei kainuoja daugiau negu 200 tūkstančių eurų. Ir verslui, ir mokykloms sudėtinga veikti, kai mažėja gyventojų skaičius.

Pagėgiai yra arti pasienio, o Tauragė arba Šilutė yra toliau nuo sienos su Rusija. Žmonės pasirenka keltis gyventi arba į Šilutę, arba į Tauragę, nors darbo vietų prasme nesame blogiausioje padėtyje. Blogesni yra ir Jurbarkas, ir Šilalė. Mes turime ir „Vilkyškių pieninę“, ir „Vilkę“, ir stiprius ūkininkus. Bet vis dėlto turime suprasti, kad čia yra kaimiška teritorija – jeigu didieji ūkininkai tapo dar didesniais, tai mažųjų nebeliko. Šie procesai paskatino žmones atsisakyti žemių.

Aišku, nėra taip, kaip Lenkijoje, kur stambieji ūkininkai valdo 50 ar 100 hektarų žemės. Pas mus yra stambūs ūkininkai, jie moka žmonėms didelius atlyginimus ir stengiasi savo darbuotojus išlaikyti, tačiau nauji ūkininkai neįsikuria. Žmonių, kurie turėtų daugiau pinigų negu ūkininkai ar verslininkai, nesimato. Buvo kontrabandos laikotarpis, tai visus juos užspaudė su baudomis arba jie išsilakstė, arba jie baudų nemoka, arba jie dirba kažkur nelegaliai. Buvo iškirptas apie 10-ties metų laikotarpis iš Pagėgių savivaldybės istorijos.

– Bet kaip tada reikėtų spręsti iškilusias problemas? Ar padėtų užsienio investicijos, infrastruktūrinių projektų plėtra savivaldybėje?

– Visiems merams linkiu šiandien galvoti apie regioną, mūsų atveju galvoti apie Tauragę. Reikia galvoti apie transportą, apie susisiekimą. Jeigu Tauragė išsiplės, tai dukterinės teritorijos jungsis prie jos. Jeigu dabar visi plėšysimės, tampysimės tarp Šilalės, Jurbarko ir Pagėgių, jeigu investicijas tempsime tik į save, tai būsime nepatrauklūs.

Pagėgiai turi pramoninę zoną, bet ji nieko neduoda. Nuo mokesčių gali verslininkus atleisti bet kurioje gatvėje, o laisvoji pramoninė zona kuriasi, kai yra investuotojai. Daug politikų susipainioja ir bando žaisti pramoninių zonų korta, priekaištaudami savivaldybėms, kurios turi pramonines zonas, dėl to, kad nesikuria nauji verslai.

Turime taip pat suprasti, kad esame nepatrauklūs dėl santykių su Rusija. Šioje vietoje matau didžiulį minusą. Pramoninė zona kuriasi dėl to, kad prekiautume su Rusija – čia yra geležinkelis, plėtojamas verslas su Rusija. Lietuvai išrinkus naują prezidentą, noriu tikėtis, kad Rusijos ir Lietuvos santykiai bus geresni. Tada galima būtų tikėtis ir verslo suintensyvėjimo.

Mes turime pasienio rinktines su visa Rusija – nuo Kazlų Rūdos iki pat jūros. Bet pagėgiškių pasienio tarnyboje dirba labai nedaug, nors pasienyje yra labai daug darbo vietų. Pavyzdžiui, Suomijos miestuose, kurie yra pasienyje, daugiausiai gyventojų ir dirba pasienyje. Kodėl tuo nepasinaudoti? Kažkodėl vietiniai tuo nepasinaudoja. Tie gyventojai, kurie ima dirbti pasienio tarnyboje, jie vis tiek važinėja ne į Pagėgius, o į Tauragę, nes jie ten gyvena. Mes greitai turėsime baseiną, esame pastatę ne vieną aikštyną, modernius kultūros namus. Aplinką sukuri, bet žmonės kraustosi į kitus miestus.

– Užsiminėte apie Lietuvos ir Rusijos santykius. Pastarąjį dešimtmetį prezidentė Dalia Grybauskaitė laikėsi griežto politikos Rusijos atžvilgiu. Jūsų manymu, tas tonas buvo per griežtas?

