Vilniuje visuomenė į dvi dalis skilusi buvo dar iki atminimo lentos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai nuėmimo. Jo atminimo ženklų Lietuvoje yra ir daugiau, bet, panašu, nesutarimai apie šią istorinę figūrą išsikvepia vos išvykus už Vilniaus ribų.
O prezidentūra antradienį išplatino prezidento Gitano Nausėdos komentarą, kuriame pabrėžiama, kad „istorinė atmintis neturėtų būti vieno kurio nors miesto ar savivaldybės spręstinas klausimas, o nacionaliniu lygiu priimama nutartis“.
Taip pat skaitykite
Mokyklos pavadinimas nunyks pats
J. Noreika gimė dabar apie 350 gyventojų turinčiame Šukionių kaime, Pakruojo rajone. Anksčiau čia veikė Šukionių Jono Noreikos pagrindinė mokykla, dabar teliko Lygumų pagrindinės mokyklos filialas, bet jis vadinamas lygiai taip pat – Jono Noreikos. Vardas mokyklai suteiktas po to, kai 1997-aisiais prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas po mirties apdovanojo J. Noreiką–Generolą Vėtrą Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu. Šiame kaime – ir J. Noreikos paminklinis akmuo, ir J. Noreikos gatvė.
Kaip LRT.lt kalbėjo Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, apie J. Noreikos atminimą su savivaldybės vadovais susėdo pasikalbėti vos pradėjęs eiti pareigas.
„Iš esmės diskusijos tarp žmonių, visuomenėje nėra jokios. Tik tarpusavyje, vadovai, padiskutavome, ką reikėtų daryti ir ko nedaryti, bet kol kas didelių sprendimų nepriimame. Lauksime, kokia bus visuomenės reakcija“, – pasakoja jis.
Mokyklos vardas, pasak S. Margio, greičiausiai nunyks pats. Vykdant švietimo reformą, mokyklą ketinama reorganizuoti į daugiafunkcį centrą ir, „ko gero, jis nebeturės to pavadinimo“.
Dėl kitų objektų – paminklinio akmens ir gatvės pavadinimo – meras visų pirma laukia visuomenės iniciatyvos. O kol kas, pasak S. Margio, jos nėra.
Jis svarstė, kad klausimas galbūt bus įtrauktas į Atminimo ir istorinių datų įamžinimo komisijos darbotvarkę, ten galima būtų plačiau diskutuoti, pasikviesti istorikų. Vietos skubotiems sprendimams čia, pasak mero, nėra.
„Šiandien aštraus požiūrio iš visuomenės nėra, atgarsio nėra“, – tikino jis.
Vilniaus atminimo lentos dvynė – Šiauliuose
Labai panaši į tą lentą, kuri kabėjo ant Vrublevskių bibliotekos, kabo ir Šiauliuose. Ji pritvirtinta ant pastato, kuriame anksčiau buvo įsikūrusi Šiaulių apskrities viršininko administracija. Čia dirbo ir pats J. Noreika. Dabar šiose patalpose veikia Šiaulių rajono savivaldybė.
Kaip pasakojo Šiaulių rajono savivaldybės mero Antano Bezaro padėjėja Rita Žadeikytė, sukrutimas dėl Generolo Vėtros lentos buvo tik tuomet, kai ji buvo atidengiama, bet greitai viskas nutilo.
„Tik tada ir buvo kažkas iškelta ta tema“, – LRT.lt teigė ji.
Pati R. Žadeikytė anksčiau dirbo žurnaliste ir pati nagrinėjo šią temą. Vienoje iš publikacijų „Šiaulių krašte“ ji svarstė, kad galbūt prieštaravimus anuomet užtildė jau minėtas pasipriešinimo dalyviui suteiktas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas.
Diskusijos nutilo taip, kad 2010 metais Generolo Vėtros 100-metis prie atminimo lentos paminėtas tyliai, susirinkus nedidelei žmonių grupelei.
Nekyla jų, pasak R. Žadeikytės, ir dabar. „Savivaldybėje dabar jokių diskusijų nevyksta. [...] Ir gyventojų atsiliepimų mes neturime šiuo metu, kai vyksta įvykiai Vilniuje“, – tikino mero atstovė.
Ji pabrėžė, kad lentelė ant pastato užkabinta ne rajono savivaldybės administracijos iniciatyva: „Tai nėra kažkoks Šiaulių rajono savivaldybės ženklas. Apskritis panaikinta, pastatas liko ir savivaldybė nėra niekaip susijusi su juo.“
Medinė lenta Mardosuose jau sunkiai įskaitoma
Kitas atminimo ženklas – vos 84 gyventojus turinčiame Mardosų kaime, Plungės rajone. Remiantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, J. Noreika 1941 m. birželio mėn. sukilimo metu Jonas Noreika Mardosų kaime buvo suorganizavęs 12 karių grupę dalyvavusią susidūrimuose su raudonarmiečiais.
Čia atminimo ženklas J. Noreikai yra prie gyvenamojo namo. Jame jis kurį laiką buvo apsistojęs. Atminimo atidengta, kaip pasakojo šalia esančios Varkalių bibliotekos bibliotekininkė Lina Macijauskienė, dar 1990-aisiais, yra medinė, tad laikas jau gerokai ištrynė įrašus ir „iš toliau nelabai ir suprasi, kas ten yra“.
Mardosų kaimas priklauso Naujasodžio seniūnijai. Jos seniūnas Darius Preibys šiuo metu sakė atostogaujantis ir gyventojų nuotaikų po paskutinių įvykių Vilniuje nežinantis, bet iki šiol jokių diskusijų dėl jos nekildavo.
Lentą, pasak seniūno, jau reikėtų atnaujinti, tokių planų yra, bet labai neaišku, nei kaip, nei kada – tuo rūpinasi savivaldybės Kultūros skyrius.
„Atnaujinimo darbų turime nemažą sąrašą ir kuriais metais ateis eilė būtent tai lentai atnaujinti, negalėčiau atsakyti“, – aiškino seniūnas.
Diskusija dėl J. Noreikos-Generolo Vėtros atminimo kilusi dėl jo asmenybės kontroversiškumo: nors jis kovojo už Lietuvos laisvę (dalyvavo tiek antisovietiniame, tiek antinaciniame pasipriešinime), prisidėjo prie Holokausto organizavimo: būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.
