Lietuvoje

2019.08.05 05:29

Prieš Seimo rinkimus – pertvarkos: dešimt apygardų, kurių lauks pokyčiai

Laura Adomavičienė, LRT.lt2019.08.05 05:29

Artėjant 2020 m. Seimo rinkimams vėl bus perbraižomos vienmandatės apygardos. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) jau yra paskelbusi 10-tuką per didelį rinkėjų skaičių turinčių apygardų ir tiek pat tų, kuriose rinkėjų skaičius per mažas. Aiškėja, kad bus apkarpomos ribos apygardų, kuriose į Seimą buvo išrinkti Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, premjeras Saulius Skvernelis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kelta kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė.

Šiandien pati didžiausia vienmandatė apygarda yra Raudondvario (Kauno r.), kurioje buvo išrinktas V. Pranckietis. Čia balsavimo teisę turi beveik 41 tūkst. rinkėjų. Rinkimų įstatyme numatyta, kad vienoje apygardoje maksimalus rinkėjų skaičius yra 38,5 tūkst. Reiškia, į greta esančias apygardas iš Raudondvario bus iškelta apie 2,5 tūkst. rinkėjų.

Palyginti, priklausomai nuo apygardos, vienam Seimo nariui išrinkti reikia apie 7–11 tūkst. balsų.

Vilniuje nuo Senamiesčio apygardos, kur buvo išrinktas konservatorius Mykolas Majauskas, teks nuimti taip pat daugiau nei 2 tūkst. rinkėjų. Karoliniškių, kurių gyventojai atstovu į Seimą išrinko S. Skvernelį, aplinkinėms apygardoms teks perleisti pusantro tūkstančio balsavimo teisę turinčių gyventojų. Jau kartą apkarpytos Antakalnio apygardos, kurioje ilgą laiką buvo renkamas Andrius Kubilius, o vėliau – ir I. Šimonytė, taip pat laukia ribų tikslinimas, nes čia yra 800 rinkėjų per daug. Taip pat koreguojamos bus ir Gargždų, Danės (Klaipėda), Naujamiesčio ir Fabijoniškių (Vilnius) bei Aleksoto (Kaunas) vienmandačių apygardų ribos.

Nuo praėjusių rinkimų gerokai aptirpo regionuose esančios vienmandatės apygardos. Pavyzdžiui, Sėlos vienmandatei apygardai iki minimalaus 31,5 tūkst. rinkėjų skaičiaus trūksta apie 1 tūkst. balsavimo teisę turinčių gyventojų. Tiek pat iš aplinkinių apygardų bus atkelta į Zanavykų, Kuršo, Šilutės, Plungės vienmandates apygardas. Daugiau nei pusės tūkstančio rinkėjų trūksta Anykščių-Panevėžio, Vilkaviškio, Molėtų-Širvintų apygardose.

„Jei vienoje iš apygardų rinkėjų skaičius tampa per didelis, tai nuo jos atskiriama viena iš pakraštinių apylinkių ir prijungiama prie kaimyninės apygardos. Ir atvirkščiai – jei per mažas, tuomet kažkuriai iš kaimyninių apygardų tenka būti „donore“.

Sudarant rinkimų apygardas, pirma reikia atsižvelgti į administracinių vienetų ribas, stengtis kuo mažiau skaldyti savivaldybes, atsižvelgti ir į seniūnijų ribas. Taip pat reikia išlaikyti apygardų teritorinį vientisumą, kad jos nebūtų sudarytos iš atskirų „salų“, taip pat kad jos būtų kuo kompaktiškesnės. Dar vienas svarbus aspektas – visais atvejais būtina siekti rinkėjų apygardoje panašumo (tautiniu, socialiniu, užimtumo, miestas–kaimas ir pan.) aspektais“, – vardijo VRK Mokymų ir komunikacijos skyriaus vedėja Kristina Ivanauskaitė-Pettinari.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė tikina, kad ribų perbraižymas gali būti palankesnis miestuose didesnį rinkėjų palaikymą turinčioms partijoms.

„Žinome, kad miestų ir kaimų politinės preferencijos Lietuvoje yra gana skirtingos, ypač Vilnius išsiskiria gana ryškiai. Jeigu atsiranda daugiau apygardų Vilniuje, o sumažėja apygardų provincijoje, tai išlošia tos partijos, kurios stipresnės miestuose. Tame Vilniuje irgi ne viskas taip vienareikšmiška – yra atskiros zonos, jos gerokai skiriasi pagal savo balsavimo preferencijas. Kiti miestai, pavyzdžiui, Kaunas, gal šiek tiek tolygesni.

