Trejus metus Sausumos pajėgoms vadovavęs generolas majoras Valdemaras Rupšys, praėjusią savaitę Seimui pritarus, šią savaitę oficialiai pradėjo eiti Lietuvos kariuomenės vado pareigas. Ketvirtadienį įvyko oficiali kariuomenės vadų pasikeitimo ceremonija.
– Generole, Seimas jūsų kandidatūrai pritarė neįtikėtinai vieningai: 104 balsai – už, 2 susilaikė, prieštaraujančių jūsų kandidatūrai nebuvo nė vieno. Ar jūs turite paaiškinimą, iš kur toks milžiniškas pasitikėjimas? Net klausti jie neturėjo ko – 15 minučių ir viskas. Klausimų beveik nebuvo. Gal frakcijose jūsų griežčiau klausinėjo, kodėl jus taip myli mūsų Seimas?
– Greičiausiai ne mane myli, o Lietuvos kariuomenę. Tai pasitikėjimas Lietuvos kariuomene. Manau, kad čia Seimo nariams buvo vienas dalykas, kad, jeigu jau kariuomenės vadovybė, ministras ir prezidentas teikia šitą kandidatūrą, tai kam ten ir klausti. Mano galva, ne aš toks patrauklus buvau, bet Lietuvos kariuomenė jiems patinka.
– Iš tiesų dar vienas rekordinis dalykas – jūsų darbo pradžios pasitikėjimas. Paskutinė „Vilmorus“ apklausa parodė, kad Lietuvos kariuomene pasitiki rekordiškai daug Lietuvos žmonių – 60,5 proc. Per 14 m. – tai rekordinis pasitikėjimas. Nuo birželio pakilo 2 proc. generole, jums, manau, turėtų būti iššūkis, kad po penkerių metų, kai baigsis jūsų kadencija, nesumažėtų pasitikėjimas.
– Aš taip pat esu ir dabar, ir buvau kariuomenės dalis. Tas pasitikėjimas ir tuo, ką aš dirbu. Įvertino ir mano darbą kiek ankstesnį. Aišku, būtų tikrai graudu, jeigu tas pasitikėjimas kristų, o jis tikrai gali kristi dėl įvairiausių priežasčių.
Bet dabar galiu pasakyti: lyderiavimas buvusio kariuomenės vado generolo Vytauto Jono Žuko buvo tikrai labai geras, tikrai buvo pavyzdinis visiems kariams, bet kokio rango ar pareigų. Tai buvo mūsų tikras vadas ir tikrai yra iš ko mokytis. Manau, kad po penkerių metų gal ir išlaikysim tą pasitikėjimą.
– Sakote, kad generolas V. J. Žukas labai daug prisidėjo prie to, kad pasitikėjimas kariuomene toks didelis. Iš tiesų, per penkerius metus visos žiojinčios skylės, kurios buvo krašto apsaugos sistemoje, kariuomenėje, buvo pradėtos lopyti.
Ketvirtadienį krašto apsaugos ministras per oficialią ceremoniją pasakė, kad jūsų laukia nemaži iššūkiai, bet juos reikia įveikti. Kokius didžiausius iššūkius šiandien matote, kai ateinate į kariuomenės vado darbą?
– Turbūt pats didžiausias iššūkis: tęstinumo užtikrinimas, kovinės parengties, kariuomenės išlaikymas, karių motyvavimas, karių techninis materialinis aprūpinimas. Aišku, reikia labai didelį dėmesį kreipti apskritai į karį, jo poreikius, sudaryti tinkamas sąlygas tarnauti. Manau, kad tai ir bus pagrindiniai mano darbai.
– Šiandien dar nėra tinkamos sąlygos sudarytos mūsų kariams tarnauti?
– Sąlygos yra labai geros, bet gerinimui nėra ribų. Kuo jos geresnės, tuo geriau tarnauja kariai. Galų gale kiekvienas laikmetis kelia savo reikalavimus ir manau, kad per penkerius metus tikrai daug kas visuomenėje keisis. Tuo labiau kariuomenė neturėtų atsilikti nuo tų poreikių, kuriais bendrai visa visuomenė, visa Lietuva gyvena.
