Lietuvoje

2019.07.26 05:30

Koalicijos sutarties įkaitu tapęs Pranckietis: nesitikėjau tokios kvailystės

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.07.26 05:30

„Nesu koks nors nesubrendęs jaunuolis, kuris nežinotų, nesuprastų, kas vyksta“, – interviu portalui LRT.lt sakė parlamento vadovas Viktoras Pranckietis. Panašu, kad Seimo pirmininko pozicijos jis nepraras, tačiau tai gali jam kainuoti narystę partijoje. O tai, anot V. Pranckiečio, būtų didelis praradimas.

Seimo pirmininko V. Pranckiečio pavardė paskutiniu metu dažniausiai linksniuojama koalicijos derybų kontekste. Jo atstovaujamos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis ne kartą pakartojo, kad parlamento vadovo postas turi atitekti koalicijos partneriams „socialdarbiečiams“. Pats V. Pranckietis portalui LRT.lt sakė nesitikėjęs, kad bus ateita iki tokios situacijos.

– Ketvirtadienį baigėsi Seimo pavasario sesija. Baigiantis posėdžiui savo kalboje jūs sakėte, kad ne visi įstatymo projektai, kurie buvo įregistruoti, pateko į posėdžius, kai kurie buvo pateikti, bet neatėjo iki svarstymo stadijos, įstrigo komitetuose. Kokia iš tikro yra situacija?

– Yra daugiau nei 200 projektų, kurie yra nebaigti. Manau, kad ateityje turėsime juos peržiūrėti ir pažiūrėti, kas nutiko. Kai kurie bus nebaigti, nes yra atmesti, yra ir nepateiktų, nes jie prieštarauja Konstitucijai. Reikėtų kiekvieną atvejį žiūrėti atskirai.

– Bendros priežasties, kodėl projektai įstringa, suprantu, nėra?

– Ne. Priežastys įvairios: neužregistruoti arba nepatobulinti projektai, nėra komitetų išvadų, nepateikti projektai, prieštarauja Konstitucijai. Įvairios priežastys, kiekvienam projektui atskirai rašomos, jos nėra visiems projektams vienodos.

– Apskritai jūs, kaip Seimo pirmininkas, esate patenkintas parlamento darbu?

– Žinoma, darbas tenkina. Viskas vyksta nuosekliai. Kai kurių įstatymų mes taip ir neprikėlėme, jie lieka stalčiuose, bet tai yra komitetų atsakomybė įtraukti juos į savo darbotvarkę, peržiūrėti. Aš dėl to ir atkreipiau dėmesį į tuos įstatymus, kurie yra nepakelti, todėl kad tai turėtų būti komitetų rūpestis. Pakeisti komitetą, perduoti kitam yra sudėtingas veiksmas, todėl tai nėra įprasta praktika. Skatiname komitetus, kad jie dirbtų.

– Jūs anksčiau esate minėjęs, kad Seimui reikia kalbėtis, mažiau pyktis. Ar tie pykčiai tiek tarp pozicijos ir opozicijos, tiek valdančiųjų gretose paveikia Seimo darbą?

– Pasibaigus rinkimams tas pykčio failas, turbūt, išsitrynė. Laikotarpis tapo daug darbingesnis, sėkmingai nubalsuota dėl premjero kandidatūros – 81 balsavo už. Manau, kad tas ginčų laikotarpis baigėsi anksčiau nei pati sesija, kuri užsitęsė dėl to, kad darbą pradėjo naujas prezidentas, Vyriausybei reikėjo grąžinti įgaliojimus ir toliau tęsti darbą.

– Vis dar netyla valdančiosios koalicijos, ypač jūsų partijos lyderio, kalbos, kad Seimo pirmininko pareigos turėtų atitekti „socialdarbiečiams“. Tačiau vakar partijos Etikos komisija nutarė, kad jūs etikos normų nepažeidėte. Kaip jūs žvelgiate į visą šią situaciją?