Įdomiausia bus tos naujos, kurios bus suformuotos, nes jos neturės tradicijos, nebus aišku, kas jose dominuoja. Galbūt jos bus kaip tik palankios tiems, kurie anksčiau neturėjo įdirbio tam tikroje vietoje ir dabar nori įsiterpti į politinę kovą“, – sakė A. Ramonaitė.

Šimonytės simpatikai numušė Paleckio kortą

Nors perbraižydama apygardų ribas VRK vadovaujasi gana objektyviais kriterijais, visgi rinkėjų kilnojimas kartais nulemia ir rinkimų rezultatus. Pavyzdžiui, prieš 2016 m. tikslinant Vilniaus Antakalnio apygardos ribas nuo jos buvo atskirta Filaretų rinkimų apylinkė. Jos gyventojai buvo prijungti prie Naujosios Vilnios apygardos.

Antakalnio apygardoje tvirtas pozicijas turi TS-LKD, tad šios politinės jėgos simpatikai, nukeliavę į Naująją Vilnią, sugebėjo nulemti rinkimų rezultatus partijos naudai. Daugiau nei 1 tūkst. šios apylinkės rinkėjų palaikė TS-LKD kandidatę Moniką Navickienę, kuri antrajame rinkimų ture vos 900 balsų persvara aplenkė Lietuvos šnipinėjimu Rusijai įtariamą Algirdą Paleckį. Prieš tai šioje apygardoje buvo išrinktas Darbo partijos narys Sergejus Ursulas.

Tuo metu Kaune po apygardų perbraižymo konservatoriai vieną Seimo mandatą prarado. 2012 m. Centro ir Žaliakalnio apygardose rinkimus laimėjo dvi konservatorių partijos atstovės: Vincė Vaidevutė Margevičienė ir Rasa Juknevičienė. Prieš 2016 m. Seimo rinkimus šios apygardos sujungtos į vieną, kurioje parlamento nariu išrinktas TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Pats konservatorių lyderis manipuliavimo apraiškų perbraižant rinkimų apygardas neįžvelgia.

„Galima bandyti (įžvelgti manipuliaciją rinkėjų balsais – LRT.lt), bet yra ganėtinai sudėtinga: yra daug partijų Lietuvoje, VRK atskaitinga partijoms ­– tai sunkiai leistų kažkokią labai didelę manipuliaciją atlikti. Yra objektyvios galimybės ir jų ribose tas perbraižymas vykdomas“, – įsitikinęs G. Landsbergis.

„Teoriškai yra gi ir tos technologijos, vadinamos džerymanderingu (angl. Gerrymandering – LRT.lt), kai ribos perbraižomos tam tikru būdu ir siekiant tam tikrų tikslų, bet man atrodo, kad mūsų VRK labiau remsis tuo, ką mokslininkai sako, ir tiesiog perbraižys ribas, kaip logistiškai patogu, – antrino I. Šimonytė. – Visi patenkinti vis vien negali būti. Politikoje nereikia kurti sau stabų. Vienmandačių yra truputėlį kazusas, kad ten daugiau žmonės renkasi tarsi asmenybę, nors realiai, jeigu tu galvoji, ką valdžia turėtų daryti, vis dėlto turėtum rinktis programą, kokiai politinei platformai labiau prijauti, ką tada tos politinės platformos partija ar koalicija tavo apygardoje siūlo. Gi negali kraustytis paskui tau patinkantį Seimo narį iš vienos apygardos į kitą vien dėl to, kad galėtum už jį balsuoti.“

Savo ruožtu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime pirmininkė Rita Tamašunienė mano, kad, likus metams ar mažiau iki rinkimų, neturėtų būti nei keičiamos apygardų ribos, nei inicijuojamos su rinkimais susijusių įstatymų pataisos.

„Tai suponuoja mūsų piliečiams tokią nuomonę, kad galbūt kažkas bandoma pakeisti politikams palankesnėmis sąlygomis. Taip pat jie nesupranta, kodėl jie per vienus rinkimus balsuoja vienoje apygardoje, kur pažįsta savo Seimo narį, vėliau vėl viskas pasikeičia. Man atrodo, kad tai netgi atgraso nuo didesnio dalyvavimo rinkimuose. Visi pakeitimai, mano vertinimu, turėtų būti atliekami daug anksčiau. Taip būtų išaiškinama rinkėjams, visuomenei, kad tai atlikti privalu“, – sakė R. Tamašunienė.

Perbraižymui jautrios tautinių mažumų teritorijos

Apygardų ribų perbraižymas palies ir tas teritorijas, kuriose dominuoja tautinės mažumos. R. Tamašunienė ragina VRK atsižvelgti į Vilniaus krašto problematiką ir čia gyvenančių tautinių mažumų poreikius.

