Trys ministrai, kurie atnaujintoje Vyriausybėje turėtų keistis, – vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, susisiekimo ministras Rokas Masiulis ir žemės ūkio ministras Giedrius Surplys – visuomenės nuomonės apklausų bendrovės „Vilmorus“ vadovo Vlado Gaidžio teigimu, anaiptol nėra vertinami blogiausiai.
„R. Masiulis yra rekordiškai gerai vertinamas – beveik 40 proc. žmonių jį palaiko ir tik 12 proc. vertina neigiamai. Jis yra populiariausias ministras ir vienas populiariausių politikų. E. Misiūnas yra gerokai mažiau žinomas, bet taip pat turi 20 proc. teigiamų įvertinimų ir 14 proc. neigiamų įvertinimų. G. Surplys yra vertinamas šiek tiek prasčiau – 10 proc. teigiamų ir 18 proc. neigiamų įvertinimų“, – LRT RADIJUI komentuoja sociologas.
Anot V. Gaidžio, yra ministrų, kurių vertinimai gerokai blogiau: „Rekordiškai blogai vertinamas Aurelijus Veryga. Tradiciškai jo vertinimas yra ypač neigiamas.“
Tarp kiek prasčiau vertinamų ministrų toliau rikiuojasi energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas – 10 proc. teigiamų ir 12 proc. neigiamų vertinimų, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis – 23 proc. teigiamų ir 25 proc. neigiamų vertinimų.
„Čia yra gana slidi riba: kitą mėnesį L. Kukuraičio balansas gali būti ir teigiamas, nes žmonės apie jį žino, tačiau šiuo metu jo vertinimas nėra ypač geras. Į kadenciją jis atėjo su teigiamu įvertinimu, bet dabar šis sumažėjo. A. Veryga po paskyrimo taip pat buvo neblogai vertinamas, tačiau po priimtų sprendimų sveikatos srityje, kurie ne visiems patiko, jo reitingai sumažėjo“, – LRT RADIJUI aiškina V. Gaidys.
Sociologo teigimu, tarp geriau vertinamų ministrų aptinkamas užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius. Jo aiškinimu, ministrų populiarumas priklauso ir nuo jų žinomumo.
„Kai kurių ministrų asmenybės yra mažai matomos. Pavyzdžiui, kultūros, užsienio reikalų ir pan. ministrai yra labiau matomi“, – sako sociologas.
Nors ministrai yra skiriami ir atleidžiami ne pagal reitingus, pasak sociologo, turintieji didesnį visuomenės palaikymą galiausiai vis tiek atranda savo vietą politikoje.
„Yra tam tikros vidinės kovos. Tas, kuris yra populiarus, vėl kokia nors forma atsiranda politikoje. Tikriausiai su R. Masiuliu taip ir bus“, – teigia V. Gaidys.
Turi atitikti ne tik profesinę komeptenciją
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Lauro Bielinio aiškinimu, viešoji nuomonė neatlieka svarbaus vaidmens skiriant ministrus, nes žmonės neretai remiasi kriterijais, ne visada atitinkančiais realias kandidato į ministrus kompetencijas.
„Ministras pirmininkas atstovauja valdantiesiems, kurie turi tam tikrų politinių, ekonominių, socialinių vaizdinių ir tikslų bei siekia juos realizuoti iki rinkimų. Tai reiškia, kad skiriamas ministras turi atitikti ne tik tam tikrą profesinį lygmenį, bet ir jų interesą. Ne visada rimtas politikas atitinka tokius kriterijus. Kuo ministras stipresnis ir savarankiškesnis, tuo sunkiau jam paliepti vykdyti tam tikras programas, kai šis pats turi savo supratimą“, – teigia L. Bielinis.
Paklaustas, kas šiuo atveju atlieka didesnį vaidmenį skiriant ministrus, profesorius atsako – prioritetas skiriamas prezidentui.
„Koalicijos partneriai yra aptarę vienokias ar kitokias kandidatūras su premjeru, o premjeras kalba su prezidentu. [...] Pirmoje eilėje sprendimas priklauso prezidentui“, – LRT RADIJUI sako profesorius.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
