Lietuvoje

2019.07.25 22:47

Šimonytė apie turto vertinimą: valstybė turėtų imtis ryžtingesnių žygių

Giedrius Vitkauskas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.07.25 22:47

Valstybės kontrolė ne kartą konstatavo, kad tik vienas iš trijų turto vertinimų viešajame sektoriuje atitinka realybę. Be to, vis dar reta įstaiga tinkamai atlieka turimo turto inventorizaciją. Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad LRT tyrimas tik parodo, kiek valstybei rūpi žinoti tikrąją valdomo turto vertę.

Turto banko vadovas sako, kad tai, ką rado perėmę dabar jau buvusių vaikų raidos centro pastatus – ne naujiena. Apleisti ne tik statiniai. Palikta įvairi technika, baldai – virtę šiukšlėmis.

Taip pat skaitykite

„Kaip galvos skausmas tai mūsų, teoriškai mes turėtumėme lyg ir užsakyti automobiliuką ir išvežti, bet pastatą kažkas nupirks už milijoną ir išsiveš kartu su šiukšlėmis“, – sako Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius.

Turto bankas parduoda tik valstybei priklausančius nekilnojamojo turto objektus, todėl, net jei pastatuose būtų palikta vertingų daiktų, jie atskirai nevertinami. Anot M. Sinkevičiaus, akis badantis parduodamų buvusių pastatų valdytojų neūkiškumas, turto vertinimui reikšmės neturi, o nepriklausomų vertintojų nustatyta kaina beveik visada atitinka rinkos.

„Tai labai priklauso nuo mūsų pačių, nes mes, gavę ataskaitas, peržiūrime kiekvieną ataskaitą, mūsų sertifikuoti specialistai, kurie irgi turi tam tikrus gebėjimus ir įžvalgas. Ir jeigu mato, kad, jų manymu, kažkaip nekokybiškai atlikta ataskaita, pateiktąją pradžioje ataskaitą patikslinti mes turime tokią teisę. Tų patikslinimų pasitaiko tikrai ne vienas“, – sako M. Sinkevičius.

Valstybės kontrolė dar prieš kelerius metus konstatavo, kad tik trečdalis iš beveik iš 200 viešajame sektoriuje atliktų turto vertinimų atitiko tikrąją vertę. Neatmetama, kad atskirais atvejais, toks valstybės turtas vėliau galėjo būti parduotas pigiau. Konstatuota ir tai, kad pažeidimus padarę vertintojai dažnai lieka nenubausti.

Nustatyti tikrąją valdomo turto kainą, pavyzdžiui, atlikus inventorizaciją, neskuba ir pačios biudžetinės įstaigos. Anot valstybės kontrolės, kone dešimt metų galiojantys viešojo sektoriaus apskaitos standartai institucijoms vis dar įkandami sunkiai. Todėl neretai vėliau turtas parduodamas pusvelčiui.

„Nustatomi atvejai, kai biudžetinės įstaigos naudoja turtą, tačiau jį įvertino tik vieno euro verte arba atvirkščiai, turto nenaudoja, tačiau laiko jį apskaitoje. Visi šitie dalykai ne tik iškraipo finansinių ataskaitų duomenis, bet sudaro prielaidas neatsakingai elgtis su valstybės turtu“, – teigia Valstybės kontrolės departamento vyriausioji patarėja Danguolė Krištopaničienė.

I. Šimonytė teigia, kad turto įvertinimo srityje valstybė turėtų imtis ryžtingų žingsnių.

„Kai kuris turtas mūsų yra apskaitytas kiekiais, tiktai, pavyzdžiui, žemė, kultūros vertybės, kai kuris turtas yra įvertintas kažkokiomis istorinėmis vertėmis, kurios neatitinka realios vertės. Tai tų problemų yra daug, institucijos be, jokios abejonės dažniausiai sako, kad neturi išteklių, ypatingai kultūros vertybėms ar, tarkime žemės vertinimui pabaigti. Tačiau jeigu valstybė norėtų pamatyti tikrą ir teisingą vaizdą, tai, žinoma, ji turėtų turbūt imtis ryžtingesnių žygių“, – teigia I. Šimonytė.

Finansų ministerija sako, kad jau rengia naują tvarką, pagal kurią atsirastų papildomų reikalavimų vertintojams. Pavyzdžiui, jau atliktą vertinimą turės peržiūrėti dar bent vienas specialistas, o didelės vertės objekto vertinimas dar turės būti patikrintas turto vertinimo tarnybos.

Panorama. Kol Skvernelis delsia su ministrų kandidatūromis, jo frakcija jau nusprendė, ką deleguoti į eurokomisarus
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.