Buvo laukiama, kada premjeras Saulius Skvernelis, Seime vėl patvirtintas Vyriausybės vadovu, prezidentui pateiks trijų ministrų kandidatūras. Tarsi ir pats premjeras neginčijo tokios nuostatos, tačiau ketvirtadienį dukart susitikęs su prezidentu jis taip ir neįvardijo kandidatų.
Dar daugiau, vis garsiau kalbama, kad gali būti, kad jis apskritai keis tik vieną ministrą, tada nereikės Seime balsuoti dėl Vyriausybės programos. Tada S. Skvernelis išlaikytų laisvas rankas keisti ministrus, kada pats to pageidaus, o ne Ramūnas Karbauskis, išdalijęs ministerijas koalicijos partneriams.
Taip Ramūnui Karbauskiui, už nuolatinius jo kišimasis į S. Skvernelio teritoriją, būtų suduotas rimtas smūgis. Jeigu viskas vyktų su prezidento žinia, tai būtų valstiečių vado pralaimėjimas. LRT TELEVIZIJOS laidos „Savaitė“ šaltiniai sako, kad laukiama tik teisininkų išvados. Kad tai gali būti tiesa, rodo ir tarsi R. Karbauskio kontrsmūgis – eurokomisaru siūlomas S. Skvernelio ministras.
Kai valdančiosios koalicijos partneriai pasidalijo įtaką ministerijoms, planuota keisti susisiekimo, vidaus reikalų, žemės ūkio ir krašto apsaugos ministrus.
Skelbta, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga į pirmąsias dvi deleguoja susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto grupės vadovą, Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėje ėjusį susisiekimo viceministro pareigas Vladislavą Kondratovičių. Šalies vidaus reikalai pažadėti parlamentarui Jaroslavui Narkevičiui.
„Socialdarbiečiai“ jiems tekusį žemės ūkio ministro portfelį atiduotų į savo frakcijos seniūno Andriaus Palionio rankas. Ketvirtasis ministras prezidento pageidavimu postą išsaugojo. „Tvarkai ir teisingumui“ perleistoje krašto apsaugos ministerijoje Raimundas Karoblis, pranešta, išliks.
Nors prezidentas Gitanas Nausėda yra parengęs klausimų socialės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui bei sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai, jie liko „valstiečių“ atsakomybės zonoje, todėl apie jų keitimą kalbos nebuvo. Kita vertus, už L. Kukuraitį laiduoja premjeras ir pats valstiečių lyderis R. Karbauskis. A. Veryga taip pat R. Karbauskio favoritų sąraše.
„A. Veryga yra iki kaulų čiulpų R. Karbauskio žmogus, nes būtent ta visa antialkoholinė kampanija, ko gero, jų dviejų suplanuota buvo. Tie visi sprendimai tikrai atitinka Naisių dvasią“, – sako Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Algirdas Sysas.
Seimo opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad didelė ministrų kaita rodytų valdančiosios daugumos nesėkmę formuojant Vyriausybę.
„Valdantieji supranta, kad per daug didelio skaičiaus ministrų keitimas parodytų iš esmės jų nesėkmę, jų apskirtai profesionalų Vyriausybės visos koncepcijos nepasisekimą. Būtent dėl to jie ir laiko tuos kelis ministrus, kurie įkūnija jų visą tą Vyriausybę“, – tikina ji.
Kol kas šešėlyje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Po mokytojų streikų ir protestų laikinai jai vadovavęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis auditavo šią žinybą, tikino radęs rimtų trūkumų, tačiau buvo paties premjero sudraustas to nekomentuoti. Švietimo reikalus strateguoti paskirtas nepartinis Algirdas Monkevičius kritikos ar protestų nebesulaukia.
„Mes pasiskelbėme, kad padarysime 2025 metais mokytojo profesiją prestižine. 2019 m. baigiasi. Netikiu, kad tą galima padaryti, nes nėra aiškios strategijos, kaip tą mokytojo profesiją padaryti prestižine ir kad kokybė, kurią gauna vaikai mokyklose, atitiktų bent jau vidurkį europinio standarto“, – pastebi A. Sysas.