– Mes daug projektų vykdome kartu su Sovetsku, Lenkijos, Baltarusijos miestais. Mes, miestų merai, susitikę jausdavome, kad turime kažko atsiklausti, ar bendrauti tarpusavyje, turime bijoti, mus fotografuoja. Visada galėdavome pakliūti į bet kokią situaciją. Mes patys bijodavome ir perspėdavome vienas kitą. Mes bijojome vieni kitiems gėles įteikti. Man atrodo, kad tai yra šiek tiek perdėta. Aišku, ne aš formuoju didžiąją politiką, bet klausime dėl (politikos – LRT.lt) Rusijos (atžvilgiu – LRT.lt) buvo perdėta.

– Tai mums reikėtų šiltesnių santykių su Rusija vardan ekonominės naudos?

– Sprendimas dėl nemokamų vizų į Kaliningradą yra šaunus. Tai yra judėjimas, prekyba. Kai viskas sustoja, tai apie kokį verslą mes galime kalbėti? Pas juos, Kaliningrade, produktai yra brangūs, o mūsų kavinės jau užmigusios. Kai jie važiuodavo pas mus, tai ir verslas gyvesnis buvo.

Pavyzdžiui, yra Panemunės miestelis, kuriame net 300 gyventojų nėra, jis į Černobylį panašus. Pastatai gražūs, bet miestelyje gyvybės nėra. Ten nei koks verslininkas nenorėtų užsiimti savo veikla, nei žmonės įsikurti norėtų. Tos gyvybės reikia daugiau.

– Pagėgiams dažnai klijuojama „kontrabandos sostinės“ etiketė. Ar, Jūsų manymu, miestui jau pavyko atsikratyti šio apibūdinimo?

– 2010-2011 m. buvo fiksuoti 110-111 nusižengimų. Bet dabar kontrabandos atvejų yra gerokai sumažėję. Kas tai lėmė? Investicijos pasienyje. Kalbu apie kameras ir kitas priemones. Kažkodėl Baltarusijos pasienio miestams tokios etiketės nėra klijuojamos. Tas etikečių klijavimas buvo politinis, nes atsiranda politikų iš vietos opozicijos, kurie nori tą etiketę Pagėgiams klijuoti. Man, kaip buvusiam pasieniečiui, aukštam pareigūnui, yra gėda, kai tokia etiketė klijuojama. Bet niekas nepaklausė, kaip man pačiam pasienyje sekėsi.

Kodėl dabar Pagėgiams neklijuojama minėta etiketė? Visus pažeidėjus, kur jie bebūtų – Kybartuose, Šakiuose, Jurbarke, Rusnėje, Šilutėje – sugauna Pagėgių pasieniečiai. Tai, kad neva Pagėgiuose vaikai neina į mokyklas, kad jie žarstėsi pinigais, yra neteisybė. Kai mano brolis prašė vidaus reikalų ministro pagalbos, tai buvo atsiųsti ARO pareigūnai ir negalėdavai net į degalinę nueiti, nes jie darė, ką norėjo. Ta pati policija, pasieniečiai buvo susitepę. Bet, kai atėjo tvarka, kai viską išvalėme, tai buvo normalu. Pirmiausia, patys pasieniečiai, pati policija turi išsivalyti.

– Ar dabar pasieniečiai jau yra, Jūsų žodžiais tariant, išsivalę?

– 100-tu procentų. Nebent yra tai, ko mes nematome.

– Bet Jūs, kalbėdamas apie pasieniečių susitepimą, turite omenyje pareigūnų ir kontrabandininkų ryšius?

– Taip. Tegul nepyksta pasieniečiai. Aš pats buvau pasienietis ir žinau, kaip yra.

– Užsiminėte, kad Komskių pavardė yra sudirbta. Ar vis dar pastebite neigiamą visuomenės reakciją į šią pavardę?

– Manau, kad dabar mes nesame įdomūs. Įdomūs yra aukščiausias vietas užimantys politikai, meras. Visi galvoja, kad meras yra visagalis, nors, pagal įstatymus, meras ir taryba priima politinius sprendimus, o finansinė ir kita atsakomybė krenta ant pečių tai savivaldybės daliai, kurioje aš dabar sėdžiu. Tiesa, prieš mane dar yra administracijos direktorė.

