Lietuvoje

2019.08.02 05:30

Vasaros atostogos – galvos skausmas tėvams: išeičių yra, bet ne visiems

Domantė Platūkytė, LRT.lt 2019.08.02 05:30

Vasaros atostogų metu dalis tėvų susiduria su problema, kur palikti vaikus. Kol vieni siūlo ilginti mokslo metus, esą taip būtų išsprendžiama bent dalis problemos, kai kuriose įmonėse darbuotojų vaikams rengiamos dienos stovyklėlės arba darbdaviai patys finansuoja dalį stovyklos kainos. Vis dėlto darbdavių profesinės sąjungos tikina, kad esama mokestinė sistema neskatina įmonių to daryti.

Anot Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio valdybos narės Ritos Baltaduonytės-Leonienės, vaikų vasaros atostogų metu tėvai susiduria su sunkumais, pavyzdžiui, išskiria ji, jei vaikas lieka vienas namuose, neužtikrinamas jo saugumas, neformalus ugdymas ir tinkamas laisvalaikio praleidimo būdas.

Kaip sako R. Baltaduonytė-Leonienė, susirasti stovyklų galima, tačiau kyla klausimas, kiek šeimų gali sau leisti vaikams finansuoti stovyklą. Viskas priklauso nuo šeimos finansinių galimybių, argumentuoja ji.

Pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, ikimokyklinio amžiaus vaikus auginantys tėveliai paprastai nesusiduria su problemomis vasaros metu – jie turi galimybę vaiką vesti į darželį. Daugiausia problemų, svarsto I. Ruginienė, kyla pradinukų tėveliams.

Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė prisimena, kad ir pati yra susidūrusi su panašiomis problemomis vasarą – net ir kartu atostogaujant, ne visada galima rasti vietų, kur nusivesti vaikus, kad jie galėtų save realizuoti.

Stovyklas galėtų finansuoti darbdaviai

I. Ruginienės teigimu, vienas sprendimo būdų – organizuoti būrelius, kuriuose vaikai galėtų leisti bent dalį vasaros laiko. Reikėtų ne ilginti mokslo metus, o daugiau dėmesio skirti vaikų veiklai, tvirtina ji. Kitas būdas – labiau finansuoti vasaros stovyklas.

„Stovyklų šeimos negali įpirkti, jos kainuoja brangiai, todėl tik viena kita šeima gali išleisti savo vaiką. Kodėl valstybė arba darbdavys negalėtų dalinai finansuoti šios veiklos? Būtų daugiau šeimų, kurios galėtų pasinaudoti vasaros stovyklos galimybėmis. Tai galima išsiderėti ir kolektyvinėje sutartyje, taip darbdavys galėtų finansuoti tam tikrą dalį stovyklos kainos“, – įsitikinusi darbuotojų atstovė.

Kaip sako I. Ruginienė, tokia išeitis įmanoma ir, nors anksčiau tokių įmonių, kurios finansuodavo darbuotojų vaikų stovyklas, buvo daugiau, tokių yra ir dabar. Vis dėlto ji pripažįsta, kad tai nebus masinis reiškinys.

Į klausimą, ar skatintų darbdavius padengti dalį vaikų stovyklų išlaidų, Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis atsako, kad tokia sistema būtų suprantama kaip priedas prie atlyginimo, o tai dėl įvairių priežasčių gali padaryti ne visos įmonės.

„Tokiu atveju ši suma bus apmokestinta visais mokesčiais. Aš laikausi nuomonės, kad darbdaviui turėtų būti sudaryta galimybė tokioms iniciatyvoms skirti pinigų jų neapmokestinant. Tai būtų rimta ekonominė paskata“, – tvirtina V. Levickis.

Vaikų stovyklos darbovietėje – įmanoma

Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė I. Ruginienė pastebi, kad atsiranda tokia praktika, kai įmonės organizuoja vaikų vasaros stovyklėles. Tokių stovyklėlių metu darbuotojų vaikai leidžia laiką tėvų darbovietėje, jiems sugalvojama veiklų, organizuojamas maitinimas, įrengiami vaikų kambariai. Tokie darbdaviai, sako I. Ruginienė, elgiasi socialiai atsakingai, tačiau, pastebi ji, tokia praktika dažniau pastebima tarptautinėse įmonėse.

Vis dėlto I. Ruginienė įžvelgia ir pavojų. Jos teigimu, tokia praktika neturėtų tapti įrankiu versti darbuotojų dirbti ir po darbo valandų: „Vaikas būtų kaip ir prižiūrėtas, todėl darbuotojui tarsi nėra ko skubėti į namus. Todėl pabrėžiame, kad tuo atveju, jei stovyklėlė vyksta darbo valandomis, yra sveikintina, tačiau nenorėtume, kad darbdaviai naudotųsi šiuo įrankiu versti dirbti viršvalandžius. Kiekvienai priemonei reikalingas sveikas protas ir socialinis teisingumas.“

Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė teigia pastebinti ir tokių nusiskundimų, kai darbdaviai darbuotojams nesuteikia atostogų, bei pabrėžia, kad darbdavys turi suteikti galimybes derinti šeimos ir darbo santykius.

