Lietuvoje

2019.07.25 15:57

Trys Nausėdos veto: Seimas ir skuba, ir bando viską apibrėžti įstatymais

Laura Adomavičienė, LRT.lt 2019.07.25 15:57

Trijų prezidento Gitano Nausėdos veto per savaitę Seimas nesitikėjo, tačiau grąžintus įstatymų projektus kone vienbalsiai priėmė su prezidento siūlomais pakeitimais. Ekspertai sutartinai tikina, kad veto nėra prezidento galios demonstravimas, o gana žemas paties Seimo darbo įvertinimas.

Šią savaitę G. Nausėda Seimui grąžino svarstyti įstatymų pataisas, kuriomis buvo numatyta politinėms partijoms ir penkiuose Lietuvos didmiesčiuose veikiantiems Prekybos, pramonės ir amatų rūmams toliau neatlygintinai naudotis valstybės ir savivaldybių patalpomis. Taip pat vetuotas įstatymas, kuriuo numatyta riboti pirmumo teisę įsigyti mišką turinčių asmenų nuosavybės teises. Visus tris grąžintus įstatymus Seimas ketvirtadienį patvirtino su prezidento pasiūlytomis pataisomis.

Trijų įstatymų pataisos vetuotos per pirmąsias dvi prezidento kadencijos savaites.

„Ką pamatėme pačioje pradžioje, tai tikrai yra problemų su įstatymų kokybe. Galima sakyti, kad ji yra vidutiniška“, – BNS trečiadienį sakė šalies vadovo patarėjas Simonas Krėpšta.

Šios kadencijos Seimo darbui priekaištų turi ne tik prezidentūra, bet ir politologai, ir pati visuomenė. Pavyzdžiui, dar praėjusių metų rudenį Kauno technologijų universiteto docentė, Kauno miesto tarybos narė Jurgita Šiugždinienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje teisėkūra vyksta skubotai, o priimamų įstatymų skaičius neįtikėtinai didelis.

Vien per 2017 m. Seimas priėmė 863 įvairaus pobūdžio teisės aktus. Palyginti Airija per metus patvirtina apie 200 teisės aktų, Norvegija – apie 150, Danija – 200–300.

Šiandien matydama, kaip trys veto per savaitę pasiekia Seimą ir įstatymų projektai kone vienbalsiai priimami su prezidento pataisomis, docentė dar kartą pabrėžia, kad parlamentarams trūksta kompetencijos, dirbama skubotai, neįsigilinant į problemos esmę.

„Nemanyčiau, kad trys prezidento veto yra jo galios demonstravimas. Prezidentas tiesiog dirba savo darbą ir jeigu jam atrodo, kad tie įstatymai nėra tinkami, jis juos grąžina Seimui. Tikriausiai, didžiausia problema pas mus ta, kad bandoma daug ką labai tiksliai, labai smulkiai apibrėžti įstatymais, nors daug ką galima padaryti poįstatyminiais aktais. Tai rodo, kad valdžia nepasitiki visuomene.

Kitas dalykas, ko mūsų Seimui trūksta – valdančiųjų ir opozicijos sutarimo. Skandinavijos šalyse yra tokia politinė kultūra, kur teikiamą įstatymo aktą pirmiausia stengiamasi suderinti ne tik valdančiųjų frakcijose, bet ir su kuo daugiau opozicijos narių“, – sakė J. Šiugždinienė.

Seimas visuomenės akyse virto „plepykla“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius sako, kad pastarosios savaitės įvykius galima vertinti dvejopai. Iš vienos pusės Seimas, įsiklausydamas į prezidento veto, parodė, kad stengiasi formuoti konstruktyvius ir dialogu pagrįstus santykius su prezidentūra. Antra vertus, prezidento pastabos nebuvo netikėtos, todėl Seimas turėtų atidžiau svarstyti pirmines versijas ir įsiklausyti į įvairius argumentus.