Ketvirtadienį premjeras ėjo teikti prezidentui trijų naujų ministrų kabineto narių, tačiau klausimas atidėtas, kodėl – nekomentuoja.
„Aš dar turiu pakankamai dar daug laiko tą padaryti“, – sako premjeras.
Anot LRT TELEVIZIJOS laidos „Savaitė“ šaltinių, lygiagrečiai svarstomi du variantai, kokiu keliu einama tvirtinant atnaujintą S. Skvernelio ministrų kabinetą. Prezidentui pasirašius dekretą, kuriuo būtų patvirtinta dabartinės Vyriausybės sudėtis, keičiant tik vieną jos narį, būtų išvengta balsavimo dėl Vyriausybės programos Seime. Ministrų kaita būtų pradėta skaičiuoti nuo nulio, todėl likusių ministrų keitimas būtų atidėtas neribotam laikui, premjeras juos galėtų keisti kada jam atrodys reikalinga.
Jei prezidentui būtų teikiamos visos trys numatytos kandidatūros dabar, tai reikštų, kad pasikeitė daugiau nei pusė 17 Vyriausybės narių, Seimas turėtų balsuoti už naują 18 Vyriausybę, jos programą ir ministrą pirmininką S. Skvernelį, o tai reikštų ilgesnį kelią.
Jeigu būtų laikomasi pirmojo plano, R. Karbauskio suderėtas ministerijų padalijimas koalicijos partneriams pakibtų ore. O pats R. Karbauskis visiškai prarastų bet kokią įtaką Vyriausybės formavimui. Gal todėl, jis pranešė, kad „valstiečių“ kandidatu į eurokomisarus išsirinko ekonomikos ir inovacijų ministrą Virginijų Sinkevičių ir tai buvo staigmena premjerui – būtent eurokomisaro paieška prasideda nuo Vyriausybės.
„Man tai buvo naujiena [...] Sugalvojo frakcija tokiu būdu savo politinę valią kažkam pareikšti, tai pareiškė“, – sako ministras pirmininkas.
Įsikišo ir prezidentas G. Nausėda – jis pareiškė, kad Seimo nesusikalbėjimas su Vyriausybe ir jos vadovu stabdo bei diskredituoja naujo Europos Komisijos nario parinkimo procesą, menkina mūsų derybines galimybes.
Pasak profesorės Jūratės Novagrockienės, toks žingsnis – labai netinkamas būdas nukreipti dėmesį nuo esminių problemų valstybėje.
„Aš manau, kad tai yra provokacija ir bandymas nukreipti dėmesį nuo Vyriausybės formavimo“, – svarsto J. Novagrockienė.
Opozicinių konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad R. Karbauskio veiksmai padiktuoti nevilties.
„Šiandien R. Karbauskis nebeturi jokių galių daryti įtaką, atšaukti, ką nors pakeisti būtent taip, kaip atrodys būsimasis ministrų kabinetas. Kaip sutars su G. Nausėda, taip jau bus, ko gero, iki kitų metų. Įsivaizduokime, kad dabar prezidentas G. Nausėda registruoja dekretą, kuriuo yra pakeičiamas vienas ministras, pavyzdžiui, žemės ūkio. Giedrius Surplys yra patraukiamas ir į jo vietą statomas Andrius Palionis. „Socialdarbiečiai“ lyg ir nurimę, kad į juos atsižvelgta, lenkams pasakoma, deja, jūs turite laukti, „Tvarka teisingumas“ džiaugiasi, kad iš viso turi dar frakciją ir nieks jais gali labai nesidomėti. Pažeminimas visiškas. Ir viskas. Ir niekas konstituciškai negali pasakyti, kad tai yra netvarkingas veiksmas“, – teigia G. Landsbergis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas Jonas Jarutis ketvirtadienį tikino, kad prezidentas esą pageidauja „ilgojo“ Vyriausybės tvirtinimo varianto, dėl to balsavimas Seime nukeliamas į rugpjūčio 20 dieną. Šių teiginių prezidentūra nekomentuoja. Šaltinių teigimu, abiejų variantų galimybės kol kas vienodos. Vis dėlto sprendimą dėl „trumpesniojo“ varianto dar tikimasi rasti kitą savaitę.