– Mes turėtume formaliai išsiaiškinti, kas ką daro. Vyriausybę formuoja prezidentas su ministru pirmininku, o partijos tik siūlo kandidatus. Lygiai tas pats ir čia. Seimas išsirenka pirmininką. Jei Seimas nusprendžia tą pirmininką keisti, tai Seimas ir keičia. Reikėtų nepainioti procedūrų. Tai yra ir Seimo reputacijos klausimas, ar jis gina savo teises, ar jis mato reikalą keisti. Tai turi būti Seimo sprendimai.

– Ne kartą minėjote, kad patraukti jus iš pareigų yra asmeninis Ramūno Karbauskio siekis. Kuo jūs jam taip nusikaltote?

– Reikėtų pažiūrėti į buvusius pasisakymus, pareiškimus. Tai buvo tendencingas veiksmas, vykstantis jau daugiau nei metus. Man ir asmeniškai buvo pasakyta „traukis iš čia“. Aš pasakiau, kad tai turi spręsti Seimas. Tada dar net nebuvo kalbų apie jokią koaliciją.

Bet gal jam pačiam reikia užduoti klausimus, kodėl taip yra. Man atrodo, kad ta mūsų nesantarvė yra labai vienpusė. Visą laiką sakoma, kad „dirba tai gerai, bet...“ Tai tegu tą „bet“ aiškina tie, kurie ir galvoja apie tą „bet“.

– Bet panašu, kad jums tai gali kainuoti narystę partijoje.

– Man partijos narystė yra labai brangi dėl tų žmonių, kurie yra joje. Aš turiu labai daug draugų, gerbiamų žmonių, kuriuos daug metų pažįstu. Tačiau jeigu partija, jos taryba, taip apsispręstų, kad svarstytų mano reikalingumą būti partijoje, tai tuomet kas belieka?

– Jūs jaučiate partijos kolegų, savo skyriaus palaikymą?

– Ne tik savo skyriaus, daugelio skyrių palaikymą. Kai kalbuosi su tų skyrių žmonėmis, kuriems atstovaujama taryboje tik per skyriaus pirmininką, man pasako: „Mes negalvojame taip, kaip galvoja mūsų pirmininkas.“ Jaučių palaikymą, kuris buvo išsakytas ir LVŽS Demokratijos forume. Žmonės sako, kad galvoja kitaip, nei jų skyriaus pirmininkas. Tai reiškia, kad tas balsavimas nebuvo visiškai atspindintis skyrių nuomonę. Skyrius turėtų svarstyti, o pirmininkas reikšti nuomonę skyriaus vardu.

– Kalbate apie balsavimą taryboje dėl koalicijos sutarties?

– Taip. Taryba sudaryta iš skyrių pirmininkų, iš Seimo narių, priklausančių partijai.

– Kaip matote kitus Seimo rinkimus – su „valstiečiais“? O jei būsite pašalintas iš partijos, kas tada?

– Labai natūraliai. Manau, kad kandidatus kels ir skyriai, pagal partijos įstatus taip numatyta, kad skyriai siūlo kandidatus. Daug kandidatų buvo keliama nepartinių, kaip ir Saulius Skvernelis. Manau, kad niekada nenutolsiu nuo skyriaus, nuo partijos, kaip buvau, taip ir būsiu. Tai yra mano partija.

O dėl kitų rinkimų, visada yra atviras kelias eiti ir laisvu mandatu. Vienmandatėse apygardose pasirinkimas yra paprastas.

– Kitaip tariant, be „valstiečių“ neliktumėte „už borto“?

– Nesijausiu „už borto“ ir neišrinktas. Renkasi žmonės ir, jeigu žmonės pasirinktų, man būtų garbė, o jei nepasirinks, irgi tas pats. Aš toks pats Lietuvos Respublikos pilietis kaip visi. Tikrai neliksiu be duonos.

– Kaip pats asmeniškai vertinate visą susiklosčiusią situaciją? Tikėjotės, kad gali kažkas panašaus nutikti?

– Nesitikėjau tokios kvailystės. Man keista. Nesu koks nors nesubrendęs jaunuolis, kuris nežinotų, nesuprastų, kas vyksta. Kai bandoma man sakyti, kad kažką darau negerai, aš manau, kad viską darau pagal įstatymus, pagal Konstituciją. Tą sako ir konstitucinės teisės specialistai, ir Seimo teisininkai, ir daug geros valios žmonių.

