Lietuvoje

2019.07.24 14:13

TS-LKD užkūrė pirtį kandidatams į teisėjus: teko teisintis dėl ryšių su „MG Baltic“ ir Širinskiene

Gytis Pankūnas, LRT.lt 2019.07.24 14:13

Su Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos nariais trečiadienį susitikę kandidatai į Apeliacinio teismo teisėjus, panašu, nesitikėjo aštrių klausimų, susijusių su jų ryšiais. Kandidatas į teisėjus Vytautas Zelianka konservatoriams pasakojo apie savo ryšius su „MG Baltic“ teisininku Romanu Raulynaičiu, o kandidatė į teisėjas Agnė Tikniūtė pripažino kartu besimokiusi su dabartine Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininke, „valstiete“ Agne Širinskiene.

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui siūlo atleisti Rimvydą Norkų iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo ir šio teismo pirmininko pareigų ir jį paskirti Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėju. Šalies vadovas teikia parlamentui pritarti Vilniaus apygardos teismo teisėjų – Virginijos Liudvinavičienės, Vilijos Mikuckienės, Aleno Piesliako ir Vytauto Zeliankos – atleidimui iš pareigų ir paskyrimui Lietuvos apeliacinio teismo teisėjais, taip pat pritarti Agnės Tikniūtės paskyrimui Lietuvos apeliacinio teismo teisėja.

Teisėjus trečiadienį į TS-LKD frakcijos posėdį atlydėjo Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas. Jis tikino, kad šiuo metu Apeliaciniame teisme itin trūksta teisėjų ir dėl bylos nėra nagrinėjamos greitai, tad, kaip akcentavo A. Valantinas, nauji teisėjai teismai labai praverstų.

„Tai labai atsilieptų bylų nagrinėjimų trukmei, o žmonės laukia teisingumo“, – pažymėjo A. Valantinas.

Jis stojo mūru už kandidatus į Apeliacinio teismo teisėjus V. Zelianką ir A. Tikniūtę.

„Tai – profesionalai, gerai įvertinti mūsų teismo. Visi esantys yra tokie profesionalai, kurie nekelia abejonių“, – pažymėjo A. Valantinas.

Aiškinosi apie ryšius su „MG Baltic“

Konservatorius Stasys Šedabaras domėjosi, kaip vyksta teisėjų atrankos ir kaip patys teisėjai bendrauja tarpusavyje. Jis V. Zeliankai priminė istoriją, kai šį ir dar du kitus teisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė apskungė Teisėjų etikos drausmės komisijai bei Teisėjų tarybai dėl galimo šmeižto ir persekiojimo.

V. Zelianka replikavo, kad konfliktas su teisėja įsiplieskė dėl to, kad jis, vertindamas jos kompetencijas, gebėjimus dirbti Vilniaus apygardos teisme, jai pateikė ne patį geriausią įvertinimą.

„Mano vertinimas nebuvo pats geriausias. Tuo metu aš dalyvavau teisėjų atrankos komisijos posėdyje“, – pažymėjo V. Zelianka.

Jis priminė, kad šioje istorijoje nei Teisėjų etikos drausmės komisija nei Teisėjų taryba pažeidimų jo veiksmuose neįžvelgė.

TS-LKD frakcijos narė Aistė Gedvilienė kandidato į Apeliacinio teismo teisėjus V. Zeliankos klausė apie jo ryšius su šiuo metu kaltinimų politinės korupcijos byloje sulaukusio koncerno „MG Baltic“ vienu atstovu. Konservatorė priminė 2016 m. žiniasklaidoje skelbtą informaciją apie teisėjo susitikimą su „MG Baltic“ teisininku, valdybos nariu R. Raulynaičiu, kai tuo metu vyko ikiteisminis tyrimas politinės korupcijos byloje. Tuo metu koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis buvo suimtas.

„Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad Jūs esate ne tik grupiokai su koncerno „MG Baltic“ valdybos nariu R. Raulynaičiu, bet net tada, kai korupcijos byloje buvo suimtas „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis, Jūs tuo metu buvote pastebėtas susitikęs su R. Raulynaičiu. Kodėl tokiu metu susitikinėjote? Koks buvo susitikimo tikslas ir apie ką Jūs kalbėjote? Ar manote, kad tai yra normali praktika tokiu metu, kai vyksta rezonansinė byla, susitikinėti su suinteresuota šalimi?“, – domėjosi konservatorė.

V. Zelianka neneigė, kad 2016 m. Vilniuje susitiko su R. Raulynaičiu, tačiau pažymėjo, kad susitikimas buvo netikėtas, neplanuotas. Pasak teisėjo, jis su kolega tuo metu pietavo Vilniuje ir Gedimino prospekte sutiko pažįstamą žmogų, su kuriuo keliavo į Romą. Tai, pasak A. Zeliankos, buvo Vatikano radijuje dirbantis lietuvis. Trise, anot V. Zeliankos, jie prisėdo išgerti kavos ir tada netikėtai prie jų prisijungė R. Raulynaitis.

„Sėdėjome trise ir po kurio laiko R. Raulynaitis, kurį aš pažįstu, nes jis yra mano grupiokas – mes mokėmės universitete – eidamas su žmona, pamatė mus ir jis, pasirodo, labai gerai, net geriau negu aš, pažįsta tą žmogų, su kuriuo susitikome. Ir jis (R. Raulynaitis – LRT.lt) prisėdo prie mūsų stalelio. Mes baigėme gerti kavą, pasikalbėjome. Tai buvo pokalbis apie Romos susitikimus, apie tuos laikus, apie prisiminimus, kai mes buvome Vatikano radijuje. Iš tikrųjų tai buvo labai įdomūs patyrimai ir tai buvo maždaug 10-ties minučių susitikimas. Kaip ten buvo, kas mus matė, aš nežinau“, – pasakojo V. Zelianka.