– Kokia yra jūsų kariuomenės plėtros vizija? Kurios pajėgos dabar reikalauja didžiausių investicijų?
– Pagrindinis akcentas, turbūt ir pagrindinis prioritetas, kaip ir buvo, taip ir bus – sausumos pajėgos. Jos reikalauja turbūt daugiausia ir investicijų, nes jos yra skaitlingiausios. Jos yra didžiausios ir tos pajėgos, kurioms yra keliami patys didžiausi uždaviniai. Tiek karo metu, tiek pasirengimo karo metui. Galų gale tai yra tos pajėgos, kurios kelia atgrasymą. Tiek savarankiškai gynyboje besirengiant, tiek kolektyvinei gynybai besirengiant. Sausumos pajėgos yra pagrindinis prioritetas.
– Kokie pirkimai prioritetiniai yra jūsų akimis?
– Pirkimai nėra vien kariuomenės kompetencija, turbūt visos krašto apsaugos sistemos ir ministro. Bet kaip aš nuo šiandien esu pagrindinis ministro patarėjas kariuomenės srityje, esu Gynybos resursų tarybos grupės narys, tai pirkimai dabar yra visi suplanuoti net iki 2029 m. Planai yra sudaryti. Jeigu kažkas vyks ne taip, matysim, kad reikia keisti prioritetus, tai tikrai peržiūrėsime tuos planus ir keisime.
Dabar patys pagrindiniai dalykai yra mechanizacija. „Geležinio vilko“ parengimas dviejų kovinių batalionų, kurie atitiktų 100 proc. NATO standartus. Taip pat vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų įdiegimas, universalių sraigtasparnių pirkimas, karinių oro pajėgų dabartinio statuso palaikymas, išminavimo laivų įsigijimas ar pakeitimas, jau pasenusių arba jau nebe labai funkcionuojančių laivų. Taip pat ypatingas dėmesys bus ir specialiųjų operacijų pajėgoms.
– Jūs užsiminėte apie sraigtasparnius. Susitarime, kurį yra pasirašiusios partijos, kalbama ir dėl gynybos finansavimo, kalbama apie slaptą sraigtasparnių platformą. Aš taip suprantu, kad tai yra viena iš opiausių problemų mūsų kariuomenei dabar?
– Turbūt pagrindiniai įsigijimai, kurie buvo brangiausi, tai tikrai yra pasirašytos ir sutartys, ir kontraktai su tiekėjais. Mes jau juos pradėjome gauti kaip pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“. Jau ateina į „Geležinį vilką“, „Vilko“ brigadą. Dabar atėjo laikas įsigyti sraigtasparnius. Resursai dabartinių sraigtasparnių, kuriuos mes naudojame dar sovietinių laikų, jau baigiasi. Jų eksploatavimas jau tikrai eina į pabaigą, tai juos ar taip, ar taip mes turėsime pakeisti.
Tiek dėl nustatytų mums uždavinių karo metu, tiek taikos metu, nes gelbėjimo paieškos darbus mes privalome atlikti, teikti tinkamą pagalbą ir įsipareigoję esame oro policijos vienetams, kurie atlieka misiją Šiauliuose. Taip kad mums šitų sraigtasparnių reikės.
– Kada jie turėtų pasirodyti?
– Manau, kai jau tikrai gerai išgvildensime, ką mes turime pirkti, kokia platforma turime pirkti. Turiu omeny, visos pirkimo procedūros bus praėjusios. Tada, kai bus priimtas sprendimas, kad mes išsirenkam šitą ir ne kitokia platforma pasirašant sutartį. Tikrai prognozuoti yra sudėtinga. Aišku, numatyta dabar ir aš pasakyčiau, gal ir nesuklysčiau metus, nenoriu konkretizuoti, kokiais metais, bet, manau, apie 2023 m. kažkur matosi, kad galima bus nupirkti.
– Aš jau kalbėjau apie tą susitarimą, pasirašytą dėl kariuomenės finansavimo, kad 2030 m. jis pasieks 2,5 proc. BVP, dabar 2 proc., beveik 2 proc. Tačiau kai kurios partijos sako, kad tai yra ne ambicinga ir 2,5 proc. BVP galima pasiekti jau 2025 m. Ar matote tokią būtinybę spartinti finansavimą? Kad būtų greičiau pasiektas tas procentas nei 2030 m.?