Įstatymai neskatina darbdavių padėti tėveliams

V. Levickis LRT.lt sako, kad konfederacija palaiko visas įmonių iniciatyvas, kurios palengvina šeimos ir darbo derinimą, tačiau esama mokestinė sistema neskatina įmonių to daryti.

Generalinio direktoriaus pavaduotojas kalba, kad tokiais atvejais, kai įmonė savo patalpose darbuotojų vaikams organizuoja dienos stovyklas, privaloma traktuoti sukurtą naudą kiekvienam darbuotojui (tam, kurio vaikas šiomis paslaugomis naudotųsi) kaip pajamas natūra, todėl darbuotojas nuo gautos vertės turėtų atitinkamai susimokėti mokesčius (GPM ir Sodros).

„Tai tampa ne tik darbdavio, bet ir darbuotojo problema. Esama sistema visiškai neskatina įmonių socialinių iniciatyvų“, – teigia V. Levickis.

LDK atstovas tvirtina, kad išeitis galėtų būti peržiūrėti pajamas natūra reglamentuojančius teisės aktus ir sudaryti baigtinį sąrašą naudų, kurios nebūtų traktuojamos kaip pajamos natūra. Tokiu atveju, aiškina jis, įmonės jaustų paskatą vykdyti įvairias socialines iniciatyvas.

„Pavyzdžiui, Airijoje darbdavys gali nupirkti savo darbuotojui dviratį (1000 eurų vertės) kelionėms į darbą, o tai nelaikoma pajamomis natūra“, – pateikia pavyzdį LDK generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Dalis stovyklų – nemokamos

Vilniaus savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Alina Kovalevskaja LRT.lt sako, kad šiais metais sostinės savivaldybė finansuos 161 vaiko vasaros stovyklą, tam skyrė 200 tūkst. eurų. Dauguma stovyklų yra dieninės, bendro profilio ir organizuojamos Vilniaus mieste, tačiau vyks ir 20 turistinių stovyklų, kurios organizuojamos visoje Lietuvoje. Pačiame Vilniuje suplanuotos 27 sporto, septynios kraštotyros stovyklos. Savo kūrybiškumą bei artistinius sugebėjimus vaikai galės atskleisti 15 meninių stovyklų.

Paklausta, kas gali pretenduoti į savivaldybės finansuojamas stovyklas, A. Kovalevskaja atsako, kad Vilniaus miesto savivaldybės visiškai ar iš dalies finansuotose stovyklose gali stovyklauti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos mokyklose besimokantys vaikai.

25 proc. Vilniaus miesto savivaldybės visiškai ar iš dalies finansuotų vaikų vasaros poilsio stovyklų tėvams yra nemokamos. 25 proc. stovyklų tėvams kainuos iki 50 eurų, dar ketvirtadalis – nuo 50 iki 100 eurų. Likusios finansuojamos stovyklos tėveliams kainuos nuo 100 eurų. A. Kovalevskaja akcentuoja, kad pagrindinis mokamų stovyklų finansinis tėvų įnašas yra lėšos už vaikų maitinimą.

Vasarą siekia atverti mokyklų erdves

Vilniaus savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė kalba, kad 2019 m. Vaikų vasaros poilsio programų konkursui paraiškas teikė ir vaikų bei jaunimo klubai, kultūros centrai, bibliotekos. Šioms įstaigoms buvo skirtas finansavimas vaikų vasaros poilsio stovykloms organizuoti – 14 įstaigų skirta 20 tūkst. 700 eurų. Šių įstaigų organizuotose stovyklose stovyklauja ir pramogauja apie 660 vaikų, iš jų 140 socialiai remtini.

Anot A. Kovalevskajos, mokinių fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos skatinimas yra vienas prioritetinių tikslų. Pateiktame atsakyme teigiama, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo savivaldybei pavaldžių bendrojo ugdymo įstaigų vadovus pagal galimybes laisvu nuo ugdymo proceso ir mokinių atostogų metu bendruomenių nariams atverti bendrojo ugdymo įstaigų erdves, pavyzdžiui, sporto sales, sporto aikštynus, bibliotekas.

„Savo erdves šiemet atvėrė net 51 Vilniaus mokykla, kuriose vasaros atostogas galima leisti prasmingai ir aktyviai: žaisti krepšinį, tinklinį ar užsiimti bet kokia kita sporto šaka. Darbo dienomis, kiekvienos mokyklos nusistatytu laiku, yra atvertos ir sporto salės, ir aikštynai, ir bibliotekos bei kitos erdvės. Mokyklų sporto aikštynuose laukiami ir tėveliai bei kiti sportuojantys vilniečiai“, – tvirtina A. Kovalevskaja.

Organizuoja ir susitikimus su rašytojais

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyriaus pateiktoje informacijoje teigiama, kad Europos Sąjungos (ES) paramos lėšomis šiemet finansuojama 40 stacionarių stovyklų ir 16 unikalių programų vaikams. Šis vasaros stovyklų projektas vadinamas TAPK 2.

Anot ministerijos atstovų, ES fondų pinigais iš Europos socialinio fondo stovyklos TAPK 2 projekto lėšomis yra finansuojamos iš dalies – padengiama 30 proc. stovyklos kainos, likusią dalį sumoka tėvai. Socialiai remtinų šeimų vaikams ir vaikams, turintiems negalią, projekto lėšomis kompensuojama 95 proc. stovyklos kainos. Šiam projektui iš ES paramos lėšų stacionarioms stovykloms šiemet paskirstyti 304 tūkst. 167 eurai.

Kaip rašoma ministerijos atsakyme, savivaldybės šiemet stovykloms skyrė per 1,5 mln. eurų, o daug nemokamų užsiėmimų vasarą vaikams siūlo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Mokinių neformaliojo švietimo centro rengiama iniciatyva „Atverk duris vasarai“.

„Šiemet savivaldybėse užregistruota 312 nemokamų edukacinių užsiėmimų vaikams (pernai – apie 250) – nuo susitikimų su rašytojais, meninio fotografavimo šokio judesyje, dailės užsiėmimų iki žygių nacionalinių parkų takais, sklandymo, išvykų į pasienio užkardas“, – kalba ministerijos atstovai.

Atsakyme teigiama, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kasmet rengia ir finansuoja neformaliojo vaikų švietimo projektų konkursą. Šiemet komisija atrinko finansuoti 26 projektus iš 89 pateiktų, jiems paskirstyta 150 tūkst. eurų.

„Bendrojo ugdymo ir meno mokyklos, universitetai, viešosios, koncertinės įstaigos, jaunimo centrai vaikams vasarą ir prasidėjus naujiems mokslo metams pasiūlys daugybę veiklų: atrasti ir išbandyti biomimikrijos galimybes, mokytis groti su „Trimito“ orkestro muzikantais, keliauti po Lietuvą, išbandyti save tarptautiniame vaikų vasaros universitete, sportuoti, konstruoti ir panašiai“, – rašoma pateiktame atsakyme.

Užimtumo situaciją vadina patenkinama

Pasak ministerijos atstovų, šiuo metu vaikų užimtumo situacija patenkinama, tačiau visada norėtųsi, kad ji būtų geriausia. Teigiama, kad šiemet vaikų vasaros poilsiui skirta beveik 2 mln. eurų iš valstybės, savivaldybių bei ES fondų lėšų, o tai – puse milijono eurų daugiau nei pernai. Šiemet svariau vaikų vasaros stovyklas parėmė ir savivaldybės, dar yra privačių stovyklų organizatorių rengiamų stovyklų.

„Skaičiuojama, kad per šią vasarą į įvairias edukacines veiklas įsitrauks ne mažiau kaip 50 tūkst. Lietuvos mokinių“, – tikina ministerijos atstovai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija akcentuoja, kad stovyklos rengiamos ne tik Lietuvoje gyvenantiems vaikams, – užsienyje gyvenantys ar į Lietuvą vasarą atostogauti atvykstantys emigrantų vaikai taip pat turi galimybę dalyvauti stovyklose. Šiemet ministerija užsienio lituanistinių mokyklų projektams paskirstė beveik 300 tūkst. eurų. Finansuota ir keletas 1–2 savaičių trukmės vasaros stovyklų, ekspedicijų po Lietuvą. Stovyklos yra iš dalies finansuojamos Lietuvos, prie vaikų atvykimo į Lietuvą finansiškai prisideda ir jų tėvai, mokyklų bendruomenės.

Mokslo metų netrumpins

Į klausimą, ar ministerija svarstytų kai kurių tėvelių siūlymus mažinti atostogų dienų skaičių ir ilginti mokslo metus, taip neva būtų išspręsta dalis problemos, ministerija atsako, kad mokiniai per mokslo metus turi atostogauti kas 7–8 savaites. Toks periodiškumas reikalingas, kad jie galėtų tinkamai pailsėti, todėl mokymosi ir atostogų per mokslo metus trukmė nustatyta laikantis tokio ritmo.

„Tiesa, kad Lietuvos pradinių klasių mokiniai išlieka tarp trumpiausiai besimokančių ir ilgiausias vasaros atostogas turinčių Europoje, o pagrindinio ugdymo programos mokinių mokslo metų ir vasaros atostogų trukmė panaši į daugelio Europos šalių ar regionų. Tendencija tokia, kad šalyse linkstama trumpinti mokinių atostogas, kadangi ilgesnis mokymosi laikas turi įtakos mokinių pasiekimams“, – rašoma pateiktame atsakyme.

Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, maždaug prieš dešimtmetį Lietuvoje mokslo metai truko 195 dienas, o vėliau ėmė trumpėti. Šie mokslo metai 5–8 kl. mokiniams truko 185 mokymosi dienas. Kol kas mokinių atostogų trukmės artimiausiu metu – bent dvejus metus – nenumatyta keisti.