Lietuvoje

2019.07.27 20:30

Dėl Noreikos lentelės nukėlimo – piketas, žydų bendruomenė sprendimą sveikina

lentelė nuimta naktį; atnaujinta 20.57

Keliolika protestuotojų šeštadienio pavakarę susirinko prie Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, protestuodami prieš Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimą nuimti generolo Jono Noreikos atminimo lentą. Savo ruožtu, buvęs Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius kreipėsi į Generalinę Prokuratūrą.

Vienas piketuotojų Sakalas Gorodeckis priminė, kad jo tėvas Stasys Gorodeckis su J. Noreika kartu kūrė prieš sovietų okupaciją kovojusią organizaciją – Lietuvių Tautinę Tarybą, posėdžiavo Mokslų akademijos bibliotekos pastate 1945-aisiais.

„Tad dabartinis Vilniaus meras surengė eilinį spjūvį istorinei Vilniaus atminčiai. Jis įsidrąsino po pulkininko Kazio Škirpos alėjos pervadinimo, kuris dar nėra įsiteisėjęs“, – BNS sakė S. Gorodeckis.

Žydų bendruomenė sprendimą palaiko

Tuo metu Lietuvos žydų bendruomenės Faina Kukliansky vadovė mero sprendimą palaiko, sakydama, kad tai, kiek J. Noreika – generolas Vėtra yra padaręs žalos Lietuvos žydams, „neleidžia sveikas protas, etika ir istorinis teisingumas tokį asmenį pagerbti garbės lenta“.

Vis dėlto tiek žydų bendruomenė, tiek protestuojantieji kritikavo savivaldybę, kad lenta nuimta paslapčia, šeštadienio naktį.

„Stebina tai, kad, tikriausiai,baimės akys pilnos, lentos nukabinimas vyko naktį, skubotai, „Grindos“ darbininkai sugadino pastato plytas, kiek man žinoma, su Vrublevskių bibliotekos direktoriumi tai nebuvo derinta. Tai įrodo, kad jis bijo atviros visuomenės reakcijos“, – BNS sakė S. Gorodeckis.

F. Kukliansky bendruomenės vardu sakė esanti dėkinga merui.

„Sprendimą vertinu teigiamai, bet būtų jis kur kas geresnis, jei nereikėtų naktį nuiminėti tos lentos, kad būtų galima padaryti atvirai, nesibijant žmonių, kurie nesupranta, kas įvyko Antrojo pasaulinio karo metais ir dėl ko nereikia generolui Vėtrai garbės ženklų statyti nežiūrint į tai, kad jis kovojo už Lietuvos nepriklausomybę – šito mes niekad neginčijame“, – tvirtino ji.

R. Šimašius komentare BNS sako priėmęs sprendimą dėl to, jog nepaisant pastangų kovoje prieš Lietuvos priešus, J. Noreika „elgėsi nepateisinamai „prisiimdamas okupacinės valdžios jam suteiktą atsakomybę izoliuoti žydus ir konfiskuoti jų turtą, ir taip padėjo kurti sąlygas okupacinei valdžiai vėliau juos nužudyti”.

Matydama protestus, neigiamus komentarus viešojoje erdvėje, F. Kukliansky sako, kad daugelis nežino, kas buvo ši minima „izoliacija“.

„Jei žmogus nesupranta, kas yra izoliacija, tegu jis pasiima penkias-šešias šeimas, išsikelia iš savo buto, persikelia gyventi į kambariuką ir tai vadinsis Žydų izoliacija arba geto įkūrimas. Tegu jis atiduoda visus savo daiktus, tai vadinsis „žydų turto apskaitymu“. Tegul pabando patys tą išgyventi. O paskui, jei lieki gyvas, iškeliauji į koncentracijos stovyklą“, – kalbėjo ji.

Lentelė nuimta naktį

Lentelė J. Noreikai nuo Vrublevskių bibliotekos sienos sostinės senamiestyje nuimta šeštadienio naktį. Tai patvirtino ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas.

Anot jo, naktį, šiek tiek po keturių, prie Vrublevskių bibliotekos „privažiavo krovininis automobilis, o iš jo išlipę vyrai paskubomis nupjovė lentą prie sienos tvirtinusius laikiklius, o pačią lentą gabalais sumetė į automobilį“. Jo teigimu, bibliotekos sargas, pastebėję šiuos asmenis, iškvietė policiją.

„Ekipažui atvykus, „darbininkai“ jiems pateikė kažkokius dokumentus ir buvo paleisti. Pasiskambinus Vyriausiojo policijos komisariato budėtojui, gautas paaiškinimas, kad sulaikyti asmenys buvę UAB „Grindos“ darbininkai ir veikę su Vilniaus miesto savivaldybės žinia. Nesu tikras, kad visa tai yra tiesa: jei esama tokio savivaldybės sprendimo, apie jį Bibliotekai turėjo būti pranešta, o nebuvo.

Be to, išpuolis surengtas Medininkų žudynių minėjimo išvakarėse. Negi Vilniaus miesto savivaldybė būtų neįvertinusi tokio savo sprendimo ir nurodymų jį vykdyti konteksto? Ar čia reikia dar kalbėti, kad tokie naktiniai antpuoliai kelia grėsmę ir pačiai įstaigai, ir joje saugomam vertingam kultūros paveldui?“, – feisbuke rašė S. Narbutas.

Kreipiasi į Generalinę Prokuratūrą

Sprendimas sukėlė dalies visuomenės ir politikų, daugiausiai konservatorių, pasipiktinimą. Vienas iš jų – buvęs Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius, kuris dėl lentelės nukėlimo kreipėsi į Generalinę Prokuratūrą. Feisbuke jis tai ragino padaryti ir kitus.

Kontroversiškai vertinamo karininko atminimo lentą šį balandį kūju sudaužė Stanislovas Tomas, nesėkmingai siekęs kandidatuoti į Europos Parlamentą. Tuomet „Grindos“ darbuotojai suklijuotą lentą grąžino ant bibliotekos sienos, o savivaldybės atstovai žadėjo tolesnį atminimo ženklo likimą spręsti konsultuodamiesi su istorikais.

J. Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.