– Partijų įsipareigojimas arba sutartis yra, kad iki 2030 m. pasieksime 2,5 proc. Mums, kaip kariuomenei, tai yra labai gerai ir mums būtina turėti tuos pinigus arba tą atitinkamą finansavimą. Tikrai bus įgyvendinti tie planai, kurie dabar yra parengti ir bus įgyvendinta ta vizija, kuri buvo dar padaryta 2015 m. Dabar ji vykdoma. Tai vienareikšmiškai reikalingi šitie pinigai.
Man, kaip kariuomenės vadui, reikia pajėgumų. Aš, kaip kariuomenės vadas, konstatuoju, kad man reikia ne procentų, reikia ne kažkokio pinigų kiekio, man reikia daikto, su kuriuo aš turėčiau atitinkamą pajėgumą, kad turėčiau atitinkamą kovinę parengtį, kad turėčiau kovinį rengimą vykdyti ir kitus uždavinius spręsti. Ar daugiau reikia nei 2,5 proc. BVP, nenorėčiau apie tai kalbėti.
– Ar greičiau?
– Taip, aš pasakysiu, kad man, kaip kariuomenės vadui, tai būtų geriausia, kad jeigu iki 2024 m. būtent 2,5 proc. būtų, bet aš juokauju.
– Kodėl? Aš sutinku, kad jums tikrai būtų geriau.
– Kitas dalykas – įsisavinimo klausimas, nes pinigų biudžeto augimas yra iš dalies, tai yra atsiranda naujos galimybės, taip pat ir iššūkiai, kaip įsisavinti.
– Generole, jūs turbūt girdite nuolatines kalbas, kam pirkti tankus – geriau atiduokime švietimui. Tai aš suprantu, kad mes su jumis kalbame ne apie tankus, bet ką jūs atsakytumėte tokiam žmogui, kuris ateina ir piktinasi, kad kam tiek daug yra didinami gynybos finansavimo pinigai?
– Galiu pasikartoti ir tikrai pakartoti, ką jau ministras minėjo ir kariuomenės vadas buvęs minėjo, kad tikrai buvo nepakankamas finansavimas keletą metų iki 2015 m. Kai tikrai buvo priimti reikalingi savalaikiai, jau pavėluoti, bet reikalingi, sprendimai, paaštrėjus tarptautinei situacijai. Tai tikrai mes turėjome tokį laiko tarpą, kai tikrai negalėjome vystyti savo pajėgumų, tikrai mes neturime tokio, kokį turėjome turėti. Tai tikrai mes vejamės tą, ko nebuvome padarę anksčiau.
– Tame pačiame partijų pasirašytame dokumente numatyta, kad 2022 m. turėtų būti apsispręsta dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę. Ką jūs pats manote, reikia visuotinės ar ne?
– Čia grynai politinis klausimas, manau.
– Bet ką kariuomenės vadas mano?
– Manau, kad taip. Jeigu bus visuotinė karo prievolė, tikrai komplektavimas bus užtikrintas. Jei nebus visuotinės prievolės, turėsim tokią sistemą, kurią šiandien turime. Taip pat viskas bus gerai. Tegul politikai apsisprendžia, jeigu reikia visuotinės prievolės, tegu daro. Bet dabar, žiūrint iš šiandienos taško, tai tikrai, jei būtų visuotinė prievolė – kažkiek turėtume iššūkių. Nesakau, kad jie neišsprendžiami, bet tai būtų infrastruktūros iššūkiai. Nesakau, kad tai neįmanoma. Kamuolys dabar – politikų rankose.
– Kaip jūs apibūdintumėte šiandienę Lietuvos saugumo situaciją?
– Grėsmės yra išlikusios. Pasakysiu, kad yra net ir augančios, nes potencialaus priešininko pajėgumai ir jų vienetai įvairiose vietose, artimoje kaimynystėje didėja. Tikrai turime būti labai atidūs, viskam labai pasirengę.
– Ne veltui krašto apsaugos ministras sakė, kad jūsų laukia dideli iššūkiai.
– Manau.