Mano brolis (K. Komskis – LRT.lt), kai buvo aukštai pakilęs Seime, manau, užkabino kai ką. Reikėjo ar nereikėjo, nežinau. Turiu omeny tą laikotarpį, kai brolis vadovavo Antikorupcijos komisijai Seime. Manau, kad ponios Irenos Degutienės karas prieš 10 metų, kai ji prabilo apie kontrabandą, apie mane, yra filmas. Čia yra mano gyvenimas. Neturėjau, ką pasakyti, prieš 10 metų. Aš žinau, kuo aš gyvenu. Žinau, kas yra kontrabandininkas. Jis, pirmiausia, visada yra išsiskyręs, neturintis jokio turto. Mano ir mano brolio turtai visada buvo deklaruojami. Pas mane turto nėra taip mažai, kad galėčiau rizikuoti. Bet politikai reikia aukų.

Ta keršto banga praėjo. Bet buvo tas nelaimingas Ramzio nušovimas, jis mums nieko gero nepridėjo. Kažkur toliau nuvažiavus, visi galvoja, kad brolis, nušovęs Ramzį, buvo susijęs su kontrabanda ir tas šūvis esą buvo susijęs su kontrabanda. Taip nebuvo. Tai buvo kvailas, atsitiktinis šūvis. Nė vienas iš Komskių neturėjome nieko bendro su kontrabanda ir neturėsime. Bet prieš spaudą, kuri yra užsakyta, mes nelabai pakovosime.

(LRT.lt primena, kad 2016 m. rugsėjį Pagėgių savivaldybėje medžiojęs Arvydas Komskis nušovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardoje tarnavusį belgų aviganį Ramzį. Bitėnų kaime Ramzis sekė kontrabandininkų pėdsakais, tačiau už posūkio keturkojį pakirto A. Komskio paleistas šūvis. Nors pats A. Komskis atkakliai įrodinėjo, kad šunį nušovė netyčia, nesitaikydamas, teismai šia versija nepatikėjo ir pripažino, jog vyras keturkojį nušovė tyčia. A. Komskiui skirta piniginė bauda).

– Bet ar Jūs pats pripažįstate padaręs klaidų? Turiu omeny Jums nepalankius Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimus dėl interesų supainiojimo.

– Yra užfiksuoti du mano pažeidimai. Aš pripažįstu klydęs. Mes tada reagavome netinkamai. Reikia suprasti, kad Pagėgių savivaldybė įsikūrė 2000 metais. Kiti politikai kitur tikriausiai jau buvo paauklėti, o mes nebuvome paauklėti. Atsimenu, buvo teikimas iš bibliotekos apdovanojimui medaliu. Vyriausybės atstovė paprašė pateikti porą pavardžių. Tie žmonės pateikia, o aš buvau iš jėgos struktūrų išėjęs ir niekaip nesupratau, kaip gali kas nors kitas, o ne vadas tą teikimą pasirašyti. Šiandien aš jau žinau, kad, jei esi meras, o tavo pavardė susijusi su klausimu, tai negali to klausimo net į darbotvarkę įtraukti. Tais laikais taip elgtis atrodė normalu. Gyveni ir mokaisi.

Kitas atvejis susijęs su kitu projektu. Ateina į posėdį architektas ir sako: „nebalsuokite už šitą sprendimo projektą, nes visos teisės buvo atiduotos Gintautui Petrauskui, o yra du keliai ir viską reikia su Kelių direkcija suderinti“. O jis su Kelių direkcija nesuderino. Mane nubaudė už tai, kad aš tame balsavime dalyvavau. Gyvenu 15-kos kilometrų atstumu nuo Pagėgių, Vilkyškiuose aš turiu kavinę.

Mane nubaudė, nors mes priėmėme sprendimą tik dėl detaliojo plano. Aišku, visi žinojome, kas bus, bet neatėjo į galvą, kad reikia nusišalinti nuo balsavimo. Dabar yra daugiau išaiškinimų, kaip apsisaugoti nuo tokių atvejų, o tais laikais niekas to nesupratome. Kai kurie atėjome į tarybą iš verslo. Aš, pavyzdžiui, 12-ka metų buvau versle po tarnybos. Politikoje turėtų būti šiek tiek ir mokslo, reikia mokytis politikos.

(LRT.lt primena, kad 2006 m. VTEK nustatė, kad V. Komskis ir K. Komskis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, nenusišalinę nuo Pagėgių savivaldybės taryboje svarstymo klausimo, kuriuo buvo sprendžiama, ar suteikti leidimą vietos verslininkui G. Petrauskui statyti viešbutį. Tuometinis Pagėgių meras K. Komskis turėjo dvi kavines savivaldybėje, o jo brolis V. Komskis netoli Pagėgių esančiuose Vilkyškiuose – kavinę ir viešbutį. Pagėgių savivaldybės taryboje buvo svarstomas G. Petrausko turimo sklypo detalusis planas. Tada planas nebuvo patvirtintas, o klausimą tarybai teikė pats K. Komskis. Balsavime dalyvavo ir jo brolis V. Komskis.