„Šiandien Seimo žengtas žingsnis yra tinkamas, bet kažkiek pavėluotas ir buvo galima, ko gero, apsieiti be veto, jeigu pirminiai svarstymai būtų gilesni. Seimo autoritetas po tokių žingsnių paprastai mažėja, bet šiuo atveju visuomenės pasitikėjimas Seimu yra itin menkas ir prezidento veto to pasitikėjimo tikrai sumažinti nelabai ir begali. Seimas visuomenėje vertinamas kaip „plepykla“, kaip institucija, kuri nebūtinai priima labai reikšmingus sprendimus“, – sakė A. Krupavičius.

VDU politologas yra knygos „Lietuvos politinė sistema: sąranga ir raida“ bendraautorius. Šioje knygoje pateikiamas visų nepriklausomos Lietuvos prezidentų vetuotų įstatymų skaičius ir Seimo kadencijų priimtų teisės aktų skaičius. Pastarieji gana iškalbingi.

Pavyzdžiui, prezidentas Algirdas Brazauskas per visą savo kadenciją vetavo 31 įstatymą. Tuo metu prezidentas Valdas Adamkus vien per pirmąją kadenciją jų vetavo du kartus daugiau. Buvusios šalies vadovės Dalios Grybauskaitės dviejų kadencijų rezultatas – apie 80 vetuotų įstatymų.

Tuo metu pačių teisės aktų Lietuvoje per Seimo kadencijas priimama tūkstančiais. Pavyzdžiui, Aukščiausioji Taryba 1990–1992 m. priėmė 334 įstatymus, 1992–1996 m. kadencijos Seime patvirtinta daugiau nei 1 tūkst. įstatymų, 1996–2000 m. kadencijos nariai priėmė dar beveik 1,6 tūkst. įstatymų. 2000–2004 m. Seimo sąskaitoje – vėl apie pusantro tūkstančio patvirtintų teisės aktų.

„Lyginant Lietuvos Seimą su kitais Europos šalių parlamentais, priimamų įstatymų skaičius tikrai yra itin aukštas. Dėl 1990–1992 m. kadencijos, ją galima pateisinti, nes buvo priimami visi pirminiai valstybės gyvenimą reguliuojantys įstatymai. 2000–2004 m. yra stojimas į Europos Sąjungą (ES) ir tas laikotarpis irgi yra pateisinamas, nes priimti reikėjo daugelį teisės aktų, kurie buvo derinami su ES teise. Bet visais kitais laikotarpiais tikrai ta teisėkūra yra akivaizdžiai perteklinė, yra daug pataisų, daug keitimų ir taip toliau. Kai kiekybė vyrauja, tai nukenčia įstatymų kokybė“, – tikino A. Krupavičius.

Su skuba penkiskart lenkiame estus

2018 m. kovą panašias išvadas pateikė ir Valstybės kontrolė. Tuo metu atkreiptas dėmesys ne tik dėl priimamų teisės aktų gausos, bet ir jų svarstymo skubos bei ypatingos skubos tvarka. Auditorių skaičiavimais, Lietuvoje tokiu būdu priimama net apie 50 proc. įstatymų, kai, pavyzdžiui, Estijoje skubos tvarka priimama apie 10 proc. įstatymų.

„Nekokybiška teisėkūra kuria nereikalingą administracinę naštą tiek verslui, tiek visuomenei bendrai, sudaro prielaidas biudžeto lėšas naudoti neefektyviai, plečia viešojo valdymo institucijų veiklos apimtis, neužkerta kelio korupcijos apraiškoms. Audito metu taip pat buvo nustatyta, kad į teisėkūros procesą per mažai įtraukiama visuomenė, trūksta viešumo ir skaidrumo“, – reziumavo auditoriai.

Galiausiai praėjusį rudenį „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad šalies gyventojai dešimtbalėje sistemoje Seimo darbą įvertino nepatenkinamai, skirdami vos 4,62 balo.