„Baltijos kelias – tai mes“ – tokiu šūkiu organizatoriai kviečia jungtis prie Baltijos kelio minėjimo renginių. Nors jų bus gausu, ar pavyks 10 tūkstančių žmonių atkartoti istorinį įvykį – neaišku. Vilniaus savivaldybė nedavė leidimo organizuoti gyvą žmonių grandinę, nes esą organizatoriai neįrodė, kad sugebės tai padaryti. Minėti Baltijos kelio 30 metų jubiliejų rengiasi ir LRT – renka senus radijo aparatus ir su jais sieks rekordo.
Ona Adomaitienė stoja į žmonių grandinę, mažesnę nei prieš 30 metų. Buvusi LRT darbuotoja sako, kad tuomet, 1989-aisiais, labai džiaugėsi girdėdama, kaip į Baltijos kelią kviečia radijo kolegos.
„Kada taip pastovėsi tokioje draugystėje, vienos minties linijoje. Ta viena mintis – nepriklausomybės mintis“, – pasakoja O. Adomaitienė.
Baltijos kelio 30 metų jubiliejus šiemet bus minimas su šūkiu „Baltijos kelias – tai mes“. Minint vyks tradicinis bėgimas, istoriniu keliu važiuos senovinės transporto priemonės, prisijungs ir džipai.
Anot organizatorių, vienas svarbiausių renginių vyks Lietuvos ir Latvijos pasienyje – lietuvių ir latvių susitikimas su dainomis, šokiais. Vakarop prie ženklų Baltijos kelio atkarpose, kur buvo prieš 30 metų, atvyks čia stovėję žmonės.
Anksčiau skelbta, jog bus atkartota ir gyva Baltijos kelio grandinė – tikimasi sukviesti 10 tūkst. žmonių, kurie susijungtų į dešimties kilometrų ilgio grandinę.
„Noras vėl susikabinti rankomis. Kai kam atrodo, kad nereikia ir neįmanoma pakartoti to, kas buvo, bet šūkis yra „Baltijos kelias – tai mes“, – teigia Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė.
Tačiau Vilniaus savivaldybė tokiam renginiui nedavė leidimo – esą keli organizatoriai nesutaria tarpusavyje, taip pat negali užtikrinti, kad renginys bus kokybiškas, kad į jį išties susirinks daug žmonių.
„Deja, bet tenka pripažinti, kad nėra faktų įrodančių, kad organizatoriai sugebės suorganizuoti tokį sudėtingą renginį“, – teigia Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas.
Organizatoriai dar tikisi, kad savivaldybė pakeis nuomonę ir jie gaus leidimą atkartoti 1989-ųjų įvykius. Tuomet du milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibo gyva grandine. Ši taiki akcija buvo skirta Molotovo-Ribentropo pakto 50-mečiui paminėti.
„Buvo vežama sunkvežimiais, kur buvo suolai. Autobusų neužteko, lengvųjų automobilių nebuvo tiek daug. Lietuviai Lietuvos teritorijoje, mano žiniomis, netilpo, jie vyko į Latvijos teritoriją“, – tikina Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė.
Baltijos kelią minės ir LRT. Visuomeninis transliuotojas pradėjo akciją, kuria siekia surinkti kuo daugiau radijo aparatų, juos susijungs į unikalią instaliaciją sostinės Katedros aikštėje. Radijo imtuvus iki rugpjūčio 10 dienos galima nešti į LRT arba artimiausią pašto skyrių.
„Mes darysime didelę radijo instaliaciją – iš daugiau nei 600 imtuvų padarysim imtuvą, kuris veiks, skleis archyvinius įrašus. Tikimės, kad bus užfiksuotas Lietuvos rekordas, galbūt ir Gineso rekordas“, – pasakoja LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas.
Be to, savaitę nuo rugpjūčio 19 iki 23 dienos LRT įkurs studiją ir transliuos tiesiogiai iš Katedros aikštės. Taip pat skirtingų medijų – radijo, televizijos, portalo – žurnalistai keliaus iš Talino į Vilnių. Taip bus prisimenamas istorinis Baltijos kelią ir bus lyginama, kas šalyse nuo to laiko pasikeitė.