Etikos sargai V. Komskiui nepalankų sprendimą priėmė ir 2010 m. VTEK nutarė, kad tuometinis Pagėgių meras, teikdamas savo brolio Seimo nario K. Komskio kandidatūrą Tauragės apskrities viršininkui apdovanoti šios institucijos įsteigtu garbės ženklu „Už nuopelnus Tauragės apskričiai“, neišvengė interesų konflikto ir taip pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. VTEK manymu, V. Komskis supainiojo interesus, dalyvaudamas minėto klausimo svarstyme, nenusišalindamas nuo procedūrų).

– Teko kalbėtis su Jūsų minimu G. Petrausku, su kai kuriais vietiniais Pagėgių gyventojais. Panašu, kad vis dar gaji nuomonė, jog nepaisant to, kad Jūs nedirbate mero pareigose, visi Pagėgiai tebėra Komskių rankose.

– Tai yra pasakėlė. Nėra taip, kaip sakoma. Jeigu aš nuspręsčiau išeiti iš darbo, tai negrįžčiau. Tokios kalbos žemina ne mane, jos žemina tarybos narius Gražiną Jankauskienę, Vladimirą Gorodeckį. Bet mūsų rinkimų komitetas taryboje turi tik du balsus, „Tvarka ir teisingumas“ turi šešis, o dar yra socialdemokratai, Darbo partija, „valstietis“. Mūsų balsai nėra lemiami, priimant sprendimus.

– Ar stebite, kas vyksta centrinėje valdžioje? „Tvarkiečiai“ įsijungė į valdančiąją koaliciją. Kaip vertinate batalijas dėl koalicijos, derybas dėl postų?

– Įsiminiau Sauliaus Skvernelio pasakymą, kad, pirmiausia, reikia derėtis dėl darbų, o ne dėl postų. Tikiuosi, „tvarkiečiai“ turės proto ir nepretenduos nė į vieną ministro postą, nes kai kurias žaizdas reikia išgydyti. Jie neturėtų niekur pretenduoti, jie neturėtų nieko griauti. Suprantu, kad kito kelio šiandien nėra. Prie konservatorių kažkokia dalis „valstiečių“ ar Viktoro Pranckiečio, ar S. Skvernelio bendražygių prisijungti galėtų, bet dabar dar yra anksti, šiandien to niekas nedarys. Jeigu nesusidarys nauja dauguma, reikėtų naujų Seimo rinkimų. To naujam prezidentui nelinkėčiau.

Šaunu, kad išsaugoma krašto apsaugos ministras (Raimundą Karoblį – LRT.lt), nes yra tokių postų, kurių nereikia gadinti. Jeigu „tvarkiečiams“ būtų pasiūlytas sveikatos apsaugos ministro portfelis, tai tikriausiai jiems ant pečių nukristų viskas, kas yra pridaryta toje sferoje. Tad patarčiau: „būkite protingi ir nieko neimkite“.

Politikoje būtina kalbėtis ir išsikalbėti, o ne sėdėti, užsidarius kabinete, ir priiminėti sprendimus. Ne visi skuboti „valstiečių“ sprendimai pasiteisino. Turiu omeny, pavyzdžiui, miškų pertvarką. Urėdijų naikinimas nepadėjo regionams. Tai tėra kėdžių perstumdymas ir kitų žmonių susodinimas į jas.

Linkėčiau atsižvelgti į prezidento žodžius. Jis pasakė, kad negali būti dviejų, trijų ar penkių Lietuvų. Nenoriu aš Vilniaus blogai vertinti, bet reikia, kad lėšos plauktų ir į regionus. Turėtų susėsti protingi žmonės ir nuspręsti, ką daryti, kad būtų išsaugota Tauragė, Telšiai, o merai savo ruožtu turėtų rūpintis geresniu susisiekimu tarp miestų.

