Lietuvoje

2019.07.26 17:55

Įsibėgėjusi jubiliejinė Jūros šventė svečius stebina kainomis

atnaujinta 20.41
Jonas Valaitis, ve.lt2019.07.26 17:55

Įspūdinga ir pompastiška klaipėdiečių eisena prasidėjo uostamiesčio metų renginys – jubiliejinė, 60-oji, Jūros šventė. Tikimasi, kad joje apsilankys ir jūrinę Klaipėdos dvasią pajus ne mažiau kaip pusė milijono lankytojų – tiek, kiek uostamiestis Jūros šventėje svečių sulaukė ir pernai.

Tai prognozuoja viena renginio organizatorių, VšĮ „Klaipėdos šventės“ kūrybos vadovė Dalia Grikšaitė.

Daugiau nei 8 tūkst. – tiek dalyvių penktadienio vakare margaspalvėje ir besišypsančioje 4 kilometrų eisenoje žygiavo iš J. Janonio gatvės į Kruizinių laivų terminalą. Šia eisena oficialiai paskelbta Jūros šventės pradžia.

„Praėjusiais metais turėjome šiek tiek mažiau dalyvių – 7 tūkstančius. Šiemet – jau 8 tūkstančiai. Labai džiaugiamės šiuo pasiekimu. Eisena labai ilga.

Be to, įdomu tai, kad žmonės eisenoje eina šeimomis – vaikai jungiasi prie tėvų, dainuojamos dainos, eisenos dalyviai neišduoda vienas kitam, kaip atrodys – tai atskleidžiama jau tik pačioje eisenoje. Joje dalyvaujančios įmonės ir žmonės investuoja nemažus pinigus į dekoracijas. Manau, kad ši eisena yra vienas svarbiausių renginio akcentų“, – aiškino eisenos koordinatorius Karolis Pronckus.

Šventės šūkis – „Jūra tinka kiekvienam!“. Tikimasi, kad jis taps ir kūrėjų, ir dalyvių įkvėpimu.

Išvakarėse – pagarba jūrininkams

Jūros šventės išvakarėse, ketvirtadienį, Smiltynėje prie „Albatroso“ paminklo iškilmingai buvo pagerbti jūrininkai. Čia susirinkę klaipėdiečiai buvo pakviesti trumpai susikaupimo minutei. Taip buvo pagerbti negrįžusieji iš jūros.

Ketvirtadienį taip pat įvyko menininkės Aidos Raimondos Pečeliūnienės, VšĮ „Klaipėdos šventės“ ir bendraminčių kūrybinio projekto „Pražuvusi Klaipėda“ pristatymas.

„Pražuvusi Klaipėda“ – tai projektas, kuriuo stengtasi rekonstruoti viduramžių Klaipėdos bendruomenės gyvenimą, aplinką, jų kasdienius darbus, vargus, rūpesčius ir linksmybes, remiantis 1535 m., 1624 m. ir 1650 m., Simono Dacho gyvenamojo laikotarpio piešiniais. Juose gana tiksliai pavaizduotas Klaipėdos planas leidžia įsivaizduoti to laiko miesto gyvenimą.

Laukiami didinguose burlaiviuose

Itin didelio dėmesio kasmet Jūros šventėje sulaukia Dangės upės ir Kruizinių laivų terminalo krantinėse prisišvartavę įspūdingi ir didingi burlaiviai, specialiai atvykę į didžiausią metuose uostamiesčio renginį. Paprastai prie jų nusidriekia ir ne ką mažiau įspūdingos žmonių eilės.

Penktadienio rytą „Vakarų ekspresas“ apsilankė didžiuliame Kolumbijos burlaivyje „Gloria“, kuris priklauso šalies karinėms jūrų pajėgoms. Įspūdingas laivas Baltijos jūroje plaukioja pirmąkart. Žmonių 10 valandą ryto prie laivo beveik nebuvo, tad į denį įžengti pavyko greitai. Prie įėjimo pasitiko jūreivių komanda, atidavusi pagarbą kiekvienam į laivą įžengiančiam svečiui.

Skambant linksmai kolumbietiškai muzikai, dairėmės po laivą, kai prie mūsų priėjo jūreivis. Mielai sutikęs kartu pasivaikščioti po burlaivį, jis pasakojo apie laivo stiebus, trosus ir bures. Kolumbietis šypsodamasis paragino čia atvykti kuo daugiau klaipėdiečių.

Stebina kainos

Turgaus ir Tiltų gatvių sankirtoje pasitinka muziką skleidžiantis ir įspūdingai jos ritmu čiurlenantis fontanas. Žingsniuojant pagrindine uostamiesčio gatve, jau pasitinka ir gausi klaipėdiečių bei miesto svečių minia. Žmonės šurmuliuoja mugėje, kurioje gali įsigyti tiek smulkių suvenyrų, tiek namų apyvokos daiktų.

Sapnų gaudyklės, šlepetės, krepšiai, lašiniai, pakabukai, piniginės, saldainiai – tai tik dalis visų ant prekybininkų stalo atgulusių prekių, kurias šie tikisi parduoti išlaidauti šventėse linkusiems lankytojams.

