Lietuvoje

2019.07.29 12:32

Apžvalgininkai: į derybas dėl patraukliausių eurokomisarų portfelių pavėluota

Modesta Gaučaitė, LRT.lt 2019.07.29 12:32

Nors jau įvardyta viena kandidato į eurokomisarus pavardė, situacija aiškesnė dėl to nepasidaro. Oponentai teigia, kad pasiūlytam Virginijui Sinkevičiui gali pristigti patirties, o jo įvardijimas kandidatu, panašu, toliau gilina konfliktą tarp „valstiečių“ viršūnėlių. Tuo metu ekspertai teigia, kad į derybas dėl eurokomisarų portfelių pavėluota.

Praėjusią savaitę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis informavo, kad frakcija vieningai nutarė eurokomisaru siūlyti ekonomikos ir inovacijų ministrą 28-erių Virginijų Sinkevičių. Tačiau tokia naujiena buvo netikėta ne tik žiniasklaidai, bet ir premjerui Sauliui Skverneliui.

„Man tai buvo naujiena. Yra ne vienas kandidatas. Mes neturime aiškumo dėl portfelio ar atsakomybės srities“, – teigė ministras pirmininkas, pridurdamas, kad galutinė eurokomisaro kandidatūra paaiškės rugpjūtį.

Tačiau „valstiečių“ pirmininkas teigė, kad jo vadovaujama frakcija nepalaikys jokios kitos kandidatūros, tik V. Sinkevičiaus. Negana to, R. Karbauskis sakė, kad, jo žiniomis, vienas Lietuvai galimų gauti Europos Komisijos portfelių yra inovacijų.

Kalbas dėl eurokomisaro skyrimo įvertino ir prezidentas Gitanas Nausėda: „Stumdymasis dėl eurokomisaro kandidatūros, Seimo nesusikalbėjimas su Vyriausybe ir jos vadovu šiuo klausimu ne tik stabdo, bet ir diskredituoja naujo Europos Komisijos nario parinkimo procesą, menkina mūsų derybines galimybes, kurias šiuo metu išnaudoja kitos šalys.“

Į derybas pavėluota?

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Mindaugas Jurkynas priminė, kad aiškiai reglamentuota, jog eurokomisarą skiria Vyriausybė, suderinusi kandidatūrą su šalies vadovu. Kitaip tariant, tai Vyriausybės ir prezidento susitarimo reikalas.

„Niekas negali paneigti, kad V. Sinkevičius gali būti vienas iš kandidatų, bet Vyriausybė su prezidentu, jo pritarimu, nuspręs, koks asmuo tai bus – jis ar ji, – kuriam teks atstovauti ne Lietuvai, bet Europos Sąjungai komisijoje, tam tikroje srityje“, – sakė M. Jurkynas.

O politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka pastebėjo, kad tokiu atveju savo kandidatūrą turėtų siūlyti ne tik „valstiečiai“, bet ir kitos valdančiojoje koalicijoje esančios partijos – „socialdarbiečiai“, „Tvarka ir teisingumas“ bei Lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga.

Be to, jis kalbėjo, kad Lietuva jau pavėlavo į derybas dėl patraukliausių eurokomisarų portfelių. Tai, pasak R. Valatkos, yra būtent premjero atsakomybė.

„Lietuva paskutinė, kuri paskelbs eurokomisaro pavardę, visi kiti bus pasidaliję pozicijas ir Lietuvai teks, kas atliks. <...> Tai yra tiesioginė premjero kaltė, kad jis neskubino šito reikalo“, – sakė R. Valatka, juokaudamas, kad jei Lietuva turi Kultūros komiteto pirmininką, gal gali gauti ir eurokomisaro, atsakingo už kultūrą, portfelį. Tiesa, pasak jo, būtų dar juokingiau, jei į tokią poziciją patektų toks žmogus, kaip V. Sinkevičius.

Nesutarimai – jau nėra naujiena

Kol kas neatsakytas lieka klausimas, kodėl frakcija nubalsavo dėl V. Sinkevičiaus be Vyriausybės vadovo S. Skvernelio žinios. Politologas M. Jurkynas svarstė, kad taip „valstiečiai“ siekia stiprinti savo derybines pozicijas.

„Jeigu iškeliamas kandidatas, kuris netinka Vyriausybei ar prezidentui, tai reiškia, kad, norint jį patraukti, reikės susitarti, žinoti, ko R. Karbauskis ar jį palaikantys frakcijos nariai nori. Nors vienalytiškumo čia irgi nesitikėčiau. Gali būti pasakoma „mes išstatome V. Sinkevičių, bet nebūtinai turi būti jis, o kas mums iš to, kad jis būtų patrauktas?“ Tačiau sunkiai įsivaizduoju, kad pritarus prezidentui dėl kandidato Seimas balsuotų kitaip“, – kalbėjo M. Jurkynas.

Be to, politologas pastebėjo, kad tai toli gražu ne pirmas kartas, kai iškyla nesutarimai tarp partijos lyderio ir premjero. Visgi M. Jurkynas pabrėžė, kad dėl eurokomisaro sprendžia Vyriausybė ir prezidentas, o Seimo žodis yra tik pritariamasis.

„Sakyčiau, kad Seimas bando kištis, iniciatyvos prasme, į vykdomosios valdžios sritį, o tai – valdžių atskyrimo principo pažeidimas“, – sakė VDU politologas.

Tuo metu R. Valatka stebėjosi, kodėl S. Skvernelis nedalyvavo frakcijos posėdyje, kuriame nutarta dėl V. Sinkevičiaus, nes yra ne tik ministras pirmininkas, bet ir Seimo narys, priklausantis „valstiečių“ frakcijai.

„Frakcijos posėdis nėra slaptos masonų draugijos susitikimas, kuris neskelbiamas viešai. Posėdžiai skelbiami, visi apie juos žino. Tai premjero problema, kad jis negalėjo dalyvauti. „Valstiečiai“, eidami į tą posėdį, tikriausiai tikėjosi ten rasti ir ministrą pirmininką.

Apskritai, keisti santykiai, kai žmonės, kurie turėtų tokius dalykus aptarti ir tik po to pranešti, staiga pranešta, o kita pusė pradeda komentuoti, kad nieko nežinojo. Tai žemas lygis, valstybininkai neturėtų taip elgtis, bet matome, kad tai jau ne pirmas kartas“, – sakė R. Valatka, pridurdamas, kad „valstiečių“ santykiai apskritai yra juokingi, nes jau keletą mėnesių jų lyderiai kalbasi tik per televizijas.