„Jie nori turėti savo atstovus visų lygių politikoje ir jų sąlyginai nėra daug. Jeigu perbraižysi kažkaip nepalankiai, gabaliukais suskirstysi prie kitų apygardų, tai pažeis tautinių mažumų atstovavimo teisę, nes kitokios, kaip tik konkuruoti bendromis sąlygomis Lietuvoje, nenumatyta. Visi konkuruojame vienodai, pagal vienodus įstatymus, tautinės mažumos jokių išlygų neturi“, – pabrėžė Seimo narė.

R. Tamašunienė į Seimą 2016 m. buvo išrinkta Nemenčinės vienamandatėje apygardoje, kuri buvo gerokai apkarpyta. Nuo 2012 m. buvusios Širvintų–Vilniaus apygardos buvo atskirta virš 20 apylinkių, jos prijungtos prie Molėtų–Širvintų apygardos. Tiesa, kone dauguma šių apylinkių rinkėjų lenkų mažumos kandidatų niekada nepalaikė ir 2012 m. aktyviai balsavo už tuometinės Darbo partijos atstovę Živilę Pinskuvienę. Tik dviejose iš apylinkių – Šiaulių ir Medžiukų –užtikrintai pirmavo R. Tamašunienė.

Artėjantys Seimo rinkimai greičiausiai vėl palies sparčiai gausėjančią Nemenčinės apygardą. Mat prie jos yra prisiglaudusi daugiau nei 600 rinkėjų stokojanti Molėtų–Švenčionių apygarda. R. Tamašunienė įsitikinusi, kad „donorėmis“ galėtų būti ne Nemenčinės, o kitos greta esančios apygardos.

Užsienio lietuvių apygarda palankiausia konservatoriams

Dar daugiau sumaišties sukeltų naujos vienmandatės apygardos, skirtos pasaulio lietuviams, atsiradimas. Šiuo metu galiojanti šalies Konstitucija nustato, kad Seimą sudaro 141 narys, iš kurių 71 renkamas vienmandatėse apygardose. Reiškia, atsiradus naujai, skirtai Pasaulio lietuviams, dvi iš dabar esančių apygardų tektų apjungti. Greičiausiai dėl to sumažėtų apygardų skaičius šalies regionuose, kur gyventojų skaičius sparčiai mažėja.

„Dabar ta vienmandatė apygarda (kuriai priskiriami užsienio lietuvių balsai – LRT.lt) yra Naujamiestyje. Ji yra tuo požiūriu labai keista, nes prie geografinės lokacijos prisiūti žmonės, kurie yra visame pasaulyje ir žmogus, kuris yra renkamas, tarsi yra renkamas ir ten, ir visam pasauliui. Jeigu Pasaulio lietuvių apygarda taps atskira, čia yra technikos klausimas likusių 70 apygardų ribas sutvarkyti taip, kad jos atitiktų Konstitucinio Teismo išaiškinimą“, – sakė I. Šimonytė.

Seimas planuoja jau rudens sesijoje priimti įstatymo pataisas, leisiančias sukurti atskirą apygardą užsienyje balsuojantiems tautiečiams, kad savo atstovą Pasaulio lietuviai galėtų rinkti jau 2020 m. Seimo rinkimuose. G. Landsbergis tokios apygardos atsiradimui pritaria, tačiau abejoja, ar dabar parengtos pataisos neprieštarauja šalies Konstitucijai.

Vis dėlto, jeigu tokia apygarda atsirastų, labai tikėtina, kad rinkimuose ji būtų palankiausia TS-LKD. Būtent šios partijos kandidatai pelno daugiausia užsienio lietuvių simpatijų ir į Seimą išrenkami ne Naujamiesčio apygardoje gyvenančių rinkėjų, o po pasaulį išsibarsčiusių lietuvių balsais. Pavyzdžiui, 2016 m. Seimo rinkimuose Naujamiesčio apygardoje išrinktas konservatorius Žygimantas Pavilionis, prieš tai tris kadencijas iš eilės – 2004–2012 m. laikotarpiu – šios partijos kandidatė Irena Degutienė.

Seimo rinkimų įstatymas įpareigoja VRK, likus ne mažiau kaip 210 dienų iki rinkimų, nustatyti ir, likus ne mažiau kaip 180 dienų iki rinkimų, savo interneto svetainėje paskelbti rinkimų apygardas sudarančių rinkimų apylinkių sąrašą. 2020 m. Seimo rinkimai preliminariai numatomi kitų metų spalio 11 d. Reiškia, tikslios būsimų vienmandačių apygardų ribos bus nustatytos iki 2020 m. balandžio.

Populiariausi

Gitanas Nausėda

Lietuvoje

2020.08.13 15:39

Nausėdos planas dėl krizės suvaldymo pristatytas Baltarusijai, laukiama reakcijos papildyta Nausėdos komentaru; atnaujinta 16.37

16