Lietuvoje

2019.07.26 11:24

Vilniuje – planai įrengti erkių gaudykles, bet specialistai įspėja: prigaudysite visko, tik ne erkių

papildyta 13.42
Ineta Nedveckė, LRT.lt 2019.07.26 11:24

Padaugėjus susirgimų erkiniu encefalitu, Vilniaus miesto savivaldybė planuoja pagrindiniuose miesto parkuose įrengti specialias erkių gaudykles. Tai esą būtų dar viena priemonė, kuria savivaldybė gebėtų kovoti su išaugusia kraujasiurbių populiacija. Tačiau specialistai perspėja – prigaudysite visko, tik ne erkių.

Planuoja įrengti dar šį sezoną

„Tai yra tiesiog uždegtos dėžės, prikrautos ledo. 24 valandas jos yra aktyvios ir garuojantis ledas erkes veikia kaip traukos centras“, – aiškino Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Valdas Benkunskas. Erkės reaguoja į temperatūrų kaitą ir išskiriamą anglies dioksidą.

Pasak jo, gaudykles pasiūlė privati kompanija. Tokia praktika egzistuoja ir kitose Europos valstybėse. Technologija, V. Benkunsko žiniomis, yra iš Vokietijos, o ją taiko panašaus klimato šalys.

Prie tokios dėžės saugumui užtikrinti turės budėti darbuotojas. Tai procesą brangina. Kaip brangu tai bus toliau, priklauso nuo to, kur surinkti kraujasiurbiai bus dedami, t. y. ar bus toliau tiriami.

„Negalime užtikrinti, kad Vilniuje visos erkės bus išgaudytos, bet fiziškai pabandyti tose vietose pastatyti jas ir pažiūrėti, kaip mums sekasi populiaciją sumažinti, tikrai galime“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas.

Iki gaudyklių atsiradimo savivaldybės administracija turi įsitikinti, kad priemonė saugi, sertifikuota ir tinkama. Planuojama, kad savomis akimis pagrindiniuose parkuose vilniečiai jas išvysti galės dar šį sezoną. 17 tokių gaudyklių atsirasti gali Vingio, Pasakų, Jomanto, Lūžių parkuose.

„Labai gerai, kad dar nenusipirkote. Sauso ledo gaudyklės skirtos skraidantiems vabzdžiams. [...] Turėčiau matyti, kad stovi ta dėžė ir visos erkės iš miško pradeda šliaužti į tą dėžę. Tai jos tikrai to nedarys“, – užtikrino ULAC Medicinos entomologė Milda Žygutienė.

Ji siūlė prieš pirkinį įsigyjant dar pasikonsultuoti su specialistais. Pasak M. Žygutienės, erkė juda labai nedidelius atstumus.

„Jūs tikrai prigaudysite uodų ir visokių kitokių dalykų“, – abejojo specialistė.

Šiuo metu savivaldybės administracija, stengdamasi riboti erkių populiaciją, šienauja žolę, greitu metu parkuose įspės ir informacinės lentelės. „Patogus“ erkėms žolės aukštis – daugiau nei 10 centimetrų, todėl Vilniuje po šienavimo ji paliekama ne aukštesnė nei 5 centimetrų.

Vakcina įperkama ne visiems

Kaip teigė Seimo narė A. Gevilienė, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja skiepytis, jei šalyje fiksuojami penki erkinio encefalito atvejai 100 tūkst. gyventojų.

„Lietuvoje fiksuojama beveik tris kartus daugiau susirgimo atvejų, tačiau valstybės politikos šioje srityje nėra. Vyksta tik pavienės, menkai tarpusavyje koordinuotos, akcijos. Šiemet jau nustatyti 99 erkinio encefalito atvejai, kuomet pernai tuo pat metu jų buvo 61. Kartu nerimą kelią, kad tik 30 proc. susirgusiųjų iš ligoninės išvyksta visiškai pasveikę. Kiti 30 proc. pasveiksta per 1–3 metus, o visiems likusiems – padariniai išlieka visam gyvenimui“, – pažymėjo A. Gedvilienė.

Vienintelis būdas apsisaugoti nuo ligos – vakcina. Ji, pasak parlamentarės, įperkama ne visiems, todėl Vyriausybė privalo imtis atsargumo priemonių ir sukurti kompensacinius mechanizmus, kurie garantuotų didžiausią įmanomą gyventojų saugumą.

Skiepijimo schemą sudaro trys skiepai, kurių bendra kaina svyruoja tarp 60 ir 100 eurų. Imunitetui palaikyti reikalinga skiepytis kas trejus – penkerius metus.

Jei vakcinas valstybė ir finansuos, tai ne visiems

Kaip kalbėjo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Medicinos entomologė Milda Žygutienė, turima statistika įrodo, kad gyventojus nuo skiepų atgraso būtent jų kainos. Mažiausiai, pasak jos, skiepijasi kaimo gyventojai, vyresnio amžiaus žmonės, dažnai atsitinka taip, kad tėvai pasirūpina vaikų skiepais, bet nepasiskiepija patys.

Remiantis ULAC duomenimis, žmonės apie erkinio ecefalito grėsmes žino daug, bet skiepytis neskuba – tai tai pat gali rodyti, kad žmonės tiesiog pritrūksta lėšų.

2020 metais numatyta peržiūrėti imunoprofilaktikos programą. Ekspertai turės nustatyti rizikos grupes ir svarstyti, kokios jos skiepijimo galimybės. Tai – proga atsirasti valstybės finansuojamiems skiepams nuo encefalito.