– Apie nesutarimus „valstiečių“ gretose kalbama seniai, kone nuo kadencijos pradžios. Kad ir ketvirtadienį, kai paaiškėjo, kad frakcija nubalsavo siūlyti Virginijų Sinkevičių eurokomisaru, prieš tai to neaptarusi su premjeru. Ar frakcija vis dar vieninga, susikalba?

– Frakcija tikrai nėra vieninga, yra daug mąstančių kitaip. Tačiau apie sprendimą dėl V. Sinkevičiaus nežinau, tik girdėjau, kad toks buvo, nes frakcijoje nedalyvavau.

Eurokomisarus deleguoja Vyriausybė. Mes neturime atimti iš Vyriausybės teisės arba nurodyti Vyriausybei, ką pasirinkti kandidatu. Jei tai yra daroma Vyriausybės vadovui nežinant, tai nėra gerai, reikėtų nuomones derinti ir kolegialiai nuspręsti, o ne kad kažkas nusprendė ir iškėlė.

Palaikau V. Sinkevičių, jis yra žmogus su didele ateitimi, bet to neturi būti pažeidžiant kieno nors teises. Šiuo atveju pažeidžiama Vyriausybės teisė nominuoti komisarą.

– O ar dėl nesutarimų gali būti prielaidų frakcijos skilimui?

– Mes jau, turbūt, treti metai kalbame apie tai, kad tai nėra kokia nors vienalytė masė, tai yra iš įvairių žmonių sudarytas darinys. Tai, kas jau yra atskilę, tai ir yra to skilimo dalis. Frakcija per tą laikotarpį neteko devynių žmonių, tai yra reikšmingas skaičius. Manau, kad reikėtų branginti kiekvieną žmogų. Jis turėtų žinoti savo galimybes, jomis naudotis ir būti girdimas. Jam neturi būti tik pasakoma „balsuok taip ar kitaip“.

Skilimo galimybė yra visada, bet ar ją išnaudos tie žmonės, ar jiems užteks drąsos atskilti, ar jie galvos, kad reikia pritarti iš anksto pareikštai nuomonei... Manau, kad žingsnis link kolegialumo suvienytų frakciją.

– Neseniai „valstiečių“ frakciją paliko Vytautas Bakas. Jis, argumentuodamas tokį sprendimą, sakė, kad nusivylęs tuo, kaip pasikeitė „valstiečiai“, ir kritikavo tai, kad koalicija buvo sudaryta ir su teisiama partija. Kaip jūs vertinate jo pasitraukimą ir tai, ką jis išsakė apie „valstiečių“ frakciją?

– V. Bakas yra labai ryškus valstybininkas, jam valstybės interesai yra labai svarbūs. Kai jis pamatė, kad peržengiamos jo raudonos ribos, jis priėmė tokį sprendimą. Man visada buvo įdomi tokia riba – kada žmogus priima tokį reikšmingą sprendimą? Nežinau tos ribos išmatavimų ir kokiu būdu atsiranda laikas tokiam sprendimui, bet, matyt, visuma veiksmų priveda prie tokios ribos, kai žmogus nusprendžia, kad turi keisti savo sąlygas. V. Bakas taip ir padarė.

Bet aš neabejoju, kad jis ir toliau liks antikorupcinėse programose, stengsis įgyvendinti idėjas, kurias atsinešė į Seimą. Visada labai palaikau jį, jo sprendimus, man gera su juo bendradarbiauti, nes matau žmogų idealistą, dirbantį valstybės naudai.

Vertinti jo pasisakymų apie LVŽS vienareikšmiškai negalėčiau, reikėtų gilintis, kokie projektai jo netenkina ar kokių projektų neteikimas. Nesu atskirai įsigilinęs į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto darbą.

– Ketinama šaukti neeilinę sesiją. Ar ji bus skirta Vyriausybės formavimo klausimams išspręsti?

– Taip. Jeigu tuo metu bus koks kitas klausimas, kurį galima apsvarstyti, taip pat žiūrėsime nerezervuotai. Jeigu yra pasiūlymai logiški, teisingi ir laiku, jie bus svarstomi.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.