Reikia diskutuoti ir apie turizmo projektus, kad nebūtų taip, jog vienas verslininkas gauna paramą, o kitas iš paskolų pasistato kavines, viešbučius. Vis dėlto turime galvoti, ar verta mėtyti pinigus į balą. Užsienyje regionuose nėra tokių gražių, prašmatnių kavinių, viešbučių. Žmogui reikia, kad viskas būtų pigu, kad jis galėtų pats susikurti darbo vietą. Mes buvome nuvažiavę į Lenkiją, į Punską, tai miesto vadovas sakė, kad „Maximos“ neleido į regioną, nes iš vietinio verslo septynios šeimos išsimaitindavo. Mes taip pat turime galvoti apie smulkųjį verslą.

– Kadangi dirbote pasieniečiu, tai įdomu, ką galvojate apie „valstiečių“ įvykdytą alkoholio draudimų kampaniją. Tuo metu, kai buvo imtasi pertvarkų, ekspertai įspėjo, kad gali didėti alkoholio kontrabanda, nelegalaus alkoholio apyvarta. Kaip Jūs vertinate „valstiečių“ antialkoholinius draudimus?

– Mažuose kaimuose buvo paplitęs „bambalinis“ gėrimas. Tai yra baisu. Ar tos priemonės pasiteisino? Nežinau. Lietuviai važiuoja alkoholio pirkti į Latviją, Skandinaviją, nes ten pigiau. Bet aš manau, kad valstybė surenka užtektinai mokesčių. Bet kažką reikėjo daryti šiuo klausimu. Tiesa, galbūt aš viską būčiau daręs kitaip. Bendravau su Suomijos pasieniečiais. Ten nuo 6 valandos vakaro parduodami tik silpnesni alkoholiniai gėrimai. Ką blogo silpnesnis gėrimas padarytų? Tik kad žmogus prie silpnesnių gėrimų greičiau pripranta.

– Grįžkime trumpam prie „tvarkiečių“. Kaip galvojate, ar Remigijui Žemaitaičiui geriau sekasi vadovauti partijai negu buvusiam partijos lyderiui Rolandui Paksui?

– Tų dalykų nekomentuosiu. Turiu savo nuomonę, aišku, bet nieko nenoriu įžeisti. Žinau, kad toje partijoje niekada nebūsiu. Nebenoriu aš tos politikos. Nėra taip paprasta politikoje. Matome tuos populiarumo reitingus, o, kai ateina rinkimai, rinkėjai įvertina nuveiktus darbus. Apie „tvarkiečius“ nenoriu komentuoti, nors buvo ir pakilimų, buvo ir gražių dalykų.

– Galbūt kitos partijos Jus vilioja? Ar eitumėte su Liberalų sąjūdžiu, su kuriuo svarstėte bendradarbiauti savivaldos rinkimuose?

– Skyriuje kalbėjomės, bet galiausiai į rinimus išėjo komitetas. Ten ir liberalų buvo. Jie mane kvietėsi. Bet kai kas pasistengė paaštrinti situaciją, pabrėždami mano pavardę, o ta pavardė pliusų neprideda nė vienai partijai, nebent būtų tyliai mane priėmę į partiją. Garsiai, nesislėpdami manęs priimti į partiją nedrįso. Tai yra normalus žingsnis, normalus sureagavimas. Jei jie mane būtų priėmę, spauda pradėtų rašyti apie tai, reikalautų liberalų prisiimti atsakomybę. Man tai nebuvo aktualu, nes aš toliau Pagėgių niekur nenoriu.

– Kaip suprantu, savo ateities politikoje nebeprojektuojate.

– Ne. Nekursiu ir jokio komiteto. Nebent kandidatuočiau kaip nepartinis, jeigu kažkas norėtų. Mane konservatorių skyrius kvietė prie jų prisijungti, bet aš nesu konservatorius. Juo labiau, kaip sakiau – aš pro Landsbergį nepraeičiau.

– Grįšite į verslą?

– Nėra taip, kad versle galėčiau lengvai gyventi. Ten mano žmonos užtenka. Ten nėra ką veikti. Padirbsiu čia, savivaldybėje, o dar ketveriems metams kažkur reikės paieškoti darbo, bet nebūtinai čia, Pagėgiuose. Žinau, kad dabar galiu merui padėti, galiu jam patarti, galiu administracijai patarti. Visada sakau, kad džiaugiausi ir džiaugiuosi, kad niekas pas mane nei iš pasienio, nei iš savivaldybės su antrankiais neišėjo. Atrodo, visi seniai laukė tokios istorijos Pagėgiuose, bet nieko tokio neįvyko.