„Stebiuosi, kas gali pirkti. Ar verta jiems čia stovėti? Prekeivių labai daug. O pirkėjų – mažai. Stebina ir kainos. Brangiausiai kainuoja rūbai. Štai mačiau suknią, už kurią prašė 120 eurų. Taigi, atėjau tik pasižvalgyti, greičiausiai nieko nepirksiu“, – nusprendė nuo Danės gatvės Šiaurinio rago link besidriekiančioje mugėje žingsniavusi Dana.

Tačiau toli gražu ne visi Jūros šventės dalyviai nusprendė taupyti. „Tikiuosi Klaipėdoje palikti savo mėnesio atlyginimą“, – juokais ištarė šiaulietis Edgaras.

Vyras aiškino, kad šventėje nesiruošia savęs varžyti. „Į grabą visko nenusineši, tad reikia linksmintis ir negailėti pinigų. Žinoma, viskas proto ribose. Daugiau išlaidų bus perkant maistą ir gėrimus“, – kalbėjo jis.

Per 800 prekeivių

„Visur kainos aukštos ir kasmet jos kyla – tai natūralu. Tačiau šventė graži, aplinka švari. Renginys tik prasideda. Kasmet į Jūros šventę be galo smagu ateiti. Esame senjorų ratelis. Ryt pasirodysime žiūrovams ir linksminsime Jūros šventės lankytojus, tad nebus kada apsipirkti. O aš stengiuosi suspėti viską“, – šypsojosi klaipėdietė Saulė.

„Atvykome į šventę pasižiūrėti, kokie nauji amatai atsirado. Matėme lininius rūbus, gražius medinius įrankius, šaukštus. Itin gražūs ir keraminiai puodukai“, – pagyrų prekeiviams ir amatininkams negailėjo kartu su šeima Jūros šventėje vaikštinėjusi Justina.

VšĮ „Klaipėdos šventės“ kūrybos vadovė D. Grikšaitė „Vakarų ekspresui“ komentavo, kad iš viso Jūros šventėje užsiregistravo apie 800 prekeivių.

„Jūros šventėje dalyvaujame pirmą kartą. Tai parodys, ar žmonės myli liną, kokia jų perkamoji galia. Ši mugė man bus nemažas iššūkis“, – ištarė kaunietė prekeivė Neringa Vaitulionienė.

Vaikiškais, moteriškais ir vyriškais lininiais rūbais prekiaujanti moteris paaiškino, kodėl dalies drabužių kainos Jūros šventėje gali pasirodyti kaip niekad aukštos. „Lino savikaina pakankamai didelė, tad rūbai taip pat pigiai nekainuoja. Štai suknios kainuoja apie 50 eurų. Palaidinės, sijonai – apie 30 eurų. Brangiausia suknia kainuoja 70 eurų. O šalikai, kepurės kainuoja vos 10 eurų.

Kaina už dalyvavimą mugėje – tikrai nemaža. Mes paskaičiavome, kad apgyvendinimas ir degalai atsieis apie 200 eurų. O mugės mokestis siekė apie 200 eurų. Taigi, iš viso šis savaitgalis mums atsieis apie 400 eurų“, – skaičiavo N. Vaitulionienė.

Dalis Jūros šventės lankytojų, vaikščiodami po mugę, gali atrasti ir naujų talentų. Štai vienoje palapinių prekiaujantis Denisas Sinelnikovas siūlo pamėginti sulipdyti įvairius objektus – laivus, namus, dėžutes. Tai – modeliai.

„Jų kainos siekia nuo 1 iki 20 eurų. Tiesa, kai kurie modeliai yra brangesni. Štai „Titanikas“ kainuoja 28 eurus. O už 1 eurą galima nusipirkti suvenyrinį magnetą, ant kurio yra Klaipėdos užrašas“, – sakė vyras.

Ragina saugotis

Kadangi mieste laukiama daugiau nei pusės milijono lankytojų, darbo turi ne tik prekeiviai, tačiau ir policijos pareigūnai. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė „Vakarų ekspresui“ komentavo, kad tvarką mieste šventės metu palaikys apie 100 pareigūnų.

„Jiems talkins Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, policijos rėmėjai“, – aiškino ji.

A.Grauslienė tikino, kad nors lankytojai atvyksta švęsti ir atsipalaiduoti, jie turėtų išlikti budrūs. „Jūros šventėje pasitaiko, kad dalis žmonių atvažiuoja ne švęsti, o „dirbti“. Tai – kišenvagiai. Tad masinio susibūrimo vietoje reikėtų atidžiau pasaugoti savo asmeninius daiktus: pinigines, rankines, kurių nedera palikti be priežiūros.

Be abejonės, reikia kuo atidžiau prižiūrėti savo vaikus, saikingai vartoti alkoholinius gėrimus, o išgėrus jokiu būdu nesėsti prie vairo. Saugokite save ir šventė bus smagi tiek mums, tiek jums“, – į Jūros šventės svečius kreipėsi policijos atstovė.

Ji dėstė, kad galima pasidžiaugti, jog žmonės išmoko švęsti.

„Jau trejus metus, kalbėdama su kolegomis po Jūros šventės, suprantame, kad žmonės išmoko švęsti, nebėra masinių muštynių, kurios vykdavo prieš 10-15 metų. Net jei policijos pareigūnai pamato žmones, vartojančius alkoholinius gėrimus, žmonės atsiprašo, viską išpila ir išsiskirsto. Nebėra agresyvių išpuolių“, – komentavo A. Grauslienė.