Tačiau ne viskas taip paprasta. Vakcinavimo nuo erkinio encefalito specifika visai kitokia nei nuo, pavyzdžiui, tymų, raudonukės ir pideminio parotito, kai po dviejų dozių imunitetas įgaunamas visam gyvenimui. Skiepijant nuo encefalito, reikia 3 dozių, o imunitetas susidaro 3 metams. Tada – vėl viskas iš pradžių.

„Žinoma, reikia atsižvelgti į finansines galimybes. Jeigu mes galvojame, kad galėsime paskiepyti visus gyventojus, tai nerealu. Todėl labai svarbu apsispręsti, kuo ko reikia pradėti“, – komentavo Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Loreta Ašoklienė.

Pasak jos, encefalitas – labiau suaugusiųjų liga, tad sunku nustatyti, kokio amžiaus žmonės galėtų būti skiepijami nemokamai ir kiek kartų. „Mes visi galime sakyti, kad esame rizikos grupėje“, – teigė ji. Didžiausias rizikos grupes dabar aiškinasi ekspertų komisija.

Baltijos šalyse „pirmaujame“

Sergamumą lyginant su Latvija ir Estija, Lietuva pirmauja. Estijoje dažniausiai sergama Saremos saloje, žemyninėje erkių sutinkama ne tiek daug.

Latvių sergamumas stipriai sumažėjo, nes nuo 2006-ųjų pradėti skiepyti gyvenantieji endeminėse teritorijose, vėliau – ir našlaičiai, gyvenantys visoje šalyje.

Lietuvos gamtininkas ir aplinkosaugininkas Selemonas Paltanavičius pabrėžė, kad su latviais ir estais toks sergamumo skirtumas – ir dėl skirtingų jų rūšių paplitimo, ir dėl to, kad lietuviai į miškus uogauti ir grybauti eina „kokių 20 kartų daugiau“.

Tiesa, pabrėžė jis, erkių rasti galima ir ant nušienautos pievelės Karoliniškėse.

Siūlo kovoti ne su erkėmis, o su jų pernešamomis ligomis

Pasigirstantys dalies valdančiųjų pasiūlymai apie cheminį erkių naikinimą, pasak A. Gedvilienės, yra neįgyvendinami – pasaulinė praktika sako, kad cheminis erkių naikinimas labai brangus ir neefektyvus kelias.

Kalbant apie pievų purškimą, pradėti, pasak entomologės M. Žygutienės, reikia nuo to, kad Lietuva neturi biocido, t. y. oficialiai pripažinto preparato, kuriuo būtų galima tas erkes purkšti. O ir ne tik jos vienos tokiu būdu būtu paveiktos.

„Erkę reikia paveikti iš išorės. Ir jeigu paveiksim iš išorės, paveiksim viską aplinkui, kas gyva“, – pabrėžė ULAC atstovė.

Kita – erkė didžiąją laiko dalį praleidžia po miško paklote, taip pat reikšmingą laiko dalį – ant šeimininko. Tad veikti jas, ropojančias ant žemės, pasak M. Žygutienės, nebus efektyvu.

Aplinkos apsaugos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. specialistas Vilmantas Graičiūnas minėjo Laukinės gyvūnijos įstatymą, kuriame numatyta, kad naikinant vienas rūšis, turi būti nepakenkta kitoms.

„Turbūt visiems aišku, kad tokio biocido nėra registruota ir kažin, ar galima išrasti tokį, kuris veiktų fiziškai tik tą erkės rūšį ir nepaveiktų kitų voragyvių, vabzdžių ir panašiai“, – akcentavo jis.

Ministerijos nuomone, kova su erkėmis kaip rūšimi yra beviltiška. Jis problemą spręsti rekomenduoja kovojant ne su erkėmis, o su jų pernešamomis ligomis.

Taip pat skaitykite

Gydymo nėra ir greitai nebus

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas Linas Svetikas pabrėžė, kad gydymo nuo erkinio encefalito nėra – gydomi tik pasireiškiantys simtomai: „Gydymo neturime ir greičiausiai dar ilgai jo nebus.“

Motyvuodamas tuo, kad erkių paplitimo arealas vis plečiasi, jis teigė, kad problema bus vis opesnė.

„Problema sunki ir nepanašu, kad pasitrauksianti iš Lietuvos. Vienintelė priemonė su tuo kovoti – vakcinacija", – teigė jis.

Pasak mediko, sirgusiųjų šia liga gali būti apie 10 tūkst. Tai reiškia, kad 3–4 tūkst. greičiausiai susiduria su liekamaisiais reiškiniais (10 proc. užsikrėtusiųjų – invalidumas).

„Kiek tai kainuoja žmogui, visuomenei ir valstybei – labai geras klausimas“, – kalbėjo jis, provokuodamas susimąstyti, kiek valstybė lėšų išleistų finansuodama vakcinas.

L. Svetikas akcentavo, kad skiepytis galima bet kuriuo metu – nebūtinai pavasarį: „Jeigu sugalvojote tai daryti šaindien, darykite šiandien, jei per Kalėdas – darykite tai per Kalėdas."

Ligos simptomai gali būti panašūs į gripo, tik maždaug 80 proc. užsikrėtusiųjų patiria dvi simptomų bangas – kartą esą jau pasveiksta ir po kurio laiko (nuo dienos iki maždaug mėnesio) savijauta vėl pablogėja.

Ir nors persirgęs liga žmogus visam gyvenimui įgyja imunitetą, kaip skelbia ULAC, maždaug trečdalis jų ligą prisimena, nes toliau vargina negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai.

Penktadienį vyko TS-LKD frakcijos narės Aistės Gedvilienės organizuojama diskusija „Ar valstybė padės apsiginti nuo erkių?“