Lietuvoje

2019.07.29 12:28

Druskininkai nutarė kreiptis į Vyriausybę dėl Vijūnėlės „dvaro“

atnaujinta 15.25
Paulius Viluckas, BNS, Jadvyga Bieliavska, ELTA2019.07.29 12:28

Druskininkų taryba pirmadienį pritarė siūlymui prašyti Vyriausybės leidimo Vijūnėlės „dvarą“ perimti visuomenės reikmėms. Savivaldybė siūlo taikiai susitarti ir negriauti pastato, o jame įkurti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą.

„Tikimės, kad bus atsižvelgta į Druskininkų savivaldybės vertinimą, kad šiai dienai realiausias kompleksinis situacijos išsprendimo būdas yra statinio perėmimas viešajam poreikiui tenkinti“, – tarybos posėdyje sakė jos narys Modestas Vitkauskas.

Jis pabrėžė, kad tai nėra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimo, kuriuo anksčiau šį mėnesį buvo įsakyta nugriauti Vijūnėlės „dvarą“, ginčijimas.

„Tai paprasčiausiai yra ieškojimas būdų, kaip nepadaryti savivaldybei žalos ir tą objektą perimti savivaldybės reikmėms tenkinti“, – teigė M. Vitkauskas.

Tuo metu tarybos narys konservatorius Konstantinas Rečkovas kritikavo siūlymą ir kaltino savivaldybę „teisiniu nihilizmu“.

„Skubiai sušauktas posėdis svarstyti Vijūnėlės „dvaro“ išsaugojimą, tariamai perimant pastatą savivaldybės nuosavybėn, eilinį kartą demonstruoja Druskininkų valdžios teisinį nihilizmą ir neskaidrų privataus interesų gynimą Druskininkų mokesčių mokėtojų lėšų sąskaita“, – tarybos posėdyje sakė K. Rečkovas.

„Itin ciniška yra tai, kad į politinės korupcijos dangstymą ir neteisėtų statybų legitimizavimą yra bandoma įtraukti Vyriausybę. Dar daugiau, Vyriausybė raginama stoti prieš galutinį ir neskundžiamą Aukščiausiojo Teismo nutartį“, – teigė jis.

K. Rečkovas dėl bandymų išsaugoti Vijūnėlės „dvarą“ kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir Generalinę prokuratūrą, rašė portalas 15min.lt.

M. Vitkauskas pirmadienį pabrėžė, kad anksčiau toje teritorijoje stovėjo valčių prieplauka.

„Jis (K. Rečkovas – BNS) turbūt jaunas ir neatsimena, kad toje vietoje nuo 1989 metų stovėjo trijų aukštų valčių prieplauka. Tai yra, kad tas statinys buvo legalus, su juo buvo viskas teisėta. Vienintelis dalykas, kas neleidžia pastatui būti toje vietoje, yra tai, kad jis yra gyvenamosios paskirties“, – sakė M. Vitkauskas.

Tarybos nariai Benjaminas Čepas ir Vidas Stašinskas siūlė dėl Vijūnėlės „dvaro“ kreiptis ir į prezidentą Gitaną Nausėdą.

Viešai paskelbtame savivaldybės kreipimosi projekte rašoma, kad tokiu būdu būtų keičiama pastato paskirtis ir pašalintas pagrindinis pažeidimas – kad jo gyvenamoji paskirtis neatitinka teritorijų planavimo dokumentų.

Siūlymui perimti Vijūnėlės „dvarą“ visuomenės reikmėms pritaria ir pastato savininkas verslininkas Žilvinas Povilonis. Pasak jo, suma, už kurią jis perleistų Vijūnėlės „dvarą“, būtų derybų klausimas.

LAT liepą antrą kartą nusprendė, kad neteisėtai pastatytas Vijūnėlės „dvaras“ turi būti nugriautas.

Ž. Povilonis praėjusį ketvirtadienį BNS sakė esąs pasiruošęs vykdyti teismo sprendimą ir jau pasirinkęs rangovą, kuris pastatą nugriautų – Alytaus statybų bendrovę „Expolita“.

Verslininkas dėl žalos atlyginimo už nugriautą pastatą yra kreipęsis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus ir nurodo, kad žala siekia 1,8 mln. eurų.

Parlamentarai, raginę nevykdyti Aukščiausiojo Teismo nutarties dėl „Vijūnėlės dvaro“, apskųsti etikos sargams

Dėl precedento formavimo Seime, kuomet parlamentarai ragina nevykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) galutinės ir neskundžiamos nutarties dėl „Vijūnėlės dvaro“ nugriovimo, penkių parlamentarų grupė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.

Seimo nariai į komisiją kreipiasi dėl liepos 23 d. Seimo posėdžio metu parlamentaro Artūro Skardžiaus perskaityto kreipimosi į ministrą pirmininką, raginant ignoruoti LAT nutartį nugriauti nelegaliai pastatytą „Vijūnėlės dvarą“, kartu prašant „nedelsiant ieškoti būdų, kad būtų galima išsaugoti ir perimti šį įrengtą ir miestą puošiantį pastatą visuomenės poreikiams“.

Kreipimąsi pasirašė Seimo nariai Artūras Skardžius, Petras Gražulis, Arūnas Gumuliauskas, Aurimas Gaidžiūnas, Dainius Kepenis, Kęstutis Bacvinka, Petras Nevulis, Jonas Jarutis, Zenonas Streikus, Andriejus Stančikas, Remigijus Žemaitaitis, Gediminas Kirkilas, Algimantas Kirkutis, Juozas Varžgalys, Stasys Tumėnas, Rimas Andrikis, Virginija Vingrienė, Vytautas Kamblevičius, Valentinas Bukauskas, Zbignevas Jedinskij, Bronius Bradauskas, Algimantas Salamakinas, Valerijus Simulikas, Rimantė Šalaševičiūtė, Irena Šiaulienė, Rimantas Sinkevičius.

„Konstitucijos 109 str. nurodyta, kad teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai, todėl Seimo narių grupės prašymas Vyriausybei iš principo gali būti traktuojamas kaip beprecedentis prašymas nesilaikyti LAT nutarties, kuri yra galutinė ir neskundžiama. Negana to, tokiu veikimu laužomas pamatinis demokratinės valstybės valdžių padalinimo principas. Dalis Seimo narių atvirai stoja ne teisės ir teisingumo pusėn, bet gina korupcija įtariamus veikėjus ir nelegalias statybas”, – teigė Seimo narė Aistė Gedvilienė.

„Šis kreipimasis yra grubus bandymas įteisinti galimų nusikaltimų bei piktnaudžiavimų padarinius paverčiant juos viešuoju interesu. Tokiais veiksmais politikų grupė taip pat padėtų išvengti baudžiamosios, konstitucinės atsakomybės kai kuriems aukštiems politikams bei teisėjams, kurių veikos, turinčios korupcinių nusikaltimų požymių šiuo metu yra tiriamos“, – pažymėjo Seimo narys Vytautas Bakas.

Seimo nariai prašo Etikos ir procedūrų komisijos įvertinti A. Skardžiaus, R. Žemaitaičio, G. Kirkilo, P. Gražulio ir kitų Seimo narių kreipimąsi bei užkirsti kelią valstybei žalingų principų brutaliam pažeidimui.

Kreipimąsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją pasirašė Seimo nariai A. Gedvilienė, V. Bakas, Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis, Arvydas Anušauskas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.