Lietuvoje

2019.07.27 12:21

Monkevičius žada pokyčius: spaudimas dėl valstybinių egzaminų šiandien per didelis

Mindaugas Jackevičius, LRT RADIJO laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt2019.07.27 12:21
LRT aktualijų studija. Ką parodė šių metų egzaminų rezultatai?

Valstybiniai egzaminai nebevaidins tokio vaidmens, kaip šiandien, kai yra konkuruojama dėl įstojimo į valstybės finansuojamą vietą, – toks spaudimas žmogui per didelis ir jo reikėtų išvengti. Taip, reaguodamas į valstybinių brandos egzaminų rezultatus, LRT RADIJUI sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Šiemet lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą laikė 17904 kandidatai, tačiau kas dešimtas abiturientas jo neišlaikė. Egzamino išlaikymo riba – 30 proc. užduoties taškų.

Laikinosios Nacionalinio egzaminų centro (NEC) vadovės Astos Ranonytės teigimu, toks skaičius nėra ypatingas, nes panašus rezultatas matomas beveik kasmet.

Pašnekovė įžvelgia kitą medalio pusę, esą mokinių, kuriems pavyksta pasiekti aukštesnį pasiekimų lygį, skaičius yra padidėjęs, o ir vaikinų išlaikymo rezultatai, turint omenyje, kad merginos egzaminus išlaiko geriau, neblogėja.

„Komentuoti, kodėl vieniems sekasi labiau, būtų sudėtinga, nes reikėtų įvertinti labai daug faktorių: mokinių motyvaciją ir panašiai“, – paaiškina A. Ranonytė.

Žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė, vertindama lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatus, teigia nematanti dramos, o raudos dėl prastų rezultatų jai atrodo juokingos.

„Laimei, šiemet prezidento inauguracija užgožė šias raudas. Jeigu mes atsigręžtume į kaimynines šalis, Vokietiją, pamatytume, kad apie 20 proc. visų abiturientų neišlaiko kartais ir kelių egzaminų, todėl tie 10 proc. nėra didžiulė drama“, – sako J. Kučinskaitė.

Anglų kalbos egzaminą išlaiko geriau

Anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą išlaikė 97,8 proc. visų laikiusiųjų. Paklausta, kodėl užsienio kalbos egzaminas yra išlaikomas geriau nei gimtosios kalbos, A. Ranonytė atsako – lyginti šių egzaminų negalima.

„Per anglų kalbos egzaminą yra tikrinama pagrindinės komunikacijos kompetencija ir bendrinės kalbos žinios, todėl pasiekti geresnių rezultatų mokiniams, kurie turi be galo daug stimulų, susijusių su anglų kalba, ne tik mokykloje, bet ir socialinėje erdvėje, yra daug lengviau. [...] Lietuvių kalbos egzaminas yra vieno formato, o anglų kalbos – trijų, todėl, jei vienas jų mokiniui sekasi geriau, jis gali kompensuoti galutinį rezultatą“, – teigia NEC vadovė.

J. Kučinskaitės manymu, anglų kalbos egzaminą abiturientai išlaiko geriau, nes jie nėra suinteresuoti gerai išlaikyti lietuvių kalbos egzamino.

„Anglų kalbos egzaminą laikė gerokai daugiau kandidatų nei lietuvių, nes daugelis abiturientų savo ateitį sieja ne su Lietuva. [...] 2015 metais NEC tyrimas parodė, kad 43 proc. aštuntokų savo ateitį sieja su emigracija. Tai yra tie patys žmonės, kurie šiemet baigė gimnazijas“, – atkreipia dėmesį J. Kučinskaitė.

Matematikos egzamine bando laimę

Matematikos valstybinį brandos egzaminą (VBE) šiemet išlaikė 82,2 proc. mokinių. Šiais metais egzamino išlaikymo riba – 9 taškai iš 60. Šimto balų įvertinimą matematikos VBE gavo 1,9 proc. mokinių. 2018 metais maksimalų egzamino įvertinimą gavo1,5 proc. kandidatų.

Tai, jog šiemet aukščiausią matematikos VBE įvertinimą gavo daugiau laikiusiųjų, A. Ranonytės teigimu, įrodo, kad viskas yra įmanoma, ypač kai tarp šimtukininkų galima aptikti ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose gyvenančių moksleivių.

Kaip bebūtų, NEC vadovė tikina, jog įtakos matematikos neišlaikymo mastui turi šio egzamino svarba.

„Rezultatas yra reikalingas stojant į aukštąsias mokyklas. Tai reiškia, kad, net jei mokinys po dešimtos klasės turėjo neigiamą įvertinimą ar vos ketvertą, jis vis tiek eis į egzaminą ir rizikuos. Iš 17 tūkst. laikiusiųjų 3 tūkst. nėra prognozuojamas teigiamas rezultatas“, – LRT RADIJUI sako A. Ranonytė.

Egzaminai atliks mažesnį vaidmenį

Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus aiškinimu, niekada nebus taip, kad visi egzaminus išlaikytų vienodai, tačiau, anot jo, svarbu, kad egzaminai atliktų savo vaidmenį. Ministras pabrėžia kaupiamojo balo sistemos svarbą.

„Egzaminai turėtų patikimai įrodyti asmenybės brandą. [...] Yra ir kiti įrodymai, kurie yra kaupiamieji ir turėtų būti vystomi. Šiuo metu NEC kaip tik vykdo projektą, pagal kurį turi būti atliktas tyrimas, kai tam tikrose mokyklose bus bandomas kaupiamasis vertinimas“, – komentuoja A. Monkevičius.

Ministro manymu, nevertėtų susikoncentruoti vien į mechaninius dalykus – reikia suprasti, ką, iš esmės, egzaminų sistemoje būtina tobulinti.

Kaip teigia A. Monkevičius, moksleivių vertinimas turėtų būti dalis jų motyvacijos, nes, esą, dabartinė ugdymo sistema nėra nukreipta į jos puoselėjimą.

„Tai yra pagrindinė asmenybės savybė, kuri iki pat brandos neturėtų būti prarandama. [...] Šioje vietoje yra daug spręstinų dalykų, kaip tobulinti mokytojų kvalifikaciją, mokyklos darbą, kad egzaminai būtų ne vieta, kur reikėtų gudrauti ir bandyti laimę. Turėtų būti sistema, kuri skatintų tobulėti ir atskleisti savo potencialą, tačiau tai nėra padaroma per metus“, – sako ministras.

A. Monkevičiaus tikinimu, dabartinė egzaminų sistema yra tinkama, tačiau tobulintina. Kaip teigia jis, aukštosios mokyklos ja pasitiki, tačiau viliamasi, kad ateityje pačios aukštosios mokyklos laisvai atsirinks kandidatus į studijų programas ir atsakys už visą rezultatą.

„Tai būtų paskata siekti gerų rezultatų. Mano galva, Lietuvoje bus kaip ir Estijoje, ir Skandinavijoje, kur galima studijuoti bet kurioje programoje, išskyrus ten, kur dabar yra didžiausi konkursai, nes tų vietų negali būti per daug. Dėl to valstybiniai egzaminai nebevaidins tokio vaidmens, kaip šiandien, kai yra konkuruojama dėl įstojimo į valstybės finansuojamą vietą. Toks spaudimas žmogui yra per didelis ir to reikėtų išvengti“, – tikina A. Monkevičius.

Pasak A. Monkevičiaus, valstybinių brandos egzaminų svarbos mažinimas – nuoseklus darbas ir link to jau yra nemažai žengta.

„Kaupiamojo įvertinimo modelis bus diegiamas, tačiau tai reikalauja laiko – tokių eksperimentų su valstybe iškart daryti negalima“, – aiškina švietimo, mokslo ir sporto ministras.

J. Kučinskaitės nuomone, valstybiniai egzaminai turi trūkumų, tačiau iki šiol nieko geresnio nėra įdiegta. Anot jos, tobulinti esamą sistemą visada galima, tačiau, kaip bebūtų, pašnekovė teigia kaupiamuoju balu nepasitikinti.

„Matome, kaip buvę dešimtukininkai neišlaiko egzaminų, nes yra pervertinami. Kai kurios aukštosios mokyklos bando įsivesti papildomus egzaminus ne dėl to, kad nepasitiki egzaminais. Pavyzdžiui, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) nori juos įsivesti, nes nori įsitikinti, ar vaikas turi tarnystės dovaną“, – LRT RADIJUI komentuoja J. Kučinskaitė.

Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.