Jis teigė suprantantis, kad šis susitikimas galėjo sukelti abejonių dėl jo sąžiningumo.

„Aš suprantu, kaip tai yra ir kas tai yra. Aš puikiai suprantu. Aš tuo metu buvau ir pirmininkas (Vilniaus apygardos teismo – LRT.lt), jei gerai atsimenu. Suprantu, kas tai yra, bet situacija įvyko tokia, kokia įvyko“, – kalbėjo V. Zelianka.

TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis paklausė V. Zeliankos, ar šis dar palaiko ryšius su R. Raulynaičiu. Teisėjas atsakė neigiamai, tačiau užsiminė, kad kartais su „MG Baltic“ valdybos nariu susitinka bendruose bendramokslių susitikimuose.

„Mes praktiškai su juo nepalaikome ryšių, nebent turime kartais atsitiktinius susitikimus, kai susirenka platesnis būrys iš mūsų mokslo, studijų“, – tvirtino V. Zelianka.

Kandidatė į teisėjus – A. Širinskienės bendramokslė

TS-LKD frakcijos atstovę A. Gedvilienę domino ir kandidatės į Apeliacinio teismo teisėjus A. Tikniūtės ryšiai. Parlamentarė domėjosi, ar tiesa, kad ji studijas Vytauto Didžiojo universitete baigė kartu su dabartine Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininke, „valstiete“ A. Širinskiene, o vėliau su ja dirbo Mykolo Romerio universitete.

„Kaip apibūdintumėte savo santykius su ponia A. Širinskiene? Ar esate draugės?“, – klausinėjo V. Gedvilienė.

Ji kreipėsi ir į Apeliacinio teismo pirmininką A. Valantiną.

„Ar Jūsų sprendimas patarti Respublikos prezidentui teikti A. Tikniūtę Seimui į Apeliacinio teismo teisėjos pareigas susijęs su tuo, kad ji yra artima A. Širinskienės draugė?“, – klausė parlamentarė.

A. Valantinas teigė, kad A. Tikniūnaitę rekomendavo skirti teisėja dėl to, kad ji yra mokslininkė, teisės profesionalė, o pokalbių su ja metu apie jos ryšius su A. Širinskiene neklausinėjo, nes apie tokius ryšius tiesiog nežinojo.

„Aš A. Tikniūtę išskyriau todėl, kad ji yra mokslininkė, ji nėra teisėja. A. Tikniūtės asmeniškai nepažinojau, nei A. Širinskienės pažįstu, nei jos ryšių“, – kalbėjo teisėjas.

A. Tikniūtė savo ruožtu neneigė, kad studijavo ir dirbo kartu su A. Širinskiene, tačiau teigė, kad jos nėra draugės.

„Aš savo gyvenime mokiausi labai ilgai ir su daug žmonių. A. Širinskienės, su kuria teologiją mokėmės, neatsimenu, nes mūsų kurse buvo 120 žmonių. Tai buvo pirmieji Nepriklausomybės metai, mes su ja nebendravome. Ji buvo mano kursiokė, bet apie ją nieko negaliu pasakyti.

Mes su ja esame bendravusios labai minimaliai Mykolo Romerio universitete, nes ji dirbo Teisės katedroje. Bendravome su Kazimieru Girniumi, kuris dirbo katedroje, ir per jų pažintį buvau kelis kartus kavą gėrusi su A. Širinskiene. Mūsų santykio nei asmeninu, nei draugyste aš pavadinti negaliu“, – pasakojo kandidatė į Apeliacinio teismo teisėjus.

A. Tikniūtė sakė, kad paskutinį kartą su A. Širinskiene bendravo prieš pusantrų metų, kai susitiko per K. Girniaus laidotuves.

Teismo pirmininkas prašė nepolitizuoti procesų

TS-LKD seniūnas G. Landsbergis akivaizdžiai dėl užduodamų klausimų nustebusiems kandidatams į teisėjus teigė, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė A. Širinskienė esą ne kartą inicijavo buvusio prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamus kandidatus į teisėjus. Jis svarstė, jog kandidatės į teisėjus ryšys su A. Širinskiene šiame kontekste gali būti itin svarbus.

„Tos pačios A. Širinskienės, sakyčiau, iniciatyva buvo stabdomi teisėjų paskyrimai. Tai buvo kaip tam tikra kovos priemonė su tuometine prezidentūra. Už prezidentės veto buvo „atsidėkojama“ nepatvirtinant teisėjų. Gali kilti toks pagrįstas pasvarstymas, ar nėra bandoma išvengti šios problemos, kad būtų suformuotas pozityvesnis santykis (tarp Seimo ir prezidentūros – LRT.lt), teikiant žmogų iš tos pačios profesinės aplinkos“, – pažymėjo G. Landsbergis.

Apeliacinio teismo pirmininkas A. Valantinas, reaguodamas į šią repliką, prašė parlamentarų nepolitizuoti teisėjų skyrimo procedūros.

„Labai prašyčiau, kad tų procesų nepolitizuotumėte. Jeigu manote, kad čia vyksta kažkokios derybos, tai iš tikrųjų taip nėra. Tie žmonės, teisėjai, yra tolimi nuo politikos“, – kalbėjo A. Valantinas.

Seimas dėl teisėjų atleidimo ir skyrimo į pareigas ketina balsuoti ketvirtadienį.