Lietuvoje

2019.07.29 05:30

Lietuvos ambasadorė ES: kokias viltis Lietuva sieja su nauja ES vadovybe ir kas laukia Britanijos lietuvių

Evaldas Labanauskas, LRT.lt2019.07.29 05:30

Atsargus optimizmas – taip galima nusakyti Lietuvos požiūrį į neseniai išrinktą Europos Sąjungos (ES) vadovybę. Apie tai, ko Lietuva tikisi iš jos, kaip gali susidėlioti „Brexitas“ ir koks politiškai karštas ruduo ateina į Briuselį, kalbamės su Lietuvos nuolatine atstove ES ambasadore Jovita Neliupšienė.

– Europos Vadovų Tarybai prieš mėnesį pavyko pasiekti susitarimą dėl aukščiausiųjų ES pareigūnų, bet, kiek suprantu, pokalbiai buvo nelengvi...

– Derybos truko gan ilgai ir tai atspindi, kad pokalbiai buvo sudėtingi – reikėjo suderinti skirtingus 28 valstybių narių interesus. Be to, buvo kitų svarbių faktorių, į kuriuos reikėjo atsižvelgti. Tai ir politiniai interesai, partinė priklausomybė, geografinis balansas. Na ir, žinoma, lyčių lygybės klausimas. Todėl manau, kad tas paketas, kuris buvo susiderėtas per labai ilgą Vadovų Tarybą, t. y. 2 paras (birželio 30–liepos 2 d. – LRT.lt), atspindi tą siekį.

Kaip galima būtų vertinti susitarimą… Ursulos von der Leyen paskyrimas Europos Komisijos pirmininke, jos žinios, visų pirma mūsų regiono išmanymas, – nekelia abejonių. Ji ne kartą lankėsi Lietuvoje. Buvo apdovanota vienu aukščiausių valstybinių apdovanojimų (Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi – LRT.lt).

Žinoma, tuomet ji buvo Vokietijos gynybos ministrė, bet iššūkiai, su kuriais mes susiduriame, jai yra labai puikiai žinomi.

– Ar neturi šiokio tokio kartėlio Rytų–Centrinės ir Šiaurės šalys, kad ne jų atstovams atiteko aukščiausi postai ES? Europos Komisijos vadovė – minėta U. von der Leyen – vokietė, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas – Belgijos premjeras Charles`is Michelis, o ES užsienio politikos vadovas – Ispanijos užsienio reikalų ministras Josepas Borrellis.

– Visada norisi gauti daugiau, bet, tarkim, Margrethe Vestager (Danijos komisarė) gaus vieną iš Komisijos pirmininko pavaduotojo pozicijų. Ji bus vyresnioji ar pirmoji vicepirmininkė. Taigi vėl bandoma užtikrinti balansą.

Taip pat reikia tikėtis, kad kai kurie svarbūs komisarų portfeliai atiteks Rytų–Centrinės Europos ir Šiaurės šalių atstovams. Net neabejoju, kad diplomatai iš Šiaurės šalių sieks svarbių ekonominių portfelių.

– Bet Lietuva delsia pateikti savo kandidatus į komisarus. Ar tiesa, kad, kuo greičiau pateikus kandidatūrą, išauga tikimybė gauti geresnį portfelį?

– Visokių gali būti dėlionių. Išrinktosios Europos Komisijos vadovės laiškas atėjo visai neseniai ir ten nustatyta, iki kada kandidatūras į komisarus pateikti. Taip pat jau vyksta pokalbiai su Komisijos vadove – visos šalys stengiasi pasakyti, ko jos norėtų ir ko tikėtųsi. Taikomos skirtingos taktikos.

Vis dėlto komisaro kandidatūros pateikimas yra nacionalinis politinis apsisprendimas.

– Ką dar minėjo Komisijos pirmininkė savo laiške? Ko ji tikėtųsi iš kandidatų į komisarus?

– Savo prisistatymo kalboje Europos Parlamente ir jau po išrinkimo U. von der Leyen kelis kartus pabrėžė, kad labai svarbu kandidatų į komisarus kompetencija ir jų gebėjimas dirbti tarptautinėje aplinkoje. Kitas svarbus faktorius, kurį ji akcentavo ir savo rinkimų kampanijoje, – lyčių balansas.

Bet kiekvienos valstybės reikalas yra apsispręsti, kiek atsižvelgti į tuos bendruosius principus.

– Į kokį portfelį Europos Komisijoje pretenduotų Lietuva?

– Premjeras Saulius Skvernelis yra pasakęs, kad Lietuva norėtų ekonominio portfelio – sričių, kurios susijusios su energetika, ekonomika, inovacijomis, finansais. Tai gan platus spektras temų ir manau, kad išrinktoji Komisijos pirmininkė išklausys šitą nuomonę.

Ursula von der Leyen kelis kartus pabrėžė, kad labai svarbu kandidatų į komisarus kompetencija ir jų gebėjimas dirbti tarptautinėje aplinkoje. Kitas svarbus faktorius – lyčių balansas.

– Kokie yra Lietuvos prioritetai, siejami su nauja Komisija?

– Svarbiausia yra Europos Sąjungos vienybė, ką akcentavo ir pati U. von der Leyen. Jau kuris laikas kalbama apie kelių greičių Europą ir to išvengti labai svarbu – sprendimus darosi vis sunkiau priimti. Ilgos diskusijos dėl ES vadovybės atspindi, kad labai svarbu įtraukti visas šalis nares. Kartais geriau ilgiau ir kokybiškiau, nei greičiau ir visi išsiskirsto nepatenkinti ar su nemaloniu prieskoniu burnoje.

– Teisingai supratau, kad Lietuva yra prieš kelių greičių Europą?

– Žinoma.

– Tuomet kuriuo greičiu Lietuva nori važiuoti: didesnės integracijos, kaip kad Prancūzija ir Vokietija, ar lėčiau, kaip, tarkim, Lenkija?

– Nėra taip viskas paprasta. Europos Sąjungos integracija vyksta skirtingose srityse ir skirtingais greičiais. Labai svarbu nepalikti kažkokių užmirštų valstybių šiuose integracijos procesuose.

Kalbant apie konkrečias sritis, mūsų tikslas yra stipresnė Europa, kad turėtume gilesnę ir stipresnę pinigų sąjungą. Mes esame visų sustiprintų bendradarbiavimų dalis, išskyrus, regis, du atvejus. Mes esame Šengeno ir euro zonos nariai. Tai jau rodo, kad esame labiau integravęsi nei kai kurios kitos šalys narės.

Bet yra ir sričių, kuriose, mes manome, reikia daugiau pokalbių, diskusijų, o ne nerti stačia galva į dilgynes. Tarkim, mokesčių suvienodinimas. Kita tokia sritis – saugumo ir užsienio politika, – tai tiesiogiai susiję su nacionalinio saugumo klausimais ir tikėtis, kad didesnė integracija šioje srityje, kad ir kvalifikuotos daugumos būdu priimami sprendimai pagerins kažką, – nereiktų.

Taigi, ar visą laiką mūsų pozicija sutampa su prancūzais ir vokiečiais? Ne. Ar visą laiką mūsų pozicija sutampa su Lenkija? Irgi ne. Tam tikrais klausimais mūsų pozicijos išsiskiria.

Mūsų principinis tikslas yra būti ES viduje ir išnaudoti tą narystę mūsų interesams, kaip, tarkim, energetikos srityje ar Rytų kaimynystė, dezinformacija, kibernetinis saugumas. O ne sėdėti ir laukti, kad kas nors už mus susitars. Taigi pasirinkimas yra akivaizdus.

Ar visą laiką mūsų pozicija sutampa su prancūzais ir vokiečiais? Ne. Ar visą laiką mūsų pozicija sutampa su Lenkija? Irgi ne.

Kalbant apie artimiausius penkerius Europos Komisijos veiklos metus, tai visų pirma reikia prisiminti, kokie buvo U. von der Leyen pažadai, politinė deklaracija Europos Parlamente. Tai saugi Europa, „žalia“ Europa, tvirtesnė Europa ir, tikriausiai, teisės disciplinos, teisės viršenybės klausimas. Tad net nežinau, kokiu klausimu mes galėtume nesutarti.

Mes, žinoma, esame už saugią Europą – tiek vidinį, tiek išorinį saugumą. Taip pat ir su klimato kaita – negalime to paneigti, būtina mažinti taršą, tam reikia atitinkamų priemonių. Tiesa, klausimas, kaip tai daryti. Mūsų nuomone, reikia atsižvelgti į kiekvienos valstybės išeitinę poziciją, į socialinę situaciją.

Be to, mums reikia pabaigti energetinių tinklų klausimą. Daug kas jau yra padaryta, bet reikia užbaigti, pavyzdžiui, sinchronizaciją. Vienas iš saugumo klausimų yra karinis mobilumas, kuris mums yra vienas esminių momentų, ir esame su vokiečiais bei olandais šiuo klausimu labai daug dirbę ir šis darbas bus tęsiamas.

– O „Brexito“ klausimu?

– Britanijos pasitraukimo iš ES diena yra numatyta spalio pabaigoje. Britams išrinkus naująjį premjerą Borisą Johnsoną, Europos Tarybos prezidentas Donaldas Tuskas pareiškė, kad dabar reikia kalbėtis detaliai: neužtenka pasakyti, kad kažkas nepatinka, o reikia prisėsti prie stalo ir derėtis.

– Kokie dabar yra „Brexito“ scenarijai? Ar galima sakyti, kad jie yra trys: pasitraukimas be susitarimo, pasitraukimas su susitarimu ir dar vienas pasitraukimo atidėjimas?

– Kol kas britų premjeras teigia, kad neprašys pasitraukimo atidėjimo ir sunku tikėtis, kad ES atidės nesant britų prašymo.

Principinis klausimas yra Airijos ir Jungtinės Karalystės siena – kaip užtikrinti, kad kontrolė būtų, bet sienos nebūtų. Britams tai yra politiškai sudėtingas klausimas. Kita vertus, britų premjeras deklaravo, kad užtikrins „Brexitą“. Taigi reikia ir toliau ruoštis. Tą ES ir daro. Priemonės, jei britai pasitrauks be susitarimo, jau yra paruoštos. Vis dėlto tai nėra pageidautinas scenarijus. Nerasite Briuselyje žmogaus, kuris pasakytų, kad taip reikėtų padaryti.

– Vis dėlto labiausiai nukentėtų britai, jei pasitrauktų be susitarimo?

– Taip, manau, kad Europa labiau pasiruošusi. Kiek pasiruošę britai ir ką jie norėtų daryti, reikėtų klausti jų. Mes esame susiderėję susitarimą, Europos Parlamentas jam pritarė, šalys narės jam pritarė. Taip pat yra politinė deklaracija dėl ateities santykių, kuri, galbūt, galėtų keistis, jei britų premjeras matytų poreikį ją patobulinti.

Bet kokiu atveju kaštų bus – ar „Brexitas“ įvyks su susitarimu, ar be susitarimo.

– Kaip pasikeistų Lietuvos piliečių ar buvusių Lietuvos piliečių Jungtinėje Karalystėje statusas po „Brexito“ be susitarimo?

– Jau daugiau nei treji metai praėjo nuo „Brexito“ referendumo ir manau, kad dauguma ten gyvenančių lietuvių susitvarkė nuolatinio gyvenimo šalyje dokumentus. Tiek prieš tai buvusi premjerė Theresa May, tiek dabartinis premjeras ne kartą sakė, kad visos teisės Britanijoje gyvenantiems žmonėms bus užtikrintos.

Tiesa, atsiras kitokia keliavimo tvarka. Atvažiavimo dirbti tvarka buvo aiški, o dabar ar tiems, kurie sugalvos įvažiuoti į Didžiąją Britaniją, taisyklės nepasikeis? Niekas negali atsakyti.

Vis dėlto jeigu britų Vyriausybė užtikrins tai, ką dabar sako, – tai nelabai kas eiliniams žmonėms turėtų smarkiai keistis.

– „Brexitas“ – pagrindinė šio rudens tema, kai iš atostogų sugrįš Briuselis?

– Be „Brexito“, yra ir daugiau klausimų. Visų pirma, derybos dėl finansinės perspektyvos, tai yra septynmetis ES biudžetas. Dar reikia sutarti dėl kovos su klimato kaita tikslų ir priemonių. Tai didelis ir brangus klausimas. Europos Sąjunga nori parodyti lyderystę pasauliui šiuo klausimu.

Priemonės, jei britai pasitrauks be susitarimo, jau yra paruoštos. Vis dėlto tai nėra pageidautinas scenarijus. Nerasite Briuselyje žmogaus, kuris pasakytų, kad taip reikėtų padaryti.

– Kokia Lietuvos pozicija šiais klausimai?

– Prieš porą savaičių Vyriausybės posėdyje priimtas sprendimas, kad suprantame, jog reikia siekti ambicingų tikslų, bet turi būti atsižvelgta į valstybės išeitines pozicijas bei ekonominę situaciją.

– Kaip galima vertinti kitus naujus aukščiausiuosius ES vadovus iš Lietuvos perspektyvos?

– Būdamas belgų premjeru Ch. Michelis yra ir Europos Vadovų Tarybos narys – taigi jis jau šio klubo narys. Todėl nenuostabu, kad jis tapo Vadovų Tarybos pirmininku. Kaip seksis – pažiūrėsim. Manau, kad aktyvumo ir idėjų netrūks. Labai sunku vertinti iš anksto. Kitaip nei Komisijos pirmininko atveju, Vadovų Tarybos pirmininko tvirtinti Europos Parlamente ir jam pristatyti savo programos ten nereikės.

Dabartinis Ispanijos užsienio reikalų ministras J. Borrellis, kuris taps ES vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio politikos ir saugumo klausimais, vertinamas kaip labai išsilavinęs, intelektualus žmogus, ilgai buvęs politikoje – ir ministru, ir europarlamentaru. Tai užsienio politikos grandas.

Kiek jo veikla atitiks mūsų interesus (nes mes turime savo specifinį regioną, plėtojame Rytų kaimynystę), – žiūrėsim. Manau, kad vyks